Gyvenimo tikslas – tarnauti tautai. Adolfui Damušiui – 110

KTU muziejaus virtuali paroda

Gyvenimo tikslas – tarnauti tautai. Adolfui Damušiui – 110

2018 m. birželio 16 d. sukako 110 metų, kai gimė Lietuvos mokslininkas, chemikas, Laikinosios vyriausybės pramonės ministras, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis Adolfas Damušis (1908–2003). Šia proga KTU muziejus parengė virtualią parodą, kurioje panaudoti dokumentai ir fotografijos iš A. Damušio šeimos archyvo, KTU muziejaus fondų, KTU Cheminės technologijos fakulteto metraščio ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centro.

1928 m. baigęs Panevėžio gimnaziją, A. Damušis įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakultetą. Studijuodamas aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, buvo vienas iš „Grandies“ korporacijos steigėjų. Dėl šios veiklos ne kartą nukentėjo: 1931 m. keturis mėnesius kalėjo Varnių koncentracijos stovykloje, 1933 m. keliems mėnesiams tautininkų valdžios ištremtas į tėviškę. Profesorius Pranas Jodelė paskatino A. Damušį susidomėti cemento gamybos galimybėmis Lietuvoje. 1936–1940 m. vasaromis prie Kauno ir Papilės-Akmenės bei Karpėnų-Vegėsių apylinkėse A. Damušis tyrė kreidos ir klinčių klodus, o žiemą medžiagas analizavo laboratorijoje. 1937–1938 m. jis specializavosi Vokietijos, Čekoslovakijos, Suomijos cemento fabrikuose. 1940 m. kovo 4 d. apgynė disertaciją „Aliuminio geležies deginių įtaka į portlandcemento susitraukimą“. 1939 m. jis parengė cemento fabriko Skirsnemunėje projektą, pagal jį 1940 m. gegužės mėn. pradėta pirmojo cemento fabriko Lietuvoje statyba, tačiau sutrukdė okupacija. Cemento gamykla Naujojoje Akmenėje pradėjo veikti tik 1952 metais. KTU prof. Raimundas Šiaučiūnas visada pabrėždavo, kad „Akmenė iki šiol gamina cementą pagal A. Damušio formulę“.

Nuo 1940 m. A. Damušis buvo VDU Neorganinės chemijos katedros vedėjas. 1941 m. tapo Lietuvos aktyvistų fronto karinio štabo vadu, vienu iš Birželio sukilimo Kaune organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios Vyriausybės pramonės ministru. 1941–1944 m. aktyviai dalyvavo antinaciniame pasipriešinime. 1943 m. buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, 1943–1944 m. – vicepirmininkas. 1942–1944 m. Technologijos fakulteto dekanas. 1944 m. birželio 16 d. gestapo suimtas ir kalintas Vokietijoje, Bairoite, šiaurinėje Bavarijoje. 1945 m. balandžio 14 d. amerikiečių kariuomenės išlaisvintas. Išėjęs į laisvę, surado šeimą ir apsigyveno Kempteno DP stovykloje, dirbo lietuvių gimnazijos direktoriumi. 1945 m. įkurtos Lietuvos rezistencijos buvusių politinių kalinių sąjungos vienas kūrėjų ir vadovų.

1947 m. pradžioje apsigyveno JAV. 1947–1957 m. dirbo „Sherwin-Williams“ bendrovėje Klyvlende, 1957–1973 m. „BASF Wyandotte“ chemijos bendrovėje Detroite. Sulaukęs 65 metų ir išėjęs į pensiją, buvo pakviestas į Detroito universitetą. 1973–1983 m. buvo šio universiteto profesorius, Polimerų tyrimo instituto vicedirektorius. 24 jo išradimai patentuoti JAV, Kanadoje, Anglijoje ir Prancūzijoje.

A. Damušis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1946–1952 m. Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas, 1957–1964 m. ir 1977–1983 m. tarybos pirmininkas. 1947–1950 m. ir 1966–1969 m. Lietuvių fronto bičiulių sambūrio pirmininkas. 1948–1954 m. Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos vicepirmininkas, 1954–1955 m. pirmininkas. 1955 m. Amerikos Lietuvių Romos katalikų federacijos iniciatyva Mičigano valstijoje buvo nupirktas 20 hektarų žemės plotas ir pradėta organizuoti „Dainavos“ jaunimo stovykla, kuriai kelis dešimtmečius vadovavo A. Damušis. 1985–1987 m. jis buvo Vykdomojo komiteto Lietuvos krikšto 600 m. sukakčiai paminėti pirmininko pavaduotojas, aktyviai dalyvavo sovietų okupuotos Lietuvos laisvinimo byloje, daug rašė į užsienio lietuvių spaudą, buvo radijo stoties „Laisvoji Europa“ redaktorius. 1989 m. A. Damušis pasirašė VDU atkūrimo aktą.

1997 m. birželio 12 d. su žmona grįžo gyventi į Lietuvą. Jo nuopelnai įvertinti prof. Stasio Šalkauskio premija, Vatikano Šv. Silvestro ordinu, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, VDU garbės daktaro laipsniu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

A .Damušis visą gyvenimą buvo kovotojas ir idealistas. Jis rašė: „Kaip visuomenėje, taip ir studijuojančiame jaunime reikia ugdyti šventą supratimą, kad šalia tiksliųjų mokslų būtinai reikia idealizmo ir aukos dvasios, pašvenčiant įgytas žinias aukštesniam tikslui. Turime įsitikinti, kad kėlimas savo tautos ekonominio gyvenimo lygio per tiksliuosius mokslus yra aukštas ir šventas uždavinys. Reikia ugdyti jauną žmogų, sugebantį apvaldyti gamtą ir turintį idealizmo tarnauti savo tautai“.

KTU muziejus dėkoja Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovui žurnalistui Vidmantui Valiušaičiui ir VDU Išeivijos instituto mokslo darbuotojai dr. Ilonai Strumickienei už parodai paskolintas skaitmenines fotografijų kopijas ir suteiktą informaciją.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku