Palikęs ryškų pėdsaką. Doc. Vincui Babiliui – 120

Sausio 7 d. sukako 120 metų, kai gimė žymus Lietuvos inžinierius, liejininkystės specialistas doc. Vincas Babilius, kurio iniciatyva Lietuvoje buvo pradėti rengti liejininkystės specialybės inžinieriai. Šia proga KTU muziejus parengė virtualią parodą „Palikęs ryškų pėdsaką. Doc. Vincui Babiliui –120“. Parodą sudaro 2 dalys: pirmoji – „Studijos Paryžiuje ir darbas Tyrimų laboratorijoje“, antroji – „Pedagoginė ir mokslinė veikla“. Parodoje panaudoti dokumentai iš KTU archyve saugomos docento asmens bylos, fotografijos iš KTU fotoarchyvo bei fotografijos bei dokumentai, KTU muziejui padovanoti doc. V. Babiliaus dukros KPI absolventės Danielės Balaišienės. Parodą rengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Studijos Paryžiuje ir darbas Tyrimų laboratorijoje

Vincas Babilius gimė 1903 m. sausio 7 d. Jurbarko valsčiaus Kalnėnų kaime, kaip rašo gyvenimo aprašyme – nepasiturinčio ūkininko šeimoje, kurioje augo 7 vaikai. Buvo linkęs į mokslus, tačiau dėl lėšų stokos nuo VI klasės buvo priverstas nutraukti mokslą gimnazijoje. Vis dėlto, jaunuolis tęsė mokslus namuose ir 1925 metais eksternu baigė Rygiškių Jono gimnaziją Marijampolėje. Tais pačiais metais jis įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Technologijos skyrių ir 1932 m. jį baigė. Dalį lėšų studijoms jis užsidirbo, o kitą dalį padengė gavęs valstybės stipendiją. Tapęs elektrotechnikos inžinieriumi, jis negavo darbo pagal specialybę, nes Kaune energetikos monopolį turėjo belgai, kurie norėjo darbo vietas išlaikyti saviškiams. Jaunasis inžinierius įsidarbino Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdyboje. Tuo metu buvo pradėta statyti Tyrimų laboratorija, kuriai reikėjo kvalifikuotų darbuotojų. Krašto apsaugos ministerija V. Babiliui skyrė stipendiją ir pasiuntė studijuoti į Aukštąją liejininkystės mokyklą Paryžiuje. 1936 m. baigęs studijas ir gavęs 2-ąjį inžinieriaus diplomą, už stipendiją jis turėjo 10 metų ir 3 mėnesius atitarnauti Lietuvos kariuomenėje. Dirbo Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Artilerijos dirbtuvėse Projektų biuro inžinieriumi konstruktoriumi, vėliau – II artilerijos sandėlio viršininku. 1939 m. paskirtas Tyrimų laboratorijos V skyriaus viršininku pulko vado padėjėjo teisėmis. Lietuvos Respublikos prezidento aktu 1939 m. vasario 15 d. buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1936 m. jis vedė Elizą Šapkaitę, turėjo 3 vaikus – sūnų ir dvi dukteris.

Vinco Babiliaus VII klasės kurso sąsiuvinis, kuriame jis savarankiškai mokėsi spręsti trigonometrijos uždavinius. 1923 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babiliaus VDU Technikos fakulteto diplomo nuorašas, 1955 m. (KTU archyvas)

Vincas Babilius, 1935 m. (Originalas – KTU muziejuje)

VDU Technikos fakulteto dekano prof. K. Vasiliausko rekomendacija suteikti inžinieriui V. Babiliui Krašto apsaugos ministerijos stipendiją gilesnėms studijoms, 1932 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Leidinys apie aukštąją metalurgijos mokyklą Paryžiuje, 1932 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Aukštosios liejininkystės mokyklos cechas, 1932–1933 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Paryžiaus Aukštosios liejininkystės mokyklos studentai po praktinių užsiėmimų, 1933 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Metalo gamybos procesas Paryžiaus Aukštojoje liejininkystės mokykloje, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Paryžiaus Aukštosios liejininkystės mokyklos auditorijoje, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Studentai prie Paryžiaus Aukštosios liejininkystės mokyklos, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Paryžiaus Aukštosios liejininkystės mokyklos cechas, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius (4-as iš kairės) Paryžiaus Aukštojoje liejininkystės mokykloje, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su Paryžiuje studijavusiais lietuviais, 1936 m. (Originalai – KTU muziejuje)

V. Babilius su lietuviais studentais Paryžiuje, 1933–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su draugais studentais, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su žmona Eliza Paryžiuje, 1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su draugais Paryžiuje, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Kelionėje po Šveicariją, 1933–1936 m. (Originalai – KTU muziejuje)

Alpių kalnuose, 1933–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius Šveicarijoje prie tunelio, 1933–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su draugu Paryžiuje, 1933–1934 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Studentų vizitas Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje, 1934 m. Centre sėdi konsulinio skyriaus vedėjas Bronius Blaveščiūnas, virš jo – V. Babilius, 2-oje eilėje 2-as iš dešinės – Juozas Miltinis. (Originalas – KTU muziejuje)

Aukštosios liejininkystės mokyklos auditorijoje, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su draugais studentais Paryžiuje, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su draugu Liuksemburgo soduose, Paryžiuje, 1933 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su draugais gamina vakarienę. Paryžius, 1933–1936 m. V. Babilius su draugais studentais Paryžiuje, 1932–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Studentų buitis Paryžiuje, 1933–1936 m. 1-as iš kairės – V. Babilius. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius prie Senos upės Paryžiuje, 1933–1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babiliaus Aukštosios liejininkystės mokyklos Paryžiuje diplomas, 1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

V. Babilius su draugais ir būsima žmona Paryžiuje, 1936 m. (Originalai – KTU muziejuje)

Vinco Babiliaus ir Elizos Šapkaitės vestuvės, 1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Žurnalas „Technika ir ūkis“ su V. Babiliaus straipsniu, 1937 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Ginklavimo valdybos civilio tarnautojo inž. V. Babiliaus tarybos lapas, 1940 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Pedagoginė ir mokslinė veikla

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Lietuvos kariuomenė buvo sunaikinta, o Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija buvo prijungta prie Kauno universiteto. Nuo 1940 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Kauno universiteto Technologijos fakultete vyr. dėstytoju, dirbo iki 1946 m. rugpjūčio mėnesio, kai buvo be jokio pagrindo atleistas. Tai buvo didelis smūgis V. Babiliaus šeimai, nes pokario metu netekti darbo reiškė ne tik prarasti pragyvenimo šaltinį, bet galėjo reikšti, kad šeima įtraukta į tremiamųjų sąrašus. Po atleidimo iš universiteto V. Babilius 2 metus dirbo Kauno popieriaus technikume dėstytoju ir technologu „Lietstatprojekte“ antraeilėse pareigose. 1948–1953 m. jis dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu Lietuvos SSR Mokslų akademijos Fizikos technikos institute Metalų sektoriaus vedėju. 1953–1955 m. buvo Kauno fabrike „Neris“ vyr. inžinierius, o 1955–1957 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos docentas. 1954 m. apgynė disertaciją „Fizinių ir cheminių formavimo mišinio savybių, špižiaus ir formos užpildymo sąlygų įtaka dujų smūgiui“. 1957–1960 m. buvo LŽŪA Mašinų remonto ir metalų technologijos katedros vedėjas.

1957 m. V. Babilius pradėjo dirbti antraeilėse pareigose Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete. 1961 m. jis tapo KPI Mechanikos fakulteto Metalų technologijos katedros docentu. 1962 m. KPI įsteigus Mašinų gamybos fakultetą Metalų technologijos katedra buvo priskirta šiam fakultetui. 1961 m. Petrašiūnuose esančioje ketaus liejykloje „Centrolitas“ doc. V. Babilius suorganizavo žinybinę KPI Liejininkystės laboratoriją ir iki 1976 m. jai vadovavo. Laboratorija buvo įrengta V. Babiliaus ir jo studentų pastangomis ir jėgomis. „Centrolito“ gamyklai buvo nupirktos brangios ketaus lydymo krosnys iš Švedijos, tačiau taupant pinigus nebuvo nupirkta ugniai atsparaus tų krosnių išklojimo. V. Babilius pasiūlė iš Anykščių kvarcinio smėlio paruoštą išklojimą, kuris pasirodė esąs geresnis už švediškąjį, o paskui smėlį pakeitė Radviliškio stiklo fabriko atliekos. Kitas svarbus darbas – rastas naujas būdas gaminti geros kokybės ir pigesnį ketų, utilizuoti metalo pramonės atliekas, be to, sugalvota, kaip gaminti modifikuotą sintetinį ketų. Svarbesnės doc. V. Babiliaus knygos: „Metalininko žinynas“ (su kitais, 1961 m.), „Atspariojo špižiaus su sferoidiniu grafitu gamyba ir terminis apdirbimas“ (su Borisu Liaudžiu, 1962 m.), „Kaip taupyti metalą“ (1963). V. Babilius išugdė metalo liejimo inžinierių kartą. Studentams darė didelį įspūdį docento – prieškario inteligento taktas, tolerancija, platus akiratis, nepaprastas darbštumas ir principingumas. 1977 m. doc. V. Babilius išėjo į pensiją, mirė 1986 m. balandžio 25 d.

1998 m. vasario 22 d. KTU Mechanikos fakulteto, Metalų technologijos katedros Liejininkystės mokslo laboratorijoje, įsikūrusioje akcinėje bendrovėje „Kauno ketaus liejykla“, (R. Kalantos g. 49) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vladas Žuklys). Laboratorija buvo pavadinta jo vardu. 2009 m. liejykla nutraukė veiklą, laboratorija buvo panaikinta.