Paveldas

KTU didžiuojasi unikaliu Lietuvos universiteto palikimu, puoselėja bei saugo mokslo, kultūros ir technikos paveldo vertybes, įgytas įvairiais istoriniais laikotarpiais. Inicijuoja istorinių bei kultūrinių sukakčių minėjimą ir įprasminimą.

Paveldo taryba

Taryba rūpinasi Universiteto mokslinio, kultūrinio ir techninio paveldo išsaugojimu; nagrinėja aktualias Universiteto istorijos paveldo išsaugojimo, tyrinėjimo, jo pateikimo visuomenei problemas ir klausimus; inicijuoja istorinės ir kultūrinės reikšmės sukakčių minėjimą, vardų ir įvykių įprasminimą Universitete; yra Universiteto rektorato (rektoriaus) ir senato patariamoji institucija, atliekanti eksperto bei konsultanto funkcijas.

Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, – kultūros paveldo globą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais susijusiais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, Universiteto statutu, šiais nuostatais, kitais norminiais teisės aktais ir visuotinai pripažįstamais etikos principais.

Kilnojamosios vertybės

Informacija ruošiama

Nekilnojamosios vertybės

Carinis laikotarpis

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas

A. Mickevičiaus g. 37

1914 m. kaip Komercijos mokykla duris atvėręs pastatas pagal pirminę paskirtį veikė neilgai. Jau 1919 m. jis atiteko Aukštiesiems kursams, iš kurių pastatą perėmė Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas). Penkerius metus šie rūmai buvo pagrindiniai ir vieninteliai Lietuvos universiteto rūmai. Beveik visą savo gyvavimo laikotarpį tarnavęs švietimo ir ugdymo reikmėms, šiandien šis pastatas laikytinas moderniojo Lietuvos aukštojo mokslo sistemos simboliu.

Pastatas statytas 1912–1914 m.

Unikalus objekto kodas: 38010

 

Pastatas

Gedimino g. 43

Šiuo metu nenaudojami rūmai, pastatyti pačioje 19 a. pabaigoje, buvo skirti Kauno tvirtovės inžinierių valdybai. 1925 m. pastatas atiteko Lietuvos universitetui (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), jame įsikūrė Medicinos ir Technikos fakultetai, veikę čia iki tol, kol šiems universiteto padaliniams buvo pastatyti atskiri modernūs pastatai. Čia įkurta ir Prof. K. Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorija, vėliau daug kartų keitusi savo vietą. Nuo 1932 m. pastatu naudojosi Vidaus reikalų ministerija.

Pastatas statytas 1890 m.

Unikalus objekto kodas: 31616

 

Pastatas

Kęstučio g. 27

Šiuo metu nenaudojamas pastatas, kuriame veikė KTU Mechanikos fakultetas ir Transporto problemų institutas, Universitetui (tuometiniam Kauno politechnikos institutui) atiteko dar sovietmečiu. Iki karo čia dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija – iki tol dviejų aukštų pastatui 1938 m. buvo pastatytas  trečias ir ketvirtas aukštai. Pirminė pastato paskirtis – Kauno tvirtovės štabo rūmai.

Pastatas statytas 1891 m.

Unikalus objekto kodas: 27048

Pirmosios Respublikos laikotarpis

KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas

K. Donelaičio g. 20

Rūmai, skirti valstybės spaustuvei, buvo pastatyti 1925 m. Įdomi detalė – 1923 m. šio pastato projektui parengti buvo organizuojamas pirmasis Lietuvoje tarptautinis architektūros konkursas, kurį laimėjo vokiečių architektai. 1929 m. rūmai atiteko Lietuvos universitetui (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), juose įsikūrė penki fakultetai, biblioteka ir administracija. Čia savo veiklą taip pat pradėjo T. Ivanausko zoologijos muziejus, 1934 m. čia įrengtas ir J. Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus. Pastate taip pat glaudėsi Švietimo ministerija, įkurti ministro apartamentai.

Pastatas statytas 1923–1925 m.

Unikalus objekto kodas: 37625

 

KTU Kultūros ir renginių centras

Laisvės al. 13

„Ateitininkai“ – katalikiškoji jaunimo organizacija, kuri šalia visuomeninės ir šviečiamosios veiklos rūpinosi ir savo narių, tarp jų ir studentų, materialiniu rėmimu, stengėsi sudaryti sąlygas mokytis nepasiturintiems jaunuoliams. 1928 m. duris atvėręs pastatas tapo organizacijos prieglobsčiu, jos ekonominiu ir kultūriniu centru.

Pastatas statytas 1926–1928 m.

 

KTU centriniai rūmai

K. Donelaičio g. 73

Žymaus tarpukario architekto K. Reisono suprojektuotuose ir 1935 m. pastatytuose rūmuose tarpukariu įsikūrė Žemės bankas – didžiausia žemės ūkį kredituojanti Lietuvos įstaiga – ir Užsienio reikalų ministerija. Pastatas išlaikė daug autentiškų vidaus ir išorės detalių, išliko originalus banko seifas, kuriame saugomas Universiteto archyvas. 2015 m. kaip vienas geriausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių pastatas įvertintas Europos paveldo ženklu.

Pastatas statytas 1933–1935 m.

Unikalus objekto kodas: 1126

 

KTU Cheminės technologijos fakultetas

Radvilėnų pl. 19

Prieškario Lietuvoje buvo nutarta kurti vietinę ginklų pramonę ir jai talkinsiančią tyrimų įstaigą, kuri atliktų ginklų gamyboje naudojamų žaliavų ir gaminių tyrimus, ieškotų naujų gamybos metodų. Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 1937 m. pastatyta geriausia ir moderniausia to meto tyrimų laboratorija Pabaltijyje. 2015 m. kaip vienas geriausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių pastatas įvertintas Europos paveldo ženklu.

Pastatas statytas 1933–1937 m.

Unikalus objekto kodas: 1150

 

Pastatas

Laisvės al. 55

Pastatas, geriau žinomas „Pienocentro“ vardu, yra vienas puikiausių tarpukario modernizmo architektūros reprezentantų Lietuvoje, ne kartą įvertintas tarptautiniu lygiu: 1937 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje ir 2015 m., kuomet jam suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai bene geriausias šiuolaikinio daugiafunkcinio pastato atitikmuo tarpukario Kauno modernizmo architektūroje. Tuometiniam Kauno politechnikos institutui pastatas atiteko 1963 m. Iš pradžių čia įsikūrė Radioelektronikos fakultetas, o vėliau – Inžinerinės ekonomikos fakultetas.

Pastatas statytas 1931–1934 m.

Unikalus objekto kodas: 15968

Sovietinis laikotarpis

KTU Statybos ir architektūros fakultetas

Studentų g. 48

Pirmasis Kauno politechnikos instituto akademinio miestelio pastatas, tapęs ir viso miestelio erdvinę kompoziciją formuojančiu veiksniu. Pastatas suprojektuotas Miestų statybos ir projektavimo instituto Kauno filiale 1964 m. Rūmų architektūra paremta kontrastingu stiklo ir gelžbetonio konstrukcijų derinimu, minimalia estetika ir funkcionalizmu pagal principą „forma atitinka funkciją“. Pastato pagrindinį fasadą puošia J. Ruzgo sukurta dekoratyvinė ažūrinė vyro ir moters kompozicija „Mūsų statybininkai“.

Pastatas statytas 1964–1965 m.

Unikalus objekto kodas: 33441

 

KTU Elektros ir elektronikos fakultetas

Studentų g. 48

Pagrindinis, palei Studentų gatvę nutįsęs, rūmų korpusas, skaidomas horizontalių, ištisinių langų juostomis, pabrėžia pastato monumentalumą, industrinės technologinės linijos ritmiką. Pastato fasadą pagyvina tūrinis erkeris ir didelis plokščias įėjimo stogelis. Rūmų vizualinę reikšmę sustiprina ir šalia esančios aplinkos sutvarkymas – įrengtas baseinas su žalvarine Perkūno skulptūra. Senovės dievybė, rankoje laikanti žaibą, yra tarsi elektrotechniškųjų fakultetų simbolis, susiejantis senovės tradicinę kultūrą su šiuolaikine technologine civilizacija.

Pastatas statytas 1969 m.

Unikalus objekto kodas: 33540

 

KTU Cheminės technologijos fakultetas

Radvilėnų pl. 19

Visoje pastato kompozicijoje dominuojantis pagrindinis ištęsto stačiakampio formos korpusas savo monumentalumu ir langų juostų ritmika savotiškai susišaukia su Elektronikos fakulteto pastato architektūra, tačiau prie šio tūrio prišlietas įstiklintas laiptinės narvelis, neslepiamas sporto korpuso tūris ir dviejų didžiųjų auditorijų korpusas, suteikiantis visai pastato kompozicijai išraiškingumo ir savitumo. Tai darnus kontrastų ir harmonijos pavyzdys.

Pastatas statytas 1970 m.

Unikalus objekto kodas: 33542

 

KTU studentų miestelis

Didėjant studentų skaičiui, plečiantis seniems ir kuriantis naujiems fakultetams, kilo būtinybė kurti naują, specialiai mokslui pritaikytą infrastruktūrą. Akademinio miestelio ansamblis – reikšmingiausio aukštosios mokyklos plėtros laikotarpio liudininkas. Jo architektūra liudija to meto istorinį kontekstą, švietimo poreikius, architektūrinės raidos tendencijas ir technines jų įgyvendinimo galimybes bei siekį ugdyti savo techninę inteligentiją. Nepaisant pakankamai riboto to meto statybinių medžiagų ir konstrukcinių elementų pasirinkimo, pakankamai žemos statybos darbų kokybės, buvo dedama daug pastangų ir sukurtas architektūriniu, estetiniu požiūriu vertingas vakarietiško tipo funkcionalizmo architektūros ir „bauhauzinės“ estetikos atgarsis to meto Lietuvos architektūroje.

Kompleksas statytas 1960–1990 m.

Unikalus objekto kodas: 33502

Fotografijų autorius: Jonas Klėmanas

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku