Elektrotechnikos fakultetas 1947–1988 m.
1947 m. gruodžio 9 d., padaugėjus studentų, Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakultetas buvo išskaidytas į tris: Mechanikos, Chemijos ir Elektrotechnikos. Elektrotechnikos fakultete, kuris buvo įsikūręs Pirmuosiuose rūmuose, buvo 6 katedros: Bendrosios elektrotechnikos (vedėjas – J. Zdanys), Elektros mašinų (vedėjas – J. Kaunas), Elektros ryšių (vedėjas – J. Stanaitis), Elektros stočių ir tinklų (vedėjas – L. Kaulakis), Fizikos (vedėjas – K. Baršauskas), Matematikos (vedėjas – J. Matulionis). Pirmasis fakulteto dekanas buvo K. Baršauskas. 1950 m. gruodžio mėnesį Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą. Prof. K. Baršauskui tapus Politechnikos instituto direktoriumi, nuo 1951 m. sausio 1 d. Elektrotechnikos fakulteto dekanu paskiriamas matematikas doc. J. Matulionis. Elektrotechnikos fakultete sparčiai daugėjo specialybių. 1960 m. buvo įkurta Skaičiavimo įtaisų ir automatikos katedra (vedėjas doc. – R. Chomskis). 1963 m. KPI rektorius akademikas K. Baršauskas įjungė veikti pirmosios kartos lempinę elektroninę skaičiavimo mašiną. Pastačius naujus rūmus KPI studentų miestelyje, 1964 m. vasario 15 d. iš Elektrotechnikos fakulteto katedrų sudarytas Radioelektronikos fakultetas. Elektrotechnikos fakultete liko Elektros sistemų, Elektros mašinų, Gamybos automatizavimo (vėliau pavadinta Elektros pavarų), Bendrosios elektrotechnikos katedra. Elektrotechnikos fakulteto struktūra nuo 1966 m. keitėsi mažai. Pirmasis sumažėjusio Elektrotechnikos fakulteto dekanas nuo 1966 m. iki 1973 m. buvo doc. S. Masiokas. Elektrotechnikos fakultetas visiškai įsikūrė naujuose rūmuose, subrendo nuo 1973 m. vadovaujant doc. J. Mikštai. 1988 m. vasario 25 d. Elektrotechnikos fakultetas pavadintas Energetikos fakultetu.