Statybos ir architektūros fakultetas

Ištakos: Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universitete

Statybos ir architektūros fakulteto ištakos siekia 1922 m. vasario 16 d. Lietuvos universitete įkurtą Technikos fakultetą, turėjusį Statybos, Mechanikos, Elektrotechnikos ir Cheminės technologijos skyrius. 1930 m. pakeitus pavadinimą į Vytauto Didžiojo universitetą, Technikos fakultete liko 2 skyriai – Statybos ir Technologijos. Čia dirbo profesoriai Pranas Jodelė, Kazimieras Vasiliauskas, Povilas Čechavičius, Platonas Jankauskas, Jonas Šimkus, Mykolas Songaila, Vytautas Mošinskis, Steponas Kairys, Jurgis Čiurlys ir kt. Iš 2-3 kambarių I rūmuose fakultetas plėtėsi I ir II rūmuose, įrengė svarbiausias laboratorijas, 1929 m. gavo dalį III aukšto universiteto Didžiuosiuose rūmuose ir 1931 m. persikėlė į naujus Fizikos ir Chemijos instituto rūmus. Tų rūmų IV aukšte ir iš dalies rūsyje ir I aukšte buvo beveik visos fakulteto įstaigos – laboratorijos, kabinetai, braižyklos, auditorijos, biblioteka, dekanatas.

Prof. Pranas Jodelė – Statybos medžiagų laboratorijos vedėjas, 1927 m. (Originalas – KTU muziejuje).

Lietuvos universiteto Technikos fakulteto braižykla, 1927 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Technikos fakulteto leidiniai 1922–1932 m.

Geodezijos kabinetas Lietuvos universiteto I rūmuose, 1927 m. Centre – kabineto vedėjas doc. plk. ltn. Stasys Dirmantas. (Originalas – KTU muziejuje).

Prof. M. Songaila su studentais braižykloje, 1927 m. Pirmas iš dešinės – J. Dragašius, trečias – K. Germanas. (Originalas – KTU muziejuje).

Lietuvos universiteto architektūros ir pritaikomosios mechanikos kolekcijos I rūmų koridoriuje, 1927 m. (Originalas – KTU muziejuje).

Fizikos-chemijos instituto rūmai, į kuriuos 1931 m. vasarą įsikėlė fizikos ir chemijos laboratorijos bei Technikos fakultetas. Rūmų statybos pirmininkas 1930–1931 m. buvo prof. P. Jodelė. (Originalas – Lietuvos centriniame valstybės archyve)

Technikos fakulteto leidiniai 1932–1933 m.

Technikos fakulteto mokslo personalas, 1932 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. Kazimiero Vasiliausko knygos 1929–1935 m.

Asistentas Juozas Indriūnas Mechaninėje medžiagų atsparumo laboratorijoje, 1932 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. P. Jodelės ir prof. S. Kolupailos knygos 1929–1940 m.

Prof. S. Kolupaila su studentais Botanikos sode įkurtoje Hidrometrinėje laboratorijoje, 1933 m. (Originalas – KTU muziejuje).

Doc. J. Gabrio mokslo darbai 1937–1940 m.

Prof. J. Šimoliūnas ir asistentas L. Gimbutas Technikos fakulteto Statybos kabinete, 1931 m. (Originalas – KTU muziejuje).

S. Grinkevičiaus ir S. Kairio knygos, 1929–1939 m.

Technikos fakulteto Statybos skyriaus absolventų diplominių darbų gynimo metu, 1932 m. (Originalas – KTU muziejuje).

Studijos 1940–1950 m.

1940 m. rugpjūčio 5 d. paskutiniame Technikos fakulteto posėdyje dekanas prof. K. Vasiliauskas pranešė, kad pritarta fakulteto reformai ir nuo rugpjūčio 15 d. pagal prof. V. Mošinskio vadovaujamos komisijos anksčiau paruoštą planą, numatyta įsteigti du fakultetus: Statybos ir Technologijos.

1941 m. rugpjūčio 1 d. Laikinoji vyriausybė patvirtino VDU statuto pakeitimus. Statybos fakultete buvo Architektūros, Statybos, Geodezijos ir Hidrotechnikos-melioracijos skyriai. Statybos fakultetas, kurio katedros buvo Didžiuosiuose rūmuose, o dalis auditorijų – Pirmuosiuose rūmuose, iš pradžių dirbo be suvaržymų, tačiau 1943 m. kovo 17 d. rūmai buvo užimti vokiečių kariuomenės. Paskaitos vyko kitose įstaigose ir dėstytojų namuose, buvo išduodami baigimo diplomai.

SSRS kariuomenei 1944 m. rugpjūčio 1 d. užėmus Kauną, jau rugpjūčio 4 d. Universiteto rektoriumi paskirtas prof. A. Purėnas. Sovietinė Lietuvos vyriausybė nutarė atkurti Universitetą su Statybos, Technologijos, Medicinos ir Istorijos-filosofijos fakultetais. Statybos fakultete numatyti Statybos, Kelių, Architektūros, Hidrotechnikos ir Geodezijos skyriai. 1946 m. rugsėjo 1 d. iš Statybos fakulteto Architektūros skyriaus išaugo Architektūros fakultetas. 1948 m. pradžioje Kauno universitete buvo 8 fakultetai: Statybos, Architektūros, Cheminės technologijos, Elektrotechnikos, Mechanikos, Medicinos, Farmacijos ir Filologijos, tačiau tai netenkino okupacinės valdžios, kuri nutarė reorganizuoti universitetą į du institutus.

Universiteto Pirmieji rūmai, kuriuose 1940–1943 m. buvo Statybos fakultetas. (Originalas – KTU muziejuje)

LSSR švietimo liaudies komisaro A. Venclovos įsakymo nuorašas dėl Kauno universiteto Statybos ir Technologijos fakultetų vyresniojo mokslo personalo skyrimo, 1940 m. rugsėjo 4 d. (Originalas – KTU archyve)

Statybos fakulteto vyr. dėstytojo Jono Kiškino pažymėjimas, 1941 m.

LSSR švietimo liaudies komisaro pavaduotojo J. Žiugždos raštas rektoriui A. Purėnui, kuriame nurodoma nutraukti visus ryšius su užsienio firmomis, 1941 m. balandžio 9 d. (Originalas – KTU archyve)

Prof. Steponas Kolupaila – inžinierius hidrologas, Statybos fakulteto dekanas 1940–1941 m.

Statybos fakulteto Architektūros skyriaus studento Jono Vytauto Nistelio pažymėjimas, 1942 m.

Studentų talka, ruošiant malkas universitetui prieš žiemos sezoną, 1942 m. birželio 7 d. Iš kairės: Steponas Lataitis, Vytautas Naujokaitis, Vladas Macevičius, neatpažintas asmuo, Bronius Liesis.

Prof. Steponas Kairys – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, ministras, seimų narys, Kauno miesto savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas, Statybos fakulteto dekanas 1941–1944 m., antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis. (Originalas – KTU muziejuje)

Pažymėjimas, išduotas asistentui J. Gimbutui, su Statybos fakulteto dekano prof. S. Kairio parašu, 1942 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Pirmoji Vytauto Didžiojo universiteto studentų hidrotechnikų laida prof. S. Kairiu ir prof. S. Kolupaila, 1943 m. (Originalas – B. Petrulio šeimos archyve)

Prof. Jono Šimoliūno knyga „Statyba“, išleista 1943 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Statybos fakulteto absolventai, 1943 m. gruodžio 17 d.

Rotušės rūmai, kuriuose 1946–1960 m. buvo įsikūręs Statybos fakultetas. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. Prano Jodelės knyga „Statybinės medžiagos“, išspausdinta 1948 m.

Statybos fakulteto pirmakursiai griuvėsių valymo talkoje, 1949 m. (Nuotr. iš B. Januševičiaus asmeninio archyvo)

KVVDU Statybos fakulteto narių sąrašas,1945 m. (Originalas – KTU archyve)

Statybos fakulteto 1-ojo kurso studentai grįžta iš karinio parengimo paskaitos rikiuotės pratybų, 1949 m. (Nuotr. iš B. Januševičiaus asmeninio archyvo)

Karikatūros iš Architektūros fakulteto III kurso studentų sienlaikraščio, 1949 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Statybos fakulteto miestučių žaidimo komanda, 1950 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Statybos fakulteto sienlaikraščio „Menas ir sportas“ puslapiai, 1950 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros kompozicijos būrelis, 1949 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Kauno politechnikos institute

1951 m. Kauno politechnikos institute veikė 5 fakultetai: Cheminės technologijos, Elektrotechnikos, Mechanikos, Hidrotechnikos ir Statybos. Architektūros fakultetas buvo sujungtas su Statybos fakultetu, o keletas Statybos fakulteto specialybių buvo sujungta į naują Hidrotechnikos fakultetą. 1965 m. buvo baigta Statybos rūmų, į kuriuos persikėlė Statybos ir Santechnikos fakultetai, statyba. 1969 m. liepos 25 d. LSSR Ministrų taryba priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus inžinerinio statybos instituto organizavimo“, o liepos 31 d. LSSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pareigas einantis Vaclovas Pranaitis išleido įsakymą dėl KPI Vilniaus filialo pertvarkymo į atskirą institutą. Atsiskyrus Vilniaus filialui ir sujungus kai kurias katedras, KPI sumažėjo katedrų skaičius.1970 m. į Vilnių perkelta Architektūros ir Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedros. Architektų bei pramoninės ir civilinės statybos inžinierių rengimas fakulteto dieniniame skyriuje nutrūko. 1971 m. vasario 1 d. Statybos ir Santechnikos fakultetai buvo sujungti į vieną Statybos ir santechnikos fakultetą. 1988 m. į Vilniaus inžinerinį statybos institutą perkėlus šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos specialybes ir jas kuruojančias katedras, Statybos ir santechnikos fakultetas tapo Statybos fakultetu.

1951 m. Architektūros fakultetas, įsikūręs buvusiuose Vyskupijos rūmuose (Donelaičio gatvėje), buvo sujungtas su Statybos fakultetu.

Statybos fakulteto studento B. Januševičiaus diplominio darbo gynimas buvusios arkivyskupijos salėje, 1953 m. (Nuotr. iš B. Januševičiaus asmeninio archyvo)

Statybos fakulteto diplomų gynimas buvusios arkivyskupijos salėje, 1953 m. (Nuotr. iš B. Januševičiaus asmeninio archyvo)

SSRS Statybos įmonių Donbaso rajone vyriausiosios valdybos raginimas B. Januševičiui kuo greičiau atvykti į paskyrimo vietą Vorošilovgrade, jeigu neatvyks, grasina bylą perduoti prokuratūrai, 1953 m. (Iš B. Januševičiaus asmeninio archyvo)

KPI Statybos fakulteto III laidos vinjetė, 1953 m. (Iš B. Januševičiaus asmeninio archyvo)

KPI rektoriaus K. Baršausko raštas B. Januševičiui apie paskyrimą prie LSRS Plano komiteto, 1953 m. gruodis. (Iš B. Januševičiaus asmeninio archyvo)

Marijampolės rajono „Šešupės“ kolūkio Dovinės hidroelektrinės projekto, parengto KPI Statybos ir architektūros fakulteto, brėžiniai, 1951 m. Hidroelektrinę 1953 m. pastatė KPI dėstytojai ir studentai. (Originalas – KTU muziejuje)

Statybos fakulteto laboratorijoje, 1955 m. (V. Varno nuotr.)

Statybos fakulteto dėstytojų ekspedicija, 1955 m. Centre – dekanas doc. S. Sčesnulevičius.

KPI Statybos fakulteto II kurso studentai Kauno hidroelektrinės statyboje, 1956 m.

Inžinierių statybininkų XI laidos vinjetė, 1956–1961 m.

Prorektorius Henrikas Petrusevičius stebi Statybos rūmų pamatų klojimo darbus, 1961 m. (V. Varno nuotr.)

1961 m. pradėti statyti Statybos rūmai, davę pradžią Studentų miesteliui. Nuotraukoje: studentai talkininkauja rūmų statyboje, 1964 m. (V. Varno nuotr.)

Statybos fakulteto studentų mokslinės draugijos nariai, 1963 m. (V. Varno nuotr.)

Paskaita Statybos fakulteto Grafinių darbų ir piešimo katedroje, 1964 m. (V. Varno nuotr.)

Grafinių darbų ir piešimo katedros vedėjas prof. Alfonsas Janulis, 1965 m. (V. Varno nuotr.)

Aspirantas Vidmantas Jonas Jokubaitis Gelžbetoninių konstrukcijų laboratorijoje, 1965 m. (V. Varno nuotr.)

Statybos fakulteto gelžbetonio konstrukcijų laboratorija, 1966 m.

Statybos fakulteto gelžbetonio konstrukcijų laboratorija, 1970 m.

Statybos fakulteto diplomantai, 1971 m. (R. Žiemio nuotr.)

Doc. J. Deltuva konsultuoja diplomantą R. Plaušinį, 1975 m. (V.Bartkevičiaus nuotr.)

Studentų miestelis – Statybos rūmai, 1978 m.

KTU

Iškovojus nepriklausomybę, 1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas tapo Kauno technologijos universitetu, keitėsi ir jo struktūra. Iškėlus architektų rengimą į Vilnių, Kaune pasireiškė architektų rengimo poreikis, todėl 1993 m. atgaivinta architektūros specialybė KTU Statybos fakultete, o 1995 m. birželio 23 d. atkurta Architektūros ir kraštotvarkos katedra. 1995 m. gruodžio 6 d. pakeisti fakultetų pavadinimai – Statybos fakultetas tapo Statybos ir architektūros fakultetu.

Fakulteto studijų programose taikomi pažangūs studijų metodai ir inovatyvios technologijos: jungtiniai semestro projektai, „studio“ metodas, BIM (Statinio informacinis modeliavimas). 2019 m. fakultete buvo atidarytas „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras“.