Raida ir tyrimų kryptys
KTU Medžiagų mokslo institutas iki 2010 m. vasario mėn. 1 d. buvo vadinamas KTU Fizikinės elektronikos institutu. Fizikinės elektronikos institutas įsteigtas 1994 m., reorganizavus Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto ūkiskaitinį padalinį Puslaidininkių mikroelektronikos mokslinį centrą „Mikrolira“. 2003 m. institutas reorganizuotas į savarankišką universitetinį mokslo institutą, steigėjo funkcijas pavedant vykdyti Kauno technologijos universitetui. 2010 m. sausio mėn. 1 d. LR Vyriausybės nutarimu institutas pilnai integruotas į KTU.
1980 m. Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto padalinyje, o vėliau, jau nepriklausomybės metais, Fizikinės elektronikos institute buvo kuriami ir nedidelėmis partijomis gaminami originalios konstrukcijos GaAs maišikliniai ir Šotki (angl. Schottky) detektoriniai diodai su sijiniais kontaktų išvadais. Kiti gaminti prietaisai – varikapai, veikiantys gigahercų dažnių diapazone, mažo triukšmo lauko tranzistoriai bei stroboskopiniai keitikliai, dažnai naudoti radijo matavimų precizinėje aparatūroje. Šie varikapai buvo gaminami tuometinei besikuriančiai Rusijos palydovinės televizijos sistemai. Iširus Sovietų Sąjungai elektronikos komponentus Rusijos elektronikos pramonės įmonės, gaminančios prietaisus karinei pramonei, vis dar pirko Lietuvoje. Tačiau nuo 1991 m. šią „spragą“ rusai pašalino. Sukūrus atitinkamas technologijas ir prietaisus Rusijoje, užsakymų iš Lietuvos buvo atsisakyta. Užsakovai nepaisė ir pasirašyto paskutinio kontrakto – iš instituto taip ir nenupirko jau pagamintų 0,2 mln. varikapų. Praradus Sovietų Sąjungos rinką, teko visai atsisakyti šių elektronikos gaminių, nors tam laikui buvo pasiektas gana geras technologinis lygis. Pavyzdžiui, 1997 metais, kai pagrindinė mokslinių darbų tematika buvo susijusi su A3B5 puslaidininkinių prietaisų ir jiems naudojamų medžiagų technologija, Kaune gaminamų GaAs lauko tranzistorių užtūros sluoksnio plotis jau buvo sumažintas iki 0,25 µm, o jo technologijoje buvo naudojama elektroninė litografija.
Fizikinės elektronikos instituto mokslininkai, pasiūlius prof. L. Pranevičiui, pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti ir tirti deimanto tipo anglį (dr. Saulius Smetona, Vitoldas Kopustinskas). Toliau darbus šioje srityje tęsė dr. Šarūnas Meškinis, disertacijas šioje tematikoje apgynė dr. Rimantas Gudaitis, dr. Kęstutis Šlapikas, dr. Asta Tamulevičienė, dr. Andrius Vasiliauskas. Buvo sukurtos įvairios technologijos tokių dangų formavimui – nusodinimas tiesioginiu joniniu pluošteliu, reaktyviuoju magnetroniniu dulkinimu, kombinuoti metodai.
