Kauno politechnikos institutas 1951–1990
1950 m. pabaigoje Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas buvo reorganizuotas ir nuo 1951 m. sausio 1 d. tapo atskirais Kauno politechnikos (KPI) ir Kauno medicinos (KMI) institutais. Kauno politechnikos institutą sudarė penki iš Universiteto paveldėti techniniai fakultetai: Architektūros, Cheminės technologijos, Elektrotechnikos, Mechanikos ir Statybos. Institutas tapo pirmąja savarankiška aukštąja technikos mokykla, o pirmuoju jos vadovu paskirtas prof. Kazimieras Baršauskas. Šio rektoriaus dėka Politechnikos institutas atsilaikė prieš agresyvią rusinimo ir sovietizavimo politiką.
Instituto pozicijų stiprėjimą XX a. 7-ajame dešimtmetyje liudijo 1960 m. K. Baršausko iniciatyva įkurta probleminė ultragarso laboratorija, išaugusi į mokslo institutą, iki šiol tebevykdantį šimtus mokslinių užsakomųjų darbų, bendradarbiaujantį su Lietuvos ir užsienio užsakovais. Žymaus Lietuvos mokslininko Kazimiero Ragulskio dėka padėti pagrindai vibrotechnikos mokslui – 1963 m. įkurta Vibrotechnikos laboratorija, tapusi pasaulinį pripažinimą pelniusiu Vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslo centru, laikomu JAV Silicio slėnio atitikmeniu tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Taip pat aktyviai plėtota tekstilės mokslinių tyrimų sritis, rengiami specialistai intensyviai besiplėtojančiai šiai pramonės rūšiai. Šie mokslo centrai ir juose kuriamos technologijos fundamentalųjį mokslą priartino prie realaus gyvenimo ir kasdienybės.
Fizinę instituto plėtrą geriausiai įkūnijo 1961 m. pradėtas statyti akademinis miestelis (dab. Studentų miestelis) su Statybos, Elektronikos, Lengvosios pramonės, Cheminės technologijos fakultetais ir Skaičiavimo centru, bendrabučiais ir kitais pastatais. Taip pat instituto padalinių steigimas Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, kurie nepriklausomybės metais išaugo į savarankiškus universitetus.
Pokariu studentija išliko aktyvia visuomenės dalimi, egzistavo įvairaus pobūdžio studentų organizacijos, sporto, technikos, žygeivių ir kraštotyros klubai, gilias tradicijas turintys meno kolektyvai. Dalis jų slapta puoselėjo tautines tradicijas, įsitraukė į įvairias pogrindines organizacijas, domėjosi nutylima arba draudžiama prieškario istorija, dalijosi pasakojimais ir prisiminimais. Aktyviausiai ši akademinės bendruomenės dalis pasireiškė atgimimo metais, dalyvaudama įvairiose patriotinėse iniciatyvose, organizacijose. Kauno politechnikos instituto bendruomenė prisidėjo prie okupacijos metais sunaikintų paminklų atstatymo, Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo. 1989 m. įsteigta eksperimentinė vidurinė mokykla (dab. KTU gimnazija) – pirmoji universitetinė mokykla, skirta gabiems moksleiviams ugdyti, šiandien laikoma viena geriausių vidurinio ugdymo įstaigų Lietuvoje.
