KTU tautinio meno ansambliui „Nemunas“ – 70
Sėkminga pradžia ir pasiekimai
KTU tautinio meno ansamblio pradžia – 1949 m. pabaigoje Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete įkurtas dainų ir šokių ansamblis. Pirmuoju ansamblio vadovu buvo pakviestas Kauno valstybinio dramos teatro koncertmeisteris Aloyzas Čižas, oficialiai įdarbintas Cheminės technologijos fakultete vyresniuoju preparatoriumi. 1950 m. balandžio 22 d. Universiteto III rūmuose įvyko pirmasis ansamblio koncertas, o tų pačių metų vasarą ansamblis dalyvavo dainų šventėje Vilniuje. 1951 m. sausio 1 d. Universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, o jo Medicinos fakultetas – į Kauno medicinos institutą. Reorganizacija palietė pusę ansamblio dalyvių, tačiau nepaisydamas šių sunkumų, KPI ansamblis 1951 m. pabaigoje dalyvavo SSRS saviveiklinio meno apžiūroje, kur jam buvo paskirta pirmoji premija. 1955 m. ansamblis laimėjo absoliučiai geriausio LSSR ansamblio vardą ir tų pačių metų vasarą dalyvavo V Pasaulio ir jaunimo festivalyje Varšuvoje. 1958 m. pabaigoje jam buvo suteiktas LSSR nusipelniusio kolektyvo vardas o 1963 m. KPI dainų ir šokių liaudies ansambliui buvo suteiktas „Nemuno“ vardas. Nuo 1963 m. „Nemunas“ kasmet koncertuodavo užsienyje. Didelę reikšmę ansamblio istorijoje turėjo 1967 m. kelionė į Kanadą, kur ansamblis koncertavo Expo’67 parodoje. Šios kelionės metu ansambliečių iš Kanados lietuvių perimta daina „Stoviu aš parimus“ tapo „Nemuno“ himnu, giedamu tik iškilmingiausiomis progomis. Pasirodo, dainos žodžius 1942 m. parašė ir literatūros vakare perskaitė studentė Vanda Panavaitė-Stankienė. Vėliau žmonės eilėraštį pavertė daina, kurią mėgo dainuoti Lietuvos partizanai. 1969 m. ansambliui švenčiant 20 metų jubiliejų įvyko 1000-sis koncertas. 1978 m. „Nemunas“ pirmasis iš Lietuvos tautinio meno saviveiklos kolektyvų parengė vientisą koncertinę programą „Nemuno daina“ – tuo metu tai buvo didelis meninis pasiekimas. 1989 m., prieš pat 40-ąjį ansamblio jubiliejų, kolektyvas parengė programą „Atgimstančiai Lietuvai“, su kuria keliavo po šalį. Meno vadovai sovietų okupacijos laikotarpiu taip pat buvo A. Buzys, L. Gadliauskas, A. Balčiūnas, A. Bartusevičius, P. Jurkonis, V. Švedas.