Nuo artilerijos iki vadybos: plk. dr. Pranui Lesauskiui – 120

Karinės tarnybos pradžia ir studijos

Lapkričio 17 d. sukako 120 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Ginklavimo valdybos viršininkas, matematikos mokslų daktaras Pranas Lesauskis. Jaunuolis buvo linkęs mokslui, todėl, negavęs tėvo pritarimo, 1920 m. rudenį jis savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. pabaigoje baigė IV Karo mokyklos laidą ir pradėjo tarnybą 4 artilerijos pulke. 1922 m. eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus Kauno I gimnazijoje. 1923 m. buvo paskirtas į artilerijos Tiekimo skyrių.

Derindamas karinę tarnybą ir studijas, P. Lesauskis 1925 m. gavo kapitono laipsnį, o 1927 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą. Tais pačiais metais jis buvo pasiųstas mokytis į Turino aukštąją artilerijos mokyklą Italijoje, kurią baigė 1931 m. Tuo pačiu metu jis parašė matematikos mokslų disertaciją „Sviedinių derivacijos teorija“, kurią 1930 m. sėkmingai apgynė Romos universitete. Italijoje jis sutiko būsimą žmoną – Lietuvos pasiuntinybėje dirbusią kanauninko Juozo Tumo Vaižganto dukterėčią Barborą Mėginaitę ir 1928 m. ją vedė. 1930 m. Romoje jiems gimė sūnus Vytautas, kurio krikšto tėvais tapo kanauninkas J. Tumas Vaižgantas ir Lietuvos pasiuntinio Valdemaro Vytauto Čarneckio žmona Eleonora Čarneckienė.

Senelių Rozalijos ir Simeono auksinės vestuvės, 1907 m. Nuotraukoje (iš kairės): pirmoje eilėje tėvas Jurgis, Pranas, senelė Rozalija, senelis Simeonas, nežinomas berniukas. Antroje eilėje – sesuo Leokadija, brolis Feliksas. (Originalas – Kauno arkivyskupijos kurijos archyve)

Pranas Lesauskis – Telšių gimnazijos moksleivis, 1917 m. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

Pranas Lesauskis su seserimi Leokadija (stovi), seneliais Rozalija ir Simeonu bei tėvu Jurgiu (centre), 1910 m. (Iš Virginijos Gailienės archyvo)

IV laidos Karo mokyklos kariūnai. Nuotraukoje (iš kairės): Bronius Karevičius, Pranas Lesauskis, Tadas Bartkus, Juozas Vitkus, Bronius Gedvila. Kaunas, 1921 m. (Originalas – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje).

Kauno I gimnazijos atestatas, išduotas P. Lesauskiui išlaikius egzaminus,1922 m.

Lietuvos kariuomenės Artilerijos tiekimo skyriaus karininkai, 1928 m. (Originalas – Čarneckių šeimos archyve)

Lietuvos universiteto fizikų-matematikų laida, 1927 m. Nuotraukoje (iš kairės): 1-asis – Antanas Žvironas, antroje eilėje centre – P. Lesauskis. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

Kapitonas P. Lesauskis Romoje 1928 m. (Originalas – KTU bibliotekoje).

P. Lesauskio ir B. Mėginaitės vestuvės Palangos klebonijoje, 1928 m. Centre – kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. (Originalas – KTU bibliotekoje).

P. Lesauskis su žmona Barbora pas savo tėvą Jurgį Antupalio kaime, 1928 m. (Iš Virginijos Gailienės archyvo)

Pranas ir Barbora Lesauskiai Turine, 1929 m. (Originalas – KTU bibliotekoje)

Lesauskių sūnaus Vytauto krikštynos Romoje, 1930 m. Nuotraukoje (iš kairės): pirmoje eilėje krikšto tėvai Eleonora Čarneckienė su Vytautu ir Juozas Tumas Vaižgantas. Antroje eilėje Pranas ir Barbora Lesauskiai.

P. Lesauskio laiškas pusseserei Marijai, 1930 m. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

Barbora ir Pranas Lesauskiai su sūnumi Vytautu, 1930 m. (Originalai – KTU bibliotekoje)

Romos universiteto pažymėjimas apie P. Lesauskio apgintą daktaro disertaciją, 1930 m. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

P. Lesauskis, apgynęs daktaro disertaciją Romos universitete, 1930 m. (Originalas – F. Lesauskio šeimos archyve)

Karjera Lietuvos kariuomenėje ir likimas

1931 m. P. Lesauskis su šeima grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Ginklavimo valdybos balistikos kabineto vedėju, vėliau – Studijų ir technikos skyriaus viršininku. Tarnybos reikalais buvo komandiruojamas į įvairias Europos šalių ir JAV ginklų gamyklas išbandyti ir priimti Lietuvos kariuomenei užsakytus ginklus. 1936 m. lapkričio 23 d. Prezidento aktu jis paskirtas Ginklavimo valdybos viršininku. P. Lesauskis organizavo artilerijos dalių perginklavimą, moderniausios Europoje Tyrimų laboratorijos įrengimą ir Linkaičių dirbtuvių statybą. 1938 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Pulkininkas P. Lesauskis garsėjo kaip poliglotas – mokėjo keliolika užsienio kalbų, kiekvieną naują kalbą išmokdavęs per 3 mėnesius. P. Lesauskis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime – jis buvo renkamas Karininkų ramovės statybos komisijos nariu, valdybos sekretoriumi, jos turto valdytoju, Karo muziejaus kolegijos nariu, karo mokslų žurnalo „Mūsų žinynas“ redakcinės kolegijos nariu, taip pat buvo Lietuvos gamtininkų ir Ekonominių studijų draugijų nariu. 1938 m. P. Lesauskis tapo Mokslinės vadybos draugijos pirmininku ir dalyvavo „Naujosios Romuvos“ intelektualų klubo veikloje, kur ne kartą skaitė pranešimus ir žurnale „Naujoji Romuva“ publikavo straipsnius apie vadybą. Taip pat jis skaitė paskaitas Aukštuosiuose karininkų kursuose.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos kariuomenė buvo likviduota o Tyrimų laboratorija plk. Juozo Vėbros iniciatyva prijungta prie Kauno universiteto (taip tuo metu buvo pervadintas Vytauto Didžiojo universitetas). P. Lesauskis pradėjo dirbti adjunktu universiteto Technologijos fakultete. 1941 m. sausio 4 d. jis buvo paskirtas profesoriumi, tačiau to nesužinojo, nes sausio 2 d. naktį buvo suimtas NKVD. 1941 m. kovo 19 d. jis kartu su 2 buvusiais bendradarbiais ir verslininku Leonu Račiūnu buvo apkaltinti „sąmoningu kenkimu Ispanijos respublikai parduodant jai netinkamus vartoti ginklus“ ir nuteisti 8 metams lagerio. 1942 m. lapkričio 27 d. plk. P. Lesauskis mirė badu lageryje Suchobezvodnoje (Gorkio sr.). 1958 m. SSRS Aukščiausiojo teismo karinė kolegija P. Lesauskį reabilitavo. Taip tragiškai pasibaigė gabaus karininko ir mokslininko, kurį jo buvęs viršininkas generolas Motiejus Pečiulionis vadino kariuomenės pažiba, gyvenimas.

P. Lesauskis su šeima tėviškėje Antupalyje pas brolį, buvusį Steigiamojo Seimo narį Feliksą Lesauskį ir jo žmoną Martą, 1931 m. (Originalas – Felikso Lesauskio šeimos archyve)

P. Lesauskis su šeima Antupalyje pas brolį Feliksą, 1931 m. (Originalas – F. Lesauskio šeimos archyve)

Lesauskių giminė Antupalyje apie 1932 m. Nuotraukoje: pirmoje eilėje centre – dėdė kunigas dr. Juozapas Liasauskis ir tėvas Jurgis. Antroje eilėje 2-as – P. Lesauskis, 4-as – brolis F. Lesauskis. (Originalas – KTU bibliotekoje)

Kariuomenės vado įsakymas apie plk. ltn. dr. Prano Lesauskio skyrimą Ginklavimo valdybos viršininku, 1936 m.

Įsakymas apie pulkininko laipsnio suteikimą P. Lesauskiui, 1937 m.

Plk. P. Lesauskis Kulautuvoje,1938 m. (iš Magdalenos Rabitsch archyvo)

Feliksas ir Pranas Lesauskiai tėvo laidotuvėse, 1938 m. (Originalas – F. Lesauskio šeimos archyve)

Velykos Vytėnų dvare pas Račiūnus, 1938 m. Nuotraukoje (iš kairės): P. Lesauskis, šalia – Teresė Račiūnienė, už jos – Leonas ir Antanas Račiūnai. (Originalas – Račiūnų šeimos archyve)

Lesauskių šeima plk. Juozo Vėbros dvare, 1939 m. (Originalas – D. Grabio šeimos archyve)

Pulkininko P. Lesauskio vizitas Estijoje, 1939 m. (Originalas – Viliaus Kavaliausko archyve)

Lesauskių šeima namuose Vaižganto g. 26, Kaune, 1938 m. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

P. Lesauskio pasas, 1940 m. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

Pulkininkas Pranas Lesauskis – Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos viršininkas. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

Įsakymas Liaudies kariuomenei apie Ginklavimo valdybos karininkų ir civilių tarnautojų perkėlimą į Kauno universiteto Technologijos fakultetą, 1941 m. rugpjūčio 26 d.

Ginklavimo valdybos iniciatyva Kaune buvo pastatyta moderniausia Europoje Tyrimų laboratorija, pradėjusi dirbti 1938 m. Prie šio projekto įgyvendinimo daug prisidėjo plk. P. Lesauskis ir plk. J. Vėbra. SSRS okupavus Lietuvą laboratorija perduota Kauno universitetui.

P. Lesauskio mirties liudijimas, išduotas 1958 m. Jame rašoma, kad P. Lesauskis mirė nuo pelagros (ligos, sukeltos išsekimo nuo bado). Iš tikrųjų jis mirė 1942 m. Suchobezvodnoje lageryje, Gorkio sr. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

SSRS Aukščiausiojo teismo karinės kolegijos pažyma apie P. Lesauskio reabilitaciją po mirties. (Originalas – P. Lesauskio šeimos archyve)

Parodoje panaudotos fotografijų ir dokumentų kopijos iš P. Lesauskio šeimos ir giminių archyvų, privačių asmenų archyvų ir KTU bibliotekos. Parodą parengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.