Nuo artilerijos iki vadybos: plk. dr. Pranui Lesauskiui – 120

Nuo artilerijos iki vadybos: plk. dr. Pranui Lesauskiui – 120

Karinės tarnybos pradžia ir studijos

Lapkričio 17 d. sukako 120 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Ginklavimo valdybos viršininkas, matematikos mokslų daktaras Pranas Lesauskis. Jaunuolis buvo linkęs mokslui, todėl, negavęs tėvo pritarimo, 1920 m. rudenį jis savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. pabaigoje baigė IV Karo mokyklos laidą ir pradėjo tarnybą 4 artilerijos pulke. 1922 m. eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus Kauno I gimnazijoje. 1923 m. buvo paskirtas į artilerijos Tiekimo skyrių.

Derindamas karinę tarnybą ir studijas, P. Lesauskis 1925 m. gavo kapitono laipsnį, o 1927 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą. Tais pačiais metais jis buvo pasiųstas mokytis į Turino aukštąją artilerijos mokyklą Italijoje, kurią  baigė 1931 m. Tuo pačiu metu jis parašė matematikos mokslų disertaciją  „Sviedinių derivacijos teorija“, kurią 1930 m. sėkmingai apgynė Romos universitete. Italijoje jis sutiko būsimą žmoną – Lietuvos pasiuntinybėje dirbusią kanauninko Juozo Tumo Vaižganto dukterėčią Barborą Mėginaitę ir 1928 m. ją vedė. 1930 m. Romoje jiems gimė sūnus Vytautas, kurio krikšto tėvais tapo kanauninkas J. Tumas Vaižgantas ir Lietuvos pasiuntinio Valdemaro Vytauto Čarneckio žmona Eleonora Čarneckienė.

Karjera Lietuvos kariuomenėje ir likimas

1931 m. P. Lesauskis su šeima grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Ginklavimo valdybos balistikos kabineto vedėju, vėliau – Studijų ir technikos skyriaus viršininku. Tarnybos reikalais buvo komandiruojamas į įvairias Europos šalių ir JAV ginklų gamyklas išbandyti ir  priimti Lietuvos kariuomenei užsakytus ginklus. 1936 m. lapkričio 23 d. Prezidento aktu jis paskirtas Ginklavimo valdybos viršininku. P. Lesauskis organizavo artilerijos dalių perginklavimą, moderniausios Europoje Tyrimų laboratorijos įrengimą ir Linkaičių dirbtuvių statybą.  1938 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Pulkininkas P. Lesauskis garsėjo kaip poliglotas – mokėjo keliolika užsienio kalbų, kiekvieną naują kalbą išmokdavęs per 3 mėnesius. P. Lesauskis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime – jis buvo renkamas Karininkų ramovės statybos komisijos nariu, valdybos sekretoriumi, jos turto valdytoju, Karo muziejaus kolegijos nariu, karo mokslų žurnalo „Mūsų žinynas“ redakcinės kolegijos nariu, taip pat buvo Lietuvos gamtininkų ir Ekonominių studijų draugijų nariu.  1938 m. P. Lesauskis tapo Mokslinės vadybos draugijos pirmininku ir dalyvavo „Naujosios Romuvos“ intelektualų klubo veikloje, kur ne kartą skaitė pranešimus ir žurnale „Naujoji Romuva“ publikavo straipsnius apie vadybą. Taip pat jis skaitė paskaitas Aukštuosiuose karininkų kursuose.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos kariuomenė buvo likviduota o Tyrimų laboratorija plk. Juozo Vėbros iniciatyva prijungta  prie Kauno universiteto (taip tuo metu buvo pervadintas Vytauto Didžiojo universitetas). P. Lesauskis pradėjo dirbti adjunktu universiteto Technologijos fakultete. 1941 m. sausio 4 d. jis buvo paskirtas profesoriumi, tačiau to nesužinojo, nes sausio 2 d. naktį buvo suimtas NKVD. 1941 m. kovo 19 d. jis kartu su 2 buvusiais bendradarbiais ir verslininku Leonu Račiūnu buvo apkaltinti „sąmoningu kenkimu Ispanijos respublikai parduodant jai netinkamus vartoti ginklus“ ir nuteisti 8 metams lagerio. 1942 m. lapkričio 27 d. plk. P. Lesauskis mirė badu lageryje Suchobezvodnoje (Gorkio sr.). 1958 m. SSRS Aukščiausiojo teismo karinė kolegija P. Lesauskį reabilitavo. Taip tragiškai pasibaigė gabaus karininko ir mokslininko, kurį jo buvęs viršininkas generolas Motiejus Pečiulionis vadino kariuomenės pažiba, gyvenimas.

Parodoje panaudotos fotografijų ir dokumentų kopijos iš P. Lesauskio šeimos ir giminių archyvų, privačių asmenų archyvų ir KTU bibliotekos. Parodą parengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.