Tautinis kostiumas Universiteto istorijoje

Tautinis kostiumas Universiteto istorijoje

2017 metai paskelbti Kalbos kultūros ir Tautinio kostiumo metais. Kalba ir tautinis kostiumas yra kiekvienos tautos tapatybės ženklai, kuriuos tauta turi suprasti, branginti ir puoselėti. Okupacijos ir ideologinė prievarta sužalojo lietuvių tautos atmintį, todėl kyla tapatybės problemos. Tauta yra istoriškai susijusia su savo gimtąja žeme. Istorijos ir tautinių ženklų žinojimas skatina kūrybingumą, padeda suvokti gyvenimo prasmę ir pajusti savo vertę, todėl Tautinio kostiumo metams KTU muziejus surengė virtualią parodą „Tautinis kostiumas Universiteto istorijoje“. Parodą sudaro 4 dalys: 3 iš jų atspindi skirtingus istorinius laikotarpius: tarpukario, sovietų okupacijos ir atkurtos valstybės, atskiroje dalyje parodyti Kauno politechnikos instituto studentų tekstilininkų darbai, kurie saugomi KTU muziejuje. Parodą parengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Tautinis kostiumas ir studentija 1922 – 1940 m.

Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete tautinius kostiumus dėvėjo 1924 m. įkurto akademinio ir ateitininkų chorų dalyviai bei kai kurių studenčių korporacijų narės. Tuo metu supratimas apie tautinį kostiumą dar buvo mėgėjiškas, tačiau po kelerių metų Lietuvos spaudoje pasirodė daugybė straipsnių, kuriuose buvo aiškinamos Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų subtilybės, o žmonės skatinami dėvėti tautinius kostiumus. Tarpukariu Žemės ūkio rūmai organizavo audėjų kursus, kuriuose buvo parengta tūkstančiai audėjų.

Virtualioje parodoje pateikiame nemažai nepublikuotų skaitmeninių fotografijų kopijų iš 1926 m. birželio 19–20 d. Taline vykusios Pabaltijo tautinės kultūros šventės, kurioje dalyvavo tautiniais kostiumais pasipuošusi Lietuvos jaunimo delegacija, vadovaujama Valstybės teatro direktoriaus Liudo Giros. 200 asmenų Lietuvos delegacija, kurioje buvo nemažai Lietuvos universiteto studentų, dalyvavo bendroje šventinėje eisenoje su Estijos, Suomijos, Švedijos ir Danijos jaunimo delegacijomis. Didžiuliame stadione įvyko iškilmingas šventės atidarymas, vėliau 2 dienas vyko tautinės kultūros šventė su šokiais, dainomis ir žaidimais. Fotografijų originalai saugomi KTU bibliotekoje.

Tautinis kostiumas sovietų okupacijos metais

Sovietų okupacijos metais tautinis kostiumas atliko ypatingą vaidmenį, nes jis tapo tautinio tapatumo išsaugojimo forma ir pasipriešinimo kultūrinei priespaudai ženklu. Tautiniais kostiumais puošėsi lietuviai tremtiniai Sibire, Dainų švenčių dalyviai.  Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete koncertų metu tautinius kostiumus dėvėjo akademinio choro bei dainų ir šokių ansamblio, kuriam 1963 m.  buvo suteiktas „Nemuno“ vardas, dalyviai. Lietuvių tautinio kostiumo kolekcijos kūrėja, menotyros mokslų daktarė Teresė Jurkuvienė teigė, kad „sovietmečiu tautiniai kostiumai buvo daugiausia masiškai ir pigiai gaminami, kartais raštus ne audžiant, o spausdinant dažais, stilizuojami ne tik pagal dailininkų arba baletmeisterių fantazijas, bet dažnai ir pagal Komunistų partijos vadų bei valdininkų skonį ir įnorius“. 1968 m. prie LSRS Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė tautinio kostiumo taryba, kuri reglamentavo dailininkų sukurtus tautinių kostiumų eskizus. Paskutiniaisiais sovietų okupacijos metais KPI ansambliui „Nemunas“ kostiumus kūrė ir siuvo etnologė, tautinio kostiumo dailininkė Vida Kulikauskienė.

Virtualioje parodoje panaudotos pirmą kartą eksponuojamos Kauno politechnikos instituto absolvento Konstantino Sasnausko nuotraukos, kuriose užfiksuotos KPI liaudies dainų ir šokių ansamblio repeticijos fragmentai 1956 m.

KPI studentų darbai tautinio kostiumo tematika

KPI Lengvosios pramonės fakulteto Odos ir tekstilės gaminių technologijos katedroje 1963–1983 m. dirbo architektė ir menotyros mokslų daktarė doc. Marija Matušakaitė, kuri didelį dėmesį skyrė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dailės ir kultūros paveldui. Ji studentams dėstė kostiumo istoriją ir aprangos kompoziciją. Išėjusi į pensiją M. Matušakaitė atsidėjo mokslinei veiklai ir išleido 9 mokslines monografijas. Šie jos darbai įvertinti nacionaline kultūros ir meno premija.

Virtualioje parodoje eksponuojami 1974 m. KPI Lengvosios pramonės fakulteto Odos ir tekstilės gaminių technologijos katedros LS-0 grupės studenčių R. Pociūnaitės ir J. Jasiulionytės baigiamojo diplominio darbo „KPI studentų liaudies dainų ir šokių ansamblis „Nemunas“. Sceniniai kostiumai“ fragmentus. Vadovė – doc. M. Matušakaitė.

KTU meno kolektyvų tautiniai kostiumai

KTU tautiniais kostiumais koncertų ir renginių metu puošiasi 3 meno kolektyvai: tautinio meno kolektyvas „Nemunas“, akademinis choras „Jaunystė“ ir folkloro ansamblis „Goštauta“. „Nemuno“ kolektyvui tautinius kostiumus siuva tautinio kostiumo dizainerė Gertrūda Kliučinskienė. „Goštautos“ ansamblio dalyviai kostiumus siuvasi individualiai pagal tai, iš kokio etnografinio regiono jie yra kilę.

Virtualioje parodoje eksponuojamos skaitmeninės fotografijų, kuriose užfiksuotos KTU kolektyvų koncertų, renginių ir išvykų akimirkos, kopijos. (R. Misiukonio, J. Klėmano ir R. Žaltausko nuotr.)