Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutui – 60

Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutui – 60

Ultragarso laboratorijos įkūrimas Kauno politechnikos institute

2020 m. vasario 11 d. sukako 60 metų, kai įkurtas Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas. Jo pradžia laikoma Kauno politechnikos instituto rektoriaus prof. K. Baršausko iniciatyva įsteigta savarankiška Probleminė ultragarso laboratorija, kurios pirmuoju vadovu buvo doc. Enrikas Jaronis. Pagrindinė laboratorijos mokslinė kryptis buvo ultragarsinė skysčių interferometrija, t. y., skysčių fizikinių-cheminių savybių tyrimas. 1965 m., praėjus metams po prof. K. Baršausko mirties, Probleminė ultragarso laboratorija buvo pavadinta jo vardu. 1962 m. buvo įsteigta Ultragarso diegimo pramonėje žinybinė laboratorija, vėliau tapusi Ultragarsinės matavimo technikos mokslo laboratorija, kurioje buvo vykdomi užsakomieji moksliniai tiriamieji darbai, pritaikant mokslinių tyrimų rezultatus praktikoje.

Po prof. K. Baršausko mirties tyrimus interferometrijos srityje tęsė jo mokiniai su aspirantais. Vladislavas Domarkas išnagrinėjo plačiajuosčių interferometrų savybes, Rimantas Stripinis sukūrė diferencinį interferometrą elektrolitams tirti, Albinas Tamašauskas atliko kompleksinius ultragarso greičio ir sugerties tyrimus binariniuose mišiniuose. Antanas Ribikauskas tobulino ultragarso sugerties matavimus. Rimvydo Povilo Žilinsko, Algirdo Voleišio, Vido Sukacko darbuose buvo sprendžiami matavimų automatizavimo klausimai, sukuriami pirmieji skaitmeniniai interferometrai. Vienas iš pirmųjų sukurtų ultragarsinių interferometrų buvo eksponuotas 1964 m. Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, kur jis sulaukė didžiulio susidomėjimo ir ultragarso laboratorija gavo užsakymų jo gamybai. 1967 m. ultragarsinis skaitmeninis interferometras (autoriai E. Jaronis, A. Voleišis, R. Žilinskas) demonstruotas pasaulinėje parodoje EKSPO-67 Monrealyje. 1969 m. už darbus interferometrijos srityje Enrikas Jaronis, Vytautas Ilgūnas, Kazimieras Baršauskas (po mirties) tapo LSSR respublikinės premijos laureatais.

KPI taip pat buvo sukurtas precizinis ultragarsinis lazerinis interferometras (autorius A. Voleišis), kuris 1986 m. buvo pripažintas SSRS etaloniniu ultragarso greičio skysčiuose įrenginiu. Ultragarsinis lazerinis interferometras taikomas metrologijoje – mažesnio tikslumo prietaisų kalibravimui; molekulinėje akustikoje – skysčių ir tirpalų struktūriniams tyrimams; medicinoje ir biologijoje – kraujo krešėjimo proceso analizei bei kitų biologinių skysčių tyrimams. 1970 m. išryškėjo nauja svarbi ultragarsinių tyrimų sritis – pjezoelektriniai keitikliai ir ultragarsiniai prietaisai, kurios moksliniu vadovu buvo V. Domarkas. Pirmieji jo aspirantai Rymantas Jonas Kažys, Josifas Guščia, Eugenijus Pileckas. Algimantas Petrauskas sukūrė ir teoriškai išnagrinėjo eilę naujų modifikacijų pjezoelektrinių keitiklių. Aspirantas Algis Mašonis sukūrė pirmuosius ultragarsinius lokatorius, dirbančius dujose, Stanislovas Sajauskas vystė taškinių keitiklių (zondų) teoriją bei ultragarso intensyvumo matavimo lazeriniais metodais klausimus.

1972 m. ultragarso laboratorijos mokslo darbuotoja L. Sereikaitė-Juozonienė atrado ir mokslo žurnalo „Ultragarsas“ 4-ąjame numeryje aprašė naują fizikinį reiškinį – paviršines išilgines bangas, tačiau SSRS Atradimų komitetas nepripažino šio atradimo. Tik vėliau kitų šalių mokslininkų tyrimai patvirtino šių bangų egzistavimą. L. Juozonienės atradimo prioritetas iš esmės buvo patvirtintas pasaulyje pripažintame žinyne J. Krautkraemer, H. Krautkraemer „Werkstoffprüfung mit Ultrashall“ („Ultragarsiniai medžiagų tyrimai“), 1986 m. išleistame Springer-Verlag leidykloje. Vėliau šias bangas su doktorantais tyrė S. Sajauskas.

1976 m. LSSR respublikinės premijos laureatais tapo V. Domarkas ir R. J. Kažys. Tuo laikotarpiu ultragarso laboratorijose KPI dirbo apie 30 darbuotojų. Nuo 1989 m. keičiantis politinei situacijai Lietuvoje ir pradėjus byrėti buvusiai Sovietų Sąjungai iš esmės pasikeitė mokslo finansavimo sąlygos, nutrūko buvę dalykiniai ryšiai su pagrindiniais mokslinių-tiriamųjų darbų užsakovais – SSRS Mokslų Akademijos institutais ir karinio-pramoninio komplekso įstaigomis.

Ultragarso tyrimai ir pasiekimai Kauno technologijos universitete

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, 1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas tapo Kauno technologijos universitetu, keitėsi ir jo struktūra. 1991 m. gruodžio mėn. 11 d. KTU Senato nutarimu prof. K. Baršausko ultragarso mokslinio tyrimo laboratorijos ir ultragarso projektavimo-konstravimo skyriaus bazėje įkurtas KTU Prof. K.Baršausko ultragarso institutas. 1993 m. jis tapo Radioelektronikos fakulteto struktūriniu padaliniu, o 1995 m. buvo reorganizuotas į Akustinės lokacijos ir Srautų diagnostikos mokslo laboratorijas. Prof. K. Baršausko vardas buvo suteiktas Ultragarsinės matavimo technikos mokslo laboratorijai, kuri  1993 m. buvo aukštai įvertinta Danijos technologijos instituto ir Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva atlikto Lietuvos mokslinio-techninio potencialo įvertinimo metu. KTU ultragarso srities mokslininkai buvo vertinami ir Lietuvoje: 1995 m. Lietuvos Mokslų akademijos prof. K. Baršausko vardo premija elektronikos srityje buvo suteikta Algirdui Voleišiui, Reimondui Šliteriui, Liudui Mažeikai, Rymantui Jonui Kažiui, ir Kazimierui Kundrotui, o 1998 m. – Stanislovui Sajauskui.

1996 m. trijų ultragarso srities laboratorijų bazėje buvo įsteigtas Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo centras, kurio vadovu tapo prof. habil. dr. R. J. Kažys. 1999 m. reorganizavus Ultragarso mokslo centrą, įkurtas Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, kuris 2001 m. atsiskyrė nuo Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto ir tapo universiteto padaliniu.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais ekonominė situacija neleido tikėtis didesnės Vyriausybės paramos, todėl pradėta ieškoti užsienio partnerių, skelbiant mokslo rezultatus tarptautiniuose ultragarso srities mokslo žurnaluose, dalyvaujant konferencijose. Kita kryptis – ultragarsinių matavimų taikymas Lietuvoje. Nuo 1991 m. prasidėjo kūrybingas bendradarbiavimas su Valstybine Ignalinos atomine elektrine, kuris tęsėsi iki jos uždarymo 2009 m. Bendradarbiavimo metu buvo sukurtos ir įdiegtos įvairios ultragarsinės matavimo sistemos. Ultragarsinės matavimo technikos mokslo tyrimo laboratorijos mokslininkams v. m. d. A. Voleišiui, dr. R. Šliteriui, dr. B. Voleišienei, ir kitiems vykdant ultragarsinius biologinių skysčių struktūros dinamikos tyrimus kartu su Kauno kardiologijos instituto prof., habil. dr. Prano Grybausko vadovaujama grupe 1995 m. buvo sukurta ir įdiegta ultragarsinė kraujo krešėjimo tyrimo sistema.

Partnerių paieška ir informacijos skleidimas apie mūsų darbus ultragarsinių matavimų tematika taip pat davė rezultatus. Nuo 1997 m. KTU ultragarso mokslo centro mokslininkai pradėjo dalyvauti Europos Bendrijos finansuojamuose projektuose. Pirmasis projektas INCO-COPERNICUS buvo skirtas inovatyvios ultragarsinės navigacinės sistemos pusiau autonominiams transportavimo įrenginiams valdyti sukūrimui. 1995-2004 m. buvo vykdyta visa eilė PHARE programos projektų, skirtų Ignalinos VAE saugai gerinti. Atsirado partneriai ir komerciniai užsakovai iš Vakarų Europos įvairiems mokslo tiriamiesiems darbams. Nuo 2001 m. vykdoma bendradarbiavimo sutartis su Belgijos atominių tyrimų centru SCK-CEN „Ultragarsinės vizualizacinės sistemos, skirtos greitintuvų žadinamai sistemai (branduolinio reaktoriaus) MYRRHA vizualizuoti, sukūrimas“. Ultragarso instituto mokslininkų iniciatyva 2006 m. buvo įsteigta Lietuvos neardomųjų bandymų ir techninės diagnostikos draugija (prezidentas prof. R. Kažys, valdybos pirmininkas dr. R. Šliteris), kuri yra pripažinta Europos neardomųjų bandymų asociacijų federacijos (EFNDT) ir Tarptautinio neardomųjų bandymų komiteto (ICNDT) tikraisiais nariais. Už darbus ultragarsinių matavimų ir diagnostikos srityje R. J. Kažys ir L. Mažeika išrinkti Lietuvos Mokslų akademijos nariais, o 2016 m. jiems buvo skirta Lietuvos mokslo premija. 2018 m. R. J. Kažys buvo pripažintas geriausiu Kauno miesto mokslininku fizinių, biologinių ir technologinių mokslų srityje.

Šiuo metu Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas turi unikalią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kokios neturi beveik nė viena Baltijos regiono valstybė. Pastaraisiais metais moksliniai tyrimai institute (direktorius – prof. L. Mažeika) vykdomi šiose srityse: ultragarsiniai matavimo ir diagnostikos metodai ekstremalioms sąlygoms, ultragarsinių specialios paskirties matavimo keitiklių sukūrimas ir tyrimas; ultragarsinės vizualizacinės sistemos; kompozicinių medžiagų ultragarsiniai tyrimo metodai; nukreiptųjų ultragarso bangų taikymas lakštinių medžiagų neardomiesiems bandymams; signalų apdorojimo metodų taikymas ultragarsiniuose matavimuose; akustinių bangų sužadinimas ir sklidimas; ultragarsinių metodų taikymas medicinoje bei medžiagų fizinių-cheminių savybių tyrimas ultragarsiniais metodais.

Ultragarso mokslo institutas dalyvavo ir dalyvauja daugelyje tarptautinių projektų, finansuojamų Europos Sąjungos penktos, šeštos, septintosios ir H2020 bendrosios programos. Taip pat moksliniai tyrimai vykdomi pagal sutartis su Lietuvos ar užsienio įmonėmis ar įstaigomis. Svarbiausi užsakovai ir projektai: sutartis su Lietuvos Ignalinos atomine elektrine dėl atominių reaktorių tyrimo sistemos sukūrimo; ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis su Belgijos atominių tyrimų centru SCK-CEN, vykdant programą MYRRHA; vykdytas vienas 5-osios bendrosios programos (BP5) projektas; septyni BP6 projektai; penkiolika BP7 projektų, du „Eurostars“ programos projektai. Šiuo metu vykdomi trys Horizon 2020 projektai. Per 60 veiklos metų apgintos 57 disertacijos, išspausdinta daugiau kaip 1000 publikacijų tarptautiniuose pripažintuose moksliniuose žurnaluose, sukurta daugiau kaip 100 metodų ir matavimo prietaisų įvairiems pramoniniams ir moksliniams taikymams, gauta daugiau kaip 150 patentų.

Parodoje panaudotos fotografijos iš Ultragarso instituto archyvo ir KTU muziejaus fondo. Parodą parengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.