Akademikui Danieliui Eidukui – 90

Elektronikos mokslų paviliotas. Akademikui Danieliui Eidukui – 90

2022 m. liepos 21 d. Lietuvos mokslų akademijos akademikui emeritui, profesoriui habilituotam daktarui Danieliui Eidukui sukako 90 metų. KTU muziejus sveikina akademiką su garbingu jubiliejumi ir skiria virtualią parodą „Elektronikos mokslų paviliotas. Akademikui Danieliui Eidukui – 90“, kurioje panaudotos skaitmeninės kopijos iš KTU muziejaus ir fotoarchyvo, „Emeritus“ klubo bei akad. D. Eiduko archyvų. Parodą parengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Kelias į mokslo viršukalnes

Danielius Eidukas gimė 1932 m. liepos 21 d. Utenos rajone, Tauragnų valsčiuje, Pilkenių kaime, ūkininkų Juozo ir Veronikos Eidukų šeimoje, kurioje augo penki vaikai. Mokėsi Tauragnų pradžios mokykloje, Tauragnų progimnazijoje, Utenos 1-ojoje gimnazijoje, kurią baigė sidabro medaliu. 1952 m. jis įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą studijuoti radiotechnikos. Būdamas 5 kurse dirbo laborantu Radioelektronikos katedroje. 1957 m. baigė institutą su pagyrimu.

1957–1959 m. D. Eidukas dirbo inžinieriumi Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institute.  1959 m. buvo perkeltas dirbti į Kauną, kur įmonėje dirbo inžinieriumi, laboratorijos vedėju, skyriaus vedėju. 1959 m. rudenį tapo KPI fizikos katedros aspirantu, 1961 m. pradėjo dėstyti Fizikos katedroje. 1963 m. D.Eidukas apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Puslaidininkinių diodų pereinamieji procesai ir matavimo aparatūra, reikalinga jiems tirti“. Disertacijos vadovas buvo prof. K. Baršauskas. 1966 m. D.Eidukas perėjo dirbti į Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institutą skyriaus vedėju, kur, remdamasis savo disertacijos tyrimais, pradėjo naują darbų kryptį – puslaidininkinių prietaisų pereinamųjų procesų tyrimus. 1970 m. jis apgynė technikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „Puslaidininkių įtaisų pereinamųjų procesų analizė ir tyrimas subnanosekundiniame diapazone“. 1971 m. konkurso tvarka buvo išrinktas į profesoriaus – skyriaus vedėjo pareigas.

Nuo 1961 m. D. Eidukas taip pat dirbo valandiniu dėstytoju Kauno politechnikos institute. 1961–1972 m. Fizikos katedroje jis skaitė bendrosios fizikos kursą. 1969 m. KPI buvo įsteigta Radijo aparatūros konstravimo katedra. 1972 m. D.Eidukas tapo šios katedros vedėju, tais pačiais metais jam suteiktas profesoriaus vardas. Šias pareigas jis ėjo iki 1988 m. pabaigos. Čia profesorius skaitė metrologijos pagrindus, informacinių matavimo sistemų projektavimą, elektrinius matavimus, mokslinį eksperimentą. Kartu prof. D. Eidukas buvo Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tiriamojo instituto profesorius konsultantas ir neetatinis mokslinis sekretorius. 1973 m. prof. D. Eidukui už mokslo darbus buvo skirta Lietuvos SSR respublikinė premija. 1976 m. jis tapo Lietuvos SSR mokslų akademijos nariu-korespondentu. Savo mokslinius tyrimus jis apibendrino 2 monografijose – 1982 m. išleista monografija „Diskretinių integralinių schemų parametrų matavimas“ buvo pirmoji Sovietų Sąjungoje šia tema. Prof. D. Eidukas redagavo mokslinius žurnalus „Matavimo technika“, „Radioelektronika“ ir „Radiotechnikos klausimai“, buvo SSRS Aukštojo mokslo ministerijos Radioelektronikos mokslinės-metodinės tarybos prezidiumo, Lietuvos SSR Mokslų akademijos Probleminės ultragarso technikos tarybos, Lietuvos SSR Respublikinių premijų komiteto ir įvairių metodinių komisijų narys, mokslinių konferencijų ir simpoziumų organizatorius. 1980 m. jam suteiktas SSRS nusipelniusio dėstytojo, o 1984 m. – Lietuvos SSR mokslo ir technikos veikėjo vardas. Nuo 1989 m. D.Eidukas dirbo toje pačioje katedroje profesoriaus pareigose.

Nepriklausomoje Lietuvoje

Lietuvai iškovoju nepriklausomybę, 1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas tapo Kauno technologijos universitetu. 1990–2011 m. prof. D. Eidukas dirbo KTU Radijo aparatūros konstravimo (nuo 2002 m. – Elektronikos inžinerijos) katedroje ir dėstė šiuos modulius: „Eksperimento planavimo teorija“, „Elektroninių sistemų metrologija“, „Informacinės matavimo sistemos“, „Elektroninių sistemų eksploatavimas“, „Informacinės kontrolės sistemos“, „ES kokybė ir sertifikavimas“ ir kt. 1992 m. jis išrinktas pirmojo KTU Senato nariu.

1993 m. prof. D. Eidukas išrinktas Rusijos mokslų akademijos užsienio garbės akademiku, o 1995 m. jis tapo Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureatu.  1990–1994 m. jis buvo žurnalo „Radioelektronika“ vyr. redaktorius, 1995–2011 m. – žurnalo „Elektronika ir elektrotechnika“ vyr. redaktorius. Stažavosi Slovakijos mokslų akademijoje, Latvijos Rygos technikos, Kroatijos Zagrebo, Estijos Talino technologijos, Italijos Solerno, Graikijos Petrus  universitetuose ir kitur. Už monografiją „Elektroninių įtaisų kokybė“ (kartu su prof. P. Balaišiu), mokslinius straipsnius ir pranešimus, perskaitytus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, Kembridžo tarptautinis bibliografinis centras prof. D. Eiduką išrinko 1998 m. tarptautiniu žmogumi. 2000 m. prof. D. Eidukui buvo suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardas,  o 2002 m. – KTU garbės profesoriaus vardas. 2005 m. už darbų ciklą „Nanosekundinė elektronika“ (1997–2004 m.) jam skirta Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Baršausko premija. Akademikas kartu su bendraautoriais parašė 15 monografijų, 4 vadovėlius, 38 mokomąsias knygas ir 674 straipsnius. 2012 m. KTU Senatas prof. habil. dr. D. Eidukui suteikė profesoriaus emerito vardą, Lietuvos mokslų akademija – akademiko emerito vardą. Akademikas D. Eidukas aktyviai dalyvavo KTU veteranų klubo „Emeritas“  veikloje, yra Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios mecenatas.