Mokslo legenda. Akad. Kazimierui Ragulskiui – 95

Akad. Kazimierui Ragulskiui – 95

Spalio 15 d. inžinieriui mechanikui, habilituotam technikos mokslų daktarui, Lietuvos mokslų akademijos akademikui,  KTU profesoriui emeritui  Kazimierui Ragulskiui sukanka 95 metai. Šia proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė virtualią parodą, atskleidžiančią sudėtingą akademiko gyvenimo ir mokslinės veiklos kelią. 2021 m. leidinyje „Precizinė vibromechanika ir vibrotechnika“ akademikas rašė: „Viskas virpa ir banguoja gamtoje, moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Ir čia yra neribotos galimybės kūrybinėms paieškoms.“

Nuo gimnazisto iki technikos mokslų daktaro

Spalio 15 d. inžinieriui mechanikui, habilituotam technikos mokslų daktarui, Lietuvos mokslų akademijos akademikui,  KTU profesoriui emeritui  Kazimierui Ragulskiui sukanka 95 metai. Šia proga KTU muziejus parengė virtualią parodą, atskleidžiančią sudėtingą akademiko gyvenimo ir mokslinės veiklos kelią. 2021 m. leidinyje „Precizinė vibromechanika ir vibrotechnika“ akademikas rašė: „Viskas virpa ir banguoja gamtoje, moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Ir čia yra neribotos galimybės kūrybinėms paieškoms.“

Kazimieras Ragulskis gimė 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose (Pakruojo r.) Mykolo Ragulskio ir Liucijos Kazlauskaitės-Ragulskienės šeimoje. K. Ragulskis mokėsi Klovainių ir Pakruojo pradžios mokyklose, 1940–1946 m. Linkuvos gimnazijoje. 1945 m. Ragulskių šeimą sukrėtė didelė nelaimė – enkavėdistai nušovė sūnų partizaną Petrą Ragulskį. Tai įvyko Lygumų valsčiuje, o Linkuvoje apie tai niekas nesužinojo, ir Kazimieras galėjo baigti gimnaziją. Kad nepaimtų į sovietų kariuomenę K. Ragulskis padedant mokytojui suklastojo savo gimimo liudijimą ir tapo 2 metais jaunesnis. 1951 m. baigęs KPI Mechanikos fakultetą, jis buvo SSRS Mašinų mokslo instituto aspirantu (1952–1954). 1954 m. K. Ragulskis apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Mašinų automatų kumštelinių mechanizmų dinaminio projektavimo metodai“. 1954–1963 m. jis dirbo Lietuvos SSR mokslų akademijos Fizikos–technikos institute Kaune, vėliau pavadintame Elektrotechnikos ir energetikos institutu. Pradėjęs nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio Kazimieras Ragulskis tapo laboratorijos vadovu. 1962 m. Lietuvos SSR mokslų akademijos prezidentas, instituto vadovybės teikimu, pareiškė K. Ragulskiui griežtą  papeikimą už politinio budrumo stoką. Jis vykdė tyrimus netiesinių virpančių dinaminių sistemų stabilizacijos srityje, tačiau instituto vadovybė manė, kad K. Ragulskio tyrimai neperspektyvūs, trukdė jam juos tęsti ir ginti daktaro disertaciją. Tada K. Ragulskis perėjo dirbti į Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialo (ENIMS VF) Kauno laboratoriją, įsteigtą specialiai K. Ragulskio mokslo darbuotojų grupei. 1963 m. spalio 13 d. K. Ragulskis apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją „Mechanizmai ant virpančio pagrindo. Dinamika ir pastovumas“. 1963 m. gruodžio 28 d. Kauno politechnikos institute buvo įsteigta žinybinė Vibrotechnikos ir kovos su triukšmu laboratorija. Netrukus K. Ragulskis buvo priimtas į šią laboratoriją antraeilėms vyr. mokslinio bendradarbio pareigoms, o 1967 m. tapo laboratorijos vedėju ir perėjo dirbti į pirmaeiles pareigas.

Mokslo mokyklos kūrėjas

Beveik 30 metų prof. K. Ragulskis buvo laboratorijos, palaipsniui išaugusios į mokslinį centrą „Vibrotechnika“, mokslinis vadovas. „Vibrotechnikoje“ tyrimai buvo atliekami ūkiskaitos pagrindais, t. y. mokslinis centras išsilaikė pats, vykdydamas žymiausių SSRS mokslo tyrimo institutų, bandomųjų konstruktorių biurų ir kitų įstaigų užsakytus tyrimus. K. Ragulskis ieškojo šių užsakymų  ir buvo  „Vibrotechnikos“ idėjų generatorius. Jis sukūrė naują mokslinę sritį – taip vadinamą precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką, kurios pagrindą sudaro netiesinių dinaminių virpančių bei banguojančių sistemų išvystyti žinomi ir sukurti nauji efektai bei savybės, jų pagrindu sukurti principiniai naujų sistemų sudarymo metodai, kuriuos su savo mokiniais išvystė iki taikomųjų mokslų rezultatų inžinierinei praktikai. Jie naudojami moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Gauti rezultatai yra aktualūs šiuolaikiniam bei ateities mokslui ir technikai. Mokslo centre „Vibrotechnika“ buvo suburtas darnus kolektyvas, vyravo gera kūrybinė aplinka, kurioje gabūs ir darbštūs moksliniai darbuotojai turėjo puikias galimybes atsiskleisti. K. Ragulskis tapo nepralenkiamu Lietuvoje pagal paruoštų mokslininkų (su moksliniais laipsniais) skaičių ir buvo rekordininkas SSRS. Jo mokinių parengtos (apie 300 daktaro ir habilituoto daktaro) disertacijos buvo itin vertinamos. Vieno iš akad. K. Ragulskio prof. habil. dr. Vytauto Ostaševičiaus tvirtinimu, „Vibrotechnika“ to meto Sovietų Sąjungoje buvo tikslus to meto JAV „Silicio slėnio“ atitikmuo.

Talentingas ir darbštus K. Ragulskis labai  daug dirbo, kad savo moksliniais, techniniais pasiekimais ir išradimais išsikovotų autoritetą moksle. Tai buvo nelengva, kadangi mokslininkas nebuvo komunistų partijos narys. 1972 m., kai K. Ragulskis tapo kandidatu į Lietuvos SSR mokslų akademijos akademikus, KGB buvo pranešta, kad K. Ragulskio gimimo data yra suklastota, o brolis sušaudytas pokario metais. Kilo didžiulis, triukšmas, prasidėjo svarstymai, tačiau pasiekimai buvo per daug dideli, todėl jam buvo leista dirbti toliau.

K. Ragulskis nėra gavęs jokio SSRS valstybinio medalio ir ordino, tačiau už įžymius mokslo ir technikos pasiekimus jis buvo apdovanotas SSRS ir kitų šalių žinybinių organizacijų ženklais bei medaliais, premijų laureatų vardais. 1987 m. K. Ragulskis tapo SSRS mokslų akademijos nariu korespondentu. Tai buvo išimtis, nes į SSRS mokslų akademiją rinkdavo tik sąjunginių respublikų mokslų akademijų vadovus. Tais pačiais metais K. Ragulskis tapo Lietuvos SSR mokslų akademijos akademiku. Jam buvo suteiktas SSRS nusipelniusio išradėjo vardas (iš viso jų SSRS buvo 16).

Šeimoje – mokslininkų duetas

1955 m. jaunas mokslininkas Kazimieras Ragulskis vedė inžinierę mechanikę Vydą Kęsgailaitę ir sukūrė darnią šeimą, drauge ėjusią gyvenimo keliu 54 metus iki V. Ragulskienės mirties. Žmona kartu dirbo „Vibrotechnikoje“ ir vykdė tyrimus netiesinių dinaminių, daugiausia vibrosmūginių sistemų srityje. Ji žavėjosi tvirtu vyro charakteriu ir rašė, kad jis „buvo mūro siena, į kurią galėjai atsiremti“. Švęsdama 70-mečio jubiliejų prof. V. Ragulskienė rašė: „Mes niekada nesvarstėme, kieno – jo ar mano – turi būti pirmenybė. Mes stengėmės vienas kitam padėti. O ir susipykti nebuvo kada. Tyliai sėdime kiekvienas prie savo rašomojo stalo“. Ji teigė, kad Kazimierui buvo labai svarbu kūno sveikata ir intelektas, o jai svarbiau buvo dvasios grožis.

Ragulskiai su didžiuliu entuziazmu sutiko Lietuvos atgimimą. Akad. Kazimieras Ragulskis dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavime Vilniuje, Baltijos kelyje, paaukojo nemažas sumas Kaune atstatytam Laisvės paminklui ir S. Dariaus ir S. Girėno paminklui. Ragulskiai sukūrė darnią, pagarba ir vertybėmis grįstą šeimą, užaugino sūnus Liutaurą ir Minvydą, taip pat tapusius mokslo darbuotojais.

Nepriklausomoje Lietuvoje

Lietuvai atgavus nepriklausomybę sugriuvo Sovietų Sąjunga. KPI „Vibrotechnikos“ mokslo centras liko be finansavimo, kadangi nutrūko užsakymai iš SSRS mokslo institutų ir įstaigų. Prasidėjo mokslo centro žlugimas. Mokslininkai perėjo dirbti į KTU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto katedras bei privačias įmones. 1993 m. m. gruodžio 31 d. akad. K. Ragulskis buvo atleistas iš darbo KTU. Tai buvo didelis smūgis talentingam mokslininkui, kuris neteko galimybės užsiimti mylima moksline veikla, bet K. Ragulskis nenuleido rankų. Jis rašė mokslinius straipsnius, kuriuos skelbė tarptautiniai mokslo žurnalai, taip pat rašė publicistinius straipsnius, skirtus Lietuvos mokslo, pramonės ir visuomenės klausimams, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, seminaruose, kur darė pranešimus. Akad. K. Ragulskio nuopelnai mokslui nebuvo užmiršti – 2001 m. KTU jau suteikė profesoriaus emerito vardą, 2002 m. jis tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaru, o 2006 m. – Ukrainos B. Chmelnickio nacionalinio universiteto garbės daktaru. 2011 m. jis tapo Tarptautinės mokslinės visuomeninės sąjungos „IAIT“, asocijuotos su Jungtinių Tautų Visuomenės Informavimo Departamentu, nariu. K. Ragulskis yra 28 monografijų, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų bei patentų autorius bei bendraautoris, per 160 leidinių redaktorius. Ir šiuo metu mokslininkas atlieka tyrimus virpesių ir bangų srityse. Akad. K. Ragulskio nuomone ateitis priklauso intelektualiniam darbui, todėl valdžia turi stengtis „talentingus asmenis nuo vaikystės nukreipti intelektualinei kūrybinei veiklai, kad Lietuva taptų įžymių mokslininkų, išradėjų, inovacijų kūrėjų šalimi“.

KTU muziejus dėkoja akademikui Kazimierui Ragulskiui už skaitmenines fotografijų kopijas.