Pereiti prie turinio

100 metų su daina: KTU akademiniam chorui „Jaunystė“ – 100

KTU akademiniam chorui „Jaunystė“ – 100

Gruodžio 16 d. sukanka 100 metų, kai buvo surengtas pirmasis Lietuvos universiteto akademinio choro koncertas. Iš Lietuvos universiteto choro kilęs KTU akademinis choras  „Jaunystė“ ‒ vienas seniausių chorų Lietuvoje. Prisimindamas ir pagerbdamas pirmojo koncerto datą KTU akademinis choras „Jaunystė“ rengia 100-mečio koncertą. „Sensta ne tas, kuris daug metų nugyveno, o tas, kuris senas širdy. Būna ir aštuoniolikmečių senukų. O „Jaunystė“ – ar jai šimtas, ar pusantro šimto metų bus, ji visada jauna“, – švenčiant „Jaunystės“ 90-metį sakė choro meno vadovė ir dirigentė Danguolė Beinarytė.

Minint akademinio choro „Jaunystė“ įkūrimo 100-metį, KTU muziejus kviečia prisiminti šimtmetį trunkančią choro istoriją ir jo indėlį į universiteto kultūrinį gyvenimą. Virtualioje parodoje „100 metų su daina: KTU akademiniam chorui „Jaunystė“ – 100“ eksponuojamos fotografijos iš KTU fotoarchyvo, KTU muziejaus ir privačių archyvų bei KTU muziejuje saugomi eksponatai, atveriantys skirtingus choro gyvavimo laikotarpius. Parodą parengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Datos ir faktai

KTU akademinio choro „Jaunystė“ istorija prasidėjo 1924 m., Lietuvos universitete įkūrus studentų chorą. 1926 m. gruodžio 16 d. įvyko pirmasis jo koncertas – ši data laikoma oficialia choro įkūrimo diena. Per beveik šimtmetį chorui vadovavo žymūs Lietuvos chorvedžiai: 1924–1940 m. – Teodoras Brazys, Nikodemas Martinonis, Zenonas Slaviūnas, Stasys Šimkus, Konradas Kaveckas; 1940–1993 m. – Klemensas Griauzdė, Jonas Dambrauskas, Vytautas Simanavičius, Benediktas Mačikėnas, Robertas Varnas, Ramūnas Tilvikas, Stasys Selemenavičius, Regina Meilutienė, Zigmas Genutis, Algirdas Viesulas, Romaldas Misiukevičius. Kolektyvas aktyviai koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo Dainų šventėse bei tarptautiniuose konkursuose. 1962 m. chorui suteiktas „Jaunystės“ vardas. Kolektyvas pelnė aukštų apdovanojimų, išleido muzikos įrašų, o 1968 m. jo iniciatyva pradėtas rengti tarptautinis studentų chorų konkursas „Juventus“. Svarbiu istoriniu momentu tapo 1988 m. spalio 15 d., kai KPI Sąjūdžio grupių konferencijoje pirmą kartą po daugelio okupacijos metų „Jaunystė“ viešai atliko „Tautišką giesmę“. 1989 m. tarptautiniame konkurse Austrijoje choras iškovojo II vietą ir publikos prizą, o Lietuvos trispalvė pirmą kartą iškilo tarp konkurso dalyvių vėliavų. Nuo 1994 m. chorui vadovauja Danguolė Beinarytė. 2001 m. išleista kompaktinė choro „Jaunystė“ plokštelė „Salve mundi“. 2002 m. D. Beinarytė tapo Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios vargonininke. Nuo to laiko iki 2014 m. bažnyčios iškilmingose šventėse giedojo „Jaunystės“ choras. „Jaunystė“ ir toliau aktyviai koncertuoja, dalyvauja Dainų šventėse, tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose ir  projektuose. 2013 m. choras tapo geriausiu neprofesionaliu Lietuvos suaugusiųjų choru, 2014 m. pelnė „Aukso paukštę“. 2023 m. choro meno vadovė ir dirigentė D. Beinarytė paskelbta geriausia Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso dirigente.

Alma Mater šventės

Nuo 1933 m. Universiteto didžiojoje salėje choras rengdavo akademinius koncertus, skirtus lietuvių kompozitorių kūrybai. 1940 m. birželio 8 d. studentų Pavasario šventėje buvo surengtas paskutinis nepriklausomoje Lietuvoje VDU akademinio choro koncertas. Choras nenutraukė savo veiklos net karo metais. 1950 m. pabaigoje reorganizavus Universitetą į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą, akademinis choras susilpnėjo, nes išėjo dalis dainininkų medikų. Choras sustiprėjo, kai jam grįžo vadovauti K. Griauzdė. Įvertinimas atėjo vadovaujant B. Mačikėnui. Po sėkmingo pasirodymo Lietuvos SSR Dainų šventėje 1960 m., įvertinant choro ilgametį darbą ir pasiektą aukštą meninį lygį, chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo garbės vardas. Choras dalyvavo Kauno politechnikos instituto Rugsėjo 1-osios šventėse, festivaliuose, rengdavo koncertus. Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988 m. spalio 15 d. KPI Sąjūdžio grupių konferencijoje pirmą kartą po daugelio okupacijos metų viešai suskambėjo choro „Jaunystė“ atliktas nepriklausomos Lietuvos himnas –„Tautiška giesmė“. Choras tradiciškai koncertuoja KTU Rugsėjo 1-osios, Diplomų įteikimų, Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios šventėse, jubiliejiniuose renginiuose.

Festivaliai

Pirmoji Pabaltijo jaunimo šventė įvyko Taline 1926 metais. Joje dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Po Stalino mirties prasidėjo politinis atšilimas Sovietų Sąjungoje. 1956 m. Tartu mieste buvo surengta Pabaltijo studentų dainų šventė, kurioje dalyvavo ir KPI akademinis choras. 1967 m. šis festivalis buvo pavadintas „Gaudeamus“. Šį festivalį Estija, Lietuva ir Latvija ėmė organizuoti pasikeisdamos. Sovietų okupacijos metais buvo surengta 10 festivalių. 1988 m. liepos 1 d. – 1988 m. liepos 3 d. X „Gaudeamus“ festivalyje Vilniuje atlikėjų skaičius pasiekė 7000 žmonių. Koncertai vyko Šiauliuose, Kaune, ir trys koncertai vyko Vilniuje. X „Gaudeamus“ festivalis sutapo su atgimimo judėjimu, studentų dainose ir šokiuose buvo ryškūs tautiniai motyvai, festivalis įvyko didelių politinių pasikeitimų fone. KPI studentai jame pirmą kartą viešai sovietų okupacijos metais iškėlė uždraustas trispalves. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę iki 2026 m. įvyko dar 10 festivalių, iš jų – 1999, 2011 ir 2022 metais „Gaudeamus“ festivaliai vyko Lietuvoje, Vilniuje.

KTU akademinis choras „Jaunystė“ nuo 1995 metų tradiciškai dalyvauja Lietuvos Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje, kasmet rengiamame vis kitame universitetiniame Lietuvos mieste. Įvairiose koncertų salėse, bažnyčiose bei kitose koncertinėse erdvėse pristatoma šalies universitetų bei kolegijų chorų koncertinė programa. Festivalį vainikuoja jungtinio studentų choro koncertas, kuriame, pritariant orkestrui, solistams ir diriguojant Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų vadovams.

Gastrolės, konkursai

1935 m. akademinis choras išvyko į pirmąsias gastroles Latvijoje, vėliau koncertavo Čekoslovakijoje, Švedijoje, Prancūzijoje. Sovietų okupacijos metais KPI akademinis choras „Jaunystė“ ne kartą koncertavo socialistinėse šalyse. 1968 m. choro „Jaunystė“ vadovo R. Varno pastangomis buvo surengtas pirmasis tarptautinis aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkursas „Juventus“. Jame dalyvavo svečiai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos, Vokietijos ir Čekijos. Iki 1987 m. buvo surengti dar 6 konkursai. „Jaunystė“ ne kartą buvo šių konkursų prizininkė. 1989 m. „Jaunystė“ su vadovu A. Viesulu dalyvavo prestižiniame pasauliniame chorų konkurse Austrijoje Spittal an der Drau, kur nacionalinės muzikos kategorijoje laimėjo II vietą ir pelnė publikos prizą. Šiame konkurse jaunystėnai pasiekė, kad tarp kitų dalyvaujančių šalių atstovų vėliavų kabėtų ne raudona SSRS vėliava, o Lietuvos trispalvė, nors ji dar nebuvo oficialiai sugrąžinta. Austrai pasiuvo vėliavą per naktį…

1997 m. atgaivintame tarptautiniame studentų mišriųjų chorų konkurse „Juventus-VIII“ už Zitos Bružaitės kantatos „Amžių dainos“ atlikimą „Jaunystė“ pelnė specialųjį prizą. „Juventus“ konkursai taip pat vyko 2013, 2015 ir 2019 metais. 2013 m. „Jaunystė“ tapo neprofesionalių Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso nugalėtoju ir iškovojo teisę ketverius metus vadintis geriausiu mėgėjų choru Lietuvoje ir užėmė pirmąją vietą tarptautiniame aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkurse „Juventus“. 2014 m. choras laimėjo Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimą „Aukso paukštė“ kaip geriausias mėgėjų choras nominacijoje „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“. 2009 m. Lietuvos televizijos konkurse „Lietuvos balsai“ „Jaunystės“ choras užėmė III vietą. Dėl teisės atstovauti Lietuvai choras varžėsi televizijos konkurso „Lietuvos balsai. Chorų Eurovizija 2014″ finale. 2017 m. vasarį Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame IV pasauliniame vaikų ir jaunimo chorų čempionate „Jaunystė“ iškovojo Grand Prix, o spalį laimėjo II vietą Lietuvos chorų konkurse.

Jubiliejai ir tradicijos

Choras turi ilgametes tradicijas. Prisimindamas savo šaknis choras švenčia įkūrimo metines. 1956 m. sovietų valdžia chorui neleido švęsti įkūrimo metinių. Vietoje to jubiliejaus proga buvo pasiūlyta pažymėti 100-ąjį koncertą. 1967 m. „Jaunystės“ chorui švenčiant 40-ąjį jubiliejų, B. Mačikėnas pasiūlė organizuoti „Jaunystės“ veteranų chorą. 1968 m. vasario 24 d. III rūmų salėje įvyko pirmasis naujojo choro koncertas. Choras buvo pavadintas „II Jaunyste“, o 1986 m. gavo „Absolvento“ vardą. Vadovaujant B. Mačikėnui gimė graži tradicija – koncertai, susitikimai su buvusiais dainininkais. Nuo tada švenčiant jubiliejus rengiamas koncertas, kuriame dalyvauja esami ir buvę akademinio choro nariai. 1992 m. „Jaunystė“ Kauno filharmonijos salėje koncertu pažymėjo savo gyvavimo 65-metį. Tada pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo Broniaus Budriūno kantata „Tu Vilniuj pasilik, valdove“, taip pat atliktos ir F. Šuberto Mišios G-dur. „Jaunystės“ 75 metų jubiliejui buvo atlikta Zitos Bružaitės opera-misterija „Undinė“ (režisierė, scenografė, dirigentė D. Beinarytė), 2007 m. kūrinys pakartotas Kauno pilyje. 2016 m., švęsdamas 90-ąsias choro įkūrimo metines, choras „Jaunystė“ atliko muzikinį epą „…Nes ilgiuosi Tavęs“ pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“ (Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus vertimas, Z. Bružaitės muzika).

B. Mačikėnas mėgo bendrauti su studentais ne tik repeticijose. Jo pasiūlytos išvykos į gamtą tapo dar viena tradicija. Dažnai  skambėdavo choro pamėgta daina „Po aukštus kalnus“. Bendravimas suartino ir choro stovyklose, rengiamose prieš Dainų šventes Aukštadvaryje, Belvederyje, Kunigiškėse, vėliau Kapitoniškėse, kelionės valtimis Ignalinos ežerais. Nuo tada kiekvieną rugsėjį jaunystėnai rengia Šašlykų balių, paskutinę metų repeticiją paverčia persirengėlių karnavalu, „krikštija“ naujokus, plaukia valtimis, keliauja ir kt.

KTU muziejus dėkoja KTU akademiniam chorui „Jaunystė“, Jadvygai Šiškienei, Benitai Mincevičiūtei, Auksei Patackienei ir Jolantai Dvarionienei už pagalbą rengiant virtualią parodą.