„Jaunystės“ dainos skamba ir skambės!

KTU akademiniam chorui „Jaunystė“ – 95

Gruodžio 16 d. sukanka 95 metai, kai buvo surengtas pirmasis Lietuvos universiteto akademinio choro koncertas. Iš Lietuvos universiteto choro kilęs KTU akademinis choras  „Jaunystė“ ‒ vienas seniausių tradicijomis ir gilia istorija apipintų chorų Lietuvoje. Prisimindamas ir pagerbdamas pirmojo koncerto datą KTU akademinis choras kas penkerius metus švenčia savo koncertinės veiklos jubiliejus ir dovanoja visuomenei įspūdingus koncertus.

„Visame pasaulyje darželiai, mokyklos ir universitetai turi savo meno kolektyvus, nes tai yra itin svarbi kultūros meka, kurioje kuriamas ir vystomas menas ir kultūra. Būtų skurdu vadintis universitetu, neturint meno kolektyvų, kuriuose studentas galėtų pasisemti kūrybiškumo, savarankiškumo, kolektyviškumo, atsakomybės, pasiaukojimo ir meno suvokimo. Tai ‒ asmenybės, šeimos ir tautos pagrindas“, – teigia choro meno vadovė ir dirigentė Danguolė Beinarytė. „Meilė, tikėjimas ir viltis turi vienyti mus darbuose, kuriant kuo stipresnę valstybę, kurioje būtume saugūs, laimingi, galėtume kurti ir realizuoti savo idėjas, darbus, siekius, gyvenimą padaryti prasmingu“.

KTU muziejus sveikina chorą „Jaunystė“ su jubiliejumi ir dovanoja virtualią parodą, atskleidžiančią choro istorijos puslapius. Parodą parengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Ištakos

1924 m. Lietuvos universitete buvo įkurtas studentų choras, kuriam vadovavo kunigas doc. Teodoras Brazys. Antrasis choro vadovas buvo Nikodemas Martinonis. 1926 m. gruodžio 16 d. choras surengė pirmąjį koncertą, kuriame atliko lietuvių kompozitorių T. Brazio, Stasio Šimkaus, Antano Kačanausko ir Juozo Gruodžio kūrinius ir harmonizuotas lietuvių liaudies dainas. 1928 m. gegužės 12 d. Rotušės salėje įvyko pirmasis viešas universiteto choro pasirodymas. 1929 m. dėl sunkių darbo sąlygų ir dėl lėšų stokos pasitraukė choro vadovas N. Martinonis, choras iširo. 1930 m. Lietuvos universitetas buvo pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu. 1930–1932 m. VDU buvo atgaivintas choras, kuriam ėmėsi vadovauti folkloristas folklorininkas Zenonas Slaviūnas. Tuo metu studentų choras turėjo apie 80 choristų. 1932–1933 m. chorui vadovavo S. Šimkus, tačiau choras subrendo, pakilo jo meninis lygis, kai 1933 m. vadovavimą perėmė Konradas Kaveckas. 1935 m. choras išvyko į pirmąsias gastroles Latvijoje – koncertavo Rygos konservatorijos ir universiteto salėse ir sulaukė gražių atsiliepimų spaudoje. Nuo to laiko choras kasmet stengėsi išvažiuoti į gastroles: koncertavo Čekoslovakijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Universiteto didžiojoje salėje choras rengdavo akademinius koncertus, skirtus atskirų kompozitorių kūrybai, kurių metu buvo pasakojama apie kompozitorių, o vėliau atliekami jo kūriniai. Buvo surengti koncertai, skirti Miko Petrausko, Juozo Naujalio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Vlado Jakubėno, Antano Račiūno, Jono Nabažo, Teodoro Brazio, Juozo Gruodžio ir kitų kūrybai.  1940 m. birželio 8 d. VDU Studentų atstovybė surengė tradicinę Pavasario šventę, kurioje buvo surengtas paskutinis nepriklausomoje Lietuvoje VDU akademinio choro koncertas.

Sovietų okupacijos metais

1944 m. spalio 23 d. pirmųjų rūmų salėje įvyko iškilmingas Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto atidarymo posėdis, kurio metu studentų choras atliko Sovietų Sąjungos ir Lietuvos himnus. 1950 m. patvirtinus Lietuvos SSR himną, „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta. 1950 m. pabaigoje reorganizavus Universitetą į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą, akademinis choras susilpnėjo, nes išėjo dalis dainininkų medikų, susirgo choro vadovas Jonas Dambrauskas. Choras sustiprėjo, kai jam vėl pradėjo vadovauti Klemensas Griauzdė, kuris taip pat buvo choro vadovas 1940–1946 metais. 1956 m. choras dalyvavo pirmojoje Pabaltijo studentų dainų šventėje Tartu mieste, o 1957 m. šventė savo trisdešimtąjį jubiliejų. 1958 m. chorui vadovavo Vytautas Simanavičius, nuo 1959 m. – Benediktas Mačikėnas. Po sėkmingo pasirodymo Lietuvos SSR Dainų šventėje 1960 m., įvertinant choro ilgametį darbą ir pasiektą aukštą meninį lygį, chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo garbės vardas, o 1962 m. choras gavo „Jaunystės“ vardą. Nuo 1968 m. jam pradėjo vadovauti Robertas Varnas, tapęs ilgamečiu „Jaunystės“ meno vadovu. 1970 m. ir 1975 m. Lietuvos SSR Dainų švenčių konkursuose choras iškovojo absoliučiai geriausio mišraus choro vardą. „Jaunystės“ iniciatyva nuo 1970 m. Kauno politechnikos institute buvo rengiami aukštųjų mokyklų mišriųjų chorų konkursai „Juventus“. „Jaunystė“ ne kartą buvo šių konkursų prizininkė, o 1977 m. buvo įrašyta pirmoji choro plokštelę plokštelė „Dainuoja „Jaunystė“. 1983 m. chorui vadovavo Ramūnas Tilvikas, 1984 m. Stasys Selemenavičius, vėliau Regina Meilutienė, Zigmas Genutis, Algirdas Viesulas. KPI akademinis choras „Jaunystė“ ne kartą koncertavo socialistinėse šalyse. Choro kolektyvas turėjo savas studentiškas tradicijas: vasarą plaukimą valtimis, rugsėjo pabaigoje šašlykų balių, paįvairintą sporto varžybomis, žaidimais, piešinių konkursu ir kt.  Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988 m. spalio 15 d. KPI Sąjūdžio grupių konferencijoje pirmą kartą po daugelio okupacijos metų viešai suskambėjo choro „Jaunystė“ atliktas nepriklausomos Lietuvos himnas –„Tautiška giesmė“. 1989 m. „Jaunystė“ su vadovu A. Viesulu dalyvavo prestižiniame pasauliniame chorų konkurse Austrijoje Spittal an der Drau, kur nacionalinės muzikos kategorijoje laimėjo II vietą ir pelnė publikos prizą. Šiame konkurse jaunystėnai pasiekė, kad tarp kitų dalyvaujančių šalių atstovų vėliavų kabėtų ne raudona SSRS vėliava, o Lietuvos trispalvė, nors ji dar nebuvo oficialiai sugrąžinta. Austrai pasiuvo vėliavą per naktį… 1989 m. choro „Jaunystė“ vadovu tapo Romaldas Misiukevičius. Jis sustiprino kolektyvą, parengė naujų kūrinių programų ir suruošė apie 60 koncertų.

Nepriklausomoje Lietuvoje

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę prasidėjo aktyvus „Jaunystės“ gastrolių etapas. 1991 m. su vadovu R. Misiukevičiumi choras dalyvavo tarptautinėje dainų šventėje Taline „Bridges of Song“ ir studentų dainų šventėje „Gaudeamus-XI“ Rygoje, gastroliavo Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Norvegijoje (gastrolių metu Trondheime dirigavo F. Šuberto Mišias G-dur – atliko „Jaunystės“ choras ir minėto miesto kamerinis orkestras) ir Danijoje. 1992 m. „Jaunystė“ Kauno filharmonijos salėje koncertu pažymėjo savo gyvavimo 65-metį. Tada pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo Broniaus Budriūno kantata „Tu Vilniuj pasilik, valdove“, taip pat atliktos ir F. Šuberto Mišios G-dur. „Jaunystė“ B. Budriūno kantatą atliko ir Klaipėdoje – lietuvių išeivijos chorinės muzikos konferencijos dalyviams, koncertavo VII Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziumo dalyviams Vytauto Didžiojo universiteto salėje.

1994 m. chorui pradėjo vadovauti ir iki šiol vadovauja talentinga chorvedė ir dirigentė Danguolė Beinarytė, nuo 1993 m. buvusi šio choro chormeistere. Choras dalyvavo 1994, 1995 ir 1996 m. tradiciniuose Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų festivaliuose Vilniuje, 1995 m. – Baltijos studentų dainų šventėje „Gaudeamus-XII“ Tartu (Estija), 1996 m. – Kauno miesto dainų šventėje. 1997 m. atgaivintame tarptautiniame studentų mišriųjų chorų konkurse „Juventus-VIII“ už Zitos Bružaitės kantatos „Amžių dainos“ atlikimą „Jaunystė“ pelnė specialųjį prizą. 1998 m. choras „Jaunystė“ dalyvavo II Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. 2001 m. išleista kompaktinė choro „Jaunystė“ plokštelė „Salve mundi“. 2002 m. D. Beinarytė tapo Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios vargonininke. Nuo to laiko iki 2014 m. bažnyčios iškilmingose šventėse giedojo „Jaunystės“ choras. 2001 m. „Jaunystės“ 75 metų jubiliejui buvo atlikta Zitos Bružaitės opera-misterija „Undinė“ (režisierė, scenografė, dirigentė D. Beinarytė), 2007 m. kūrinys pakartotas Kauno pilyje. Choras yra festivalių „Juventus“ organizatorius ir laureatas. KTU akademinis choras „Jaunystė“ taip pat turėjo nemažai koncertinių kelionių: 2005 m. vasarą pabuvojo Vokietijoje, Lipstadto miestelyje vykusiame jaunimo Hanzos muzikos ir menų festivalyje, o 2007 m. Italijoje. 2013 m. „Jaunystė“ tapo neprofesionalių Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso nugalėtoju ir iškovojo teisę ketverius metus vadintis geriausiu mėgėjų choru Lietuvoje ir užėmė pirmąją vietą tarptautiniame aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkurse „Juventus“. 2014 m. choras laimėjo Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimą „Aukso paukštė“ kaip geriausias mėgėjų choras nominacijoje „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“. Dėl teisės atstovauti Lietuvai choras varžėsi televizijos konkurso „Lietuvos balsai. Chorų Eurovizija 2014“ finale. 2016 m., švęsdamas 90-ąsias choro įkūrimo metines, choras „Jaunystė“ atliko muzikinį epą „…Nes ilgiuosi Tavęs“ pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“ (Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus vertimas, Zitos Bružaitės muzika). Naujo, didelės apimties, oratorijos pobūdžio muzikinio kūrinio temos: meilė, emigracija, giminių nesantarvė, politinės vingrybės, aktualios ir šiandien. 2017 m. „Jaunystei“ labai buvo sėkmingi pergalėmis – vasarį Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame IV pasauliniame vaikų ir jaunimo chorų čempionate iškovojo Grand Prix, o spalį laimėjo II vietą Lietuvos chorų konkurse. 2020 m. choras turėjo per 50 narių. Kolektyvas dalyvauja Dainų šventėse, tarptautiniuose „Gaudeamus“ festivaliuose, įvairiuose koncertuose ir projektuose. Choras tradiciškai koncertuoja Universiteto Vasario 16-osios  ar Kovo 11-osios renginiuose, švenčia choro įkūrimo metines, rugsėjį rengia Šašlykų balių, paskutinę metų repeticiją paverčia persirengėlių karnavalu, „krikštija“ naujokus, plaukia valtimis, keliauja ir kt.

„Jaunystė“ visada geros nuotaikos, su geromis emocijomis, su šiluma artimam žmogui, su daina širdyje, su gyvenimo džiaugsmu, su atsidavimu ir pasiaukojimu. Choras didžiuojasi kiekvienu pasiekimu, tačiau didžiausias nuopelnas – tai ugdomas žmogus, pilietiškumas. Visi choristai yra tarsi viena komuna, bendruomenė, tai – labai svarbu. Tie, kurie suserga „Jaunystės“ liga, serga visą gyvenimą. Atėję studentais, patys sukuria šeimas, augina vaikus, paskui, žiūrėk, pas mus jau jų vaikai ateina“, – džiaugiasi choro vadovė ir dirigentė Danguolė Beinarytė.

KTU muziejus dėkoja KTU akademiniam chorui „Jaunystė“, Jadvygai Šiškienei, Benitai Mincevičiūtei, Auksei Patackienei ir Jolantai Dvarionienei už pagalbą rengiant virtualią parodą.