Elektrotechnikos terminų kūrėjas. Doc. Stasiui Žebrauskui – 80

Doc. Stasiui Žebrauskui – 80

Balandžio 1 d. sukanka 80 metų, kai gimė lietuvių inžinierius elektrikas, dėstytojas ir mokslininkas, elektrotechnikos mokslo terminų kūrėjas ir keliautojas doc. Stasys Žebrauskas (1942–2020).  Elektros energetikos sistemų katedros iniciatyva ir pagalba KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė virtualią parodą, skirtą šiai neeilinei asmenybei. Parodoje panaudotos fotografijos iš Elektros energetikos sistemų katedros ir doc. S. Žebrausko šeimos archyvų, aprašymai parengti pagal prof. Juozapo Arvydo Virbalio parašytą mokslininko biografiją.

Dėstytojas ir mokslininkas

1965 m. baigęs Kauno politechnikos institutą (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitetas), Stasys Žebrauskas čia išdirbo daugiau kaip 50 metų. Visą tą laiką jis dirbo vienoje katedroje: iš pradžių tai buvo Teorinės elektrotechnikos katedra, vėliau – pavadinimas pakeistas į Elektros inžinerijos, o po to – Elektros energetikos sistemų katedrą. Be to, 1994–2013 m. elektrotechnines disciplinas jis dėstė ir Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universitete. Doc. S. Žebrauskas ne tik metodiškai labai gerai paruošdavo dėstomąją medžiagą, bet ir turėjo neabejotiną talentą sudėtingus dalykus paaiškinti labai suprantamai. Dirbdamas su studentais jis buvo labai geranoriškas ir nuoširdus, visada stengėsi jiems padėti, negailėjo savo laiko konsultuodamas juos. Studentai tai jautė, mylėjo ir gerbė jį. Doc. Stasys Žebrauskas išleido 23 metodines priemones, o 2013 m. ir vadovėlį „Elektromagnetinis laukas“. Ypatingas docento nuopelnas yra mokomosios Elektromagnetinių laukų laboratorijos įkūrimas. Jis ne tik išrūpino jai patalpas, ne tik parūpino įrangą ir paruošė visų laboratorinių darbų aprašymus, tačiau ir savo rankomis ištekino kai kurias darbams būtinas detales.

Doc. S. Žebrauskas aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje: jo mokslinių interesų sfera – tai vainikiniu išlydžiu paremtų techninių įtaisų kūrimas ir tyrimas. Jis visapusiškai išstudijavo su tuo susijusias problemas, paruošė ir 1999 m. apgynė elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro disertaciją „Trijų elektrodų sistemos vainikinio išlydžio elektrinis laukas“, kuri savo apimtimi ir nagrinėjamų problemų gausa prilygo habilitaciniam darbui, paruošė du mokslų daktarus. Iš viso Stasys Žebrauskas paskelbė apie 150 mokslinių straipsnių. Būdamas inžinieriumi jis siekė, kad jo moksliniai rezultatai būtų įkūnyti realiuose įtaisuose. Apie tai liudija jo padaryti 6 išradimai. Ir tik laiko ir lėšų trūkumas neleido tų įtaisų plačiau įdiegti.

Meilė Tėvynei ir kalbai

Doc. S. Žebrauskas buvo buvo ne tik puikus dėstytojas ir mokslininkas, bet ir tikras lietuvis, aistringas lietuvybės puoselėtojas ir skleidėjas. Paskaitas jis dėstė tobula lietuvių kalba, kreipdamas didelį dėmesį tiek į intonaciją, tiek į taisyklingą kirčiavimą. Taip šalia dėstomo dalyko kartu jis mokė ir kalbos kultūros. Sovietų okupacijos metais S. Žebrauskas katedros bendradarbiams organizuodavo keliones po gimtąjį kraštą, per kurias lankydavo Lietuvos istorijai brangias vietas. Prasidėjus tautiniam atgimimui jis su didžiuliu entuziazmu įsiliejo į nepriklausomybės atkūrimo veiklą: 1989 m. rugpjūčio 23 d. vežė bendradarbius į Baltijos kelią, 1991 m. sausio įvykių metu saugojo Seimą, sausio 13-tosios naktį praleido prie Kauno televizijos pastato, važiavo į Vilniaus kraštą stebėti referendumo dėl Lietuvos konstitucijos. Įsijungė į visuomeninę veiklą – tapo konservatorių partijos nariu, kelis metus, buvo vienos iš rinkiminių apylinkių pirmininku. Doc. S. Žebrauskas buvo tikras Lietuvos patriotas, aktyviai dalyvavęs kuriant laisvą Lietuvą. Jis džiaugėsi visais Lietuvos laimėjimais ir labai išgyveno dėl jos nesėkmių.

Didžiausias doc. Stasio Žebrausko indėlis yra į lietuviškos techninės terminijos kūrimą. Jis buvo vienas iš „Elektrotechnikos terminų žodyno“ (1999–2001) autorių, „Aiškinamojo elektrotechnikos terminų žodyno“ (2010–2012) vyriausiasis redaktorius. Studijuodamas Kauno politechnikos institute jis matė, kokį dėmesį jo dėstytojai doc. Jurgis Zdanys ir prof. Leonas Kaulakis skiria lietuviškiems elektrotechnikos terminams. Jau tada jis suprato, kad lietuvių kalbos išlikimui gyvybiškai svarbu, kad specialūs terminai taip pat būtų lietuviški, o techninė kalba būtų lietuviška ir tiksli. Nuolat vystantis technikai, o ypač elektrotechnikai, terminų sparčiai daugėjo. Plečiantis tarptautiniams ryšiams buvo susiduriama su įvairiomis kalbomis išreiškiama elektrotechninių terminų įvairove. Vis aštrėjo dvejopas uždavinys: reikėjo, kad lietuviai suprastų tuos terminus ir reikėjo, kad jie atitiktų lietuvių kalbos dvasią. Tai suprasdamas doc. S. Žebrauskas, subūręs bendraminčių kolektyvą, ėmėsi grandiozinio uždavinio: sudaryti keturkalbį elektrotechnikos terminų žodyną. Reikėjo ne tik peržiūrėti ir išanalizuoti didžiulį mokslinės ir techninės literatūros kiekį, bet ir suderinti siūlomus terminus su profesionaliais kalbininkais. Neretai darbas trukdavo nuo 6 valandų ryto iki 23 valandos vakaro. Viso  žodyne yra 11530 terminų. Pabaigę keturkalbį žodyną ir jo elektroninį variantą, autoriai, vadovaujami S. Žebrausko, ėmėsi aiškinamojo tokių terminų žodyno. Šį žodyną sudarė 10400 žodžių. Darbas su žodynais užtruko 16 metų intensyvaus kruopštaus pasiaukojamo darbo – nuo 1996 iki 2012  metų. Šalia to S. Žebrauskas rašė ir redagavo straipsnius „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“ ir „Technikos enciklopedijai“, dalyvavo konferencijose techninės kalbos klausimais. Taigi jo indėlis į lietuvišką techninę terminiją – neįkainojamas.

Pomėgiai ir šeima

Jaunystėje Stasys Žebrauskas buvo aktyvus sportininkas, gynęs KPI garbę įvairiose varžybose, buvo ėjimo sporto meistras. Taip pat jis buvo nenuilstantis keliautojas. Ypač mėgo keliones baidarėmis – iš pradžių su draugais, vėliau – su draugais ir vaikais, dar vėliau – su draugais, vaikais ir anūkais. Ne mažiau, kaip 30 metų liepos paskutinę savaitę S. Žebrauskas  organizuodavo baidarių žygis kuriame nors ežerų krašte. Be to, jis nuolat dalyvaudavo Informatikos fakulteto doc. Juozo Adomavičiaus organizuojamose kelionėse – tiek po pasaulį, tiek ir po Lietuvą.

Visose kelionėse ir visuose šventiniuose susiėjimuose Stasį Žebrauską lydėdavo fotoaparatas. Jis įamžindavo džiaugsmingas ir liūdnas akimirkas, buvo tikras katedros ir savo šeimynos metraštininkas. Per laiką pas jį susikaupė didžiulis fotografijų archyvas, iš kurio galima matyti, kuo gyveno katedra ištisus 50 metų, kaip keitėsi ji ir jos žmonės.

Vertinant doc. S. Žebrausko gyvenimo veiklų intensyvumą, atrodytų, kad šeimai paprasčiausiai nelikdavo laiko, tačiau jis buvo mylintis vyras, tėvas ir senelis ir šeimos reikalams visada sugebėdavo rasti laiko. Su žmona jie užaugino sūnų ir dukrą, kurie tapo skautais, sukūrė puikias šeimas ir padovanojo seneliui net 12 anūkų.

KTU muziejus dėkoja KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Elektros energetikos sistemų katedros prof. Robertui Lukočiui ir emeritui prof. Juozapui Arvydui Virbaliui už pagalbą rengiant virtualią parodą.