Gynybos technologijų kūrėjas: prof. Algimantui Fedaravičiui – 80

Balandžio 25 d. inžinieriui elektromechanikui technologijos mokslų habilituotam daktarui, Lietuvos mokslų akademijos nariui emeritui, buvusiam KTU Gynybos technologijų instituto įkūrėjui ir direktoriui, prof. Algimantui Fedaravičiui (1946–2024) būtų sukakę 80 metų. Jubiliejaus proga KTU muziejus parengė virtualią parodą „Gynybos technologijų kūrėjas: prof. Algimantui Fedaravičiui – 80“, kurioje panaudotos iliustracijos iš KTU muziejaus, fotoarchyvo ir prof. A. Fedaravičiaus šeimos archyvo. Parodos autorė – KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Kelias į mokslą

Algimantas Fedaravičius gimė 1946 m. balandžio 25 d. Kaune. 1961–1965 m. jis mokėsi Kauno politechnikume, 1965–1968 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje. 1969–1975 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1977–1979 studijavo KPI aspirantūroje. 1968 m. jis pradėjo dirbti KPI moksliniame centre „Vibrotechnika“ prietaisų meistru, vėliau tapo inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, 1976–1980 m. – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu o nuo 1980 m. vadovavo šio centro Vibromechanizmų laboratorijai.

1979 m. A. Fedaravičius apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „ESM feritinių atminties matricų vibracinio pravėrimo koordinaciniais laidais dinamikos proceso tyrimas“, 1988 m. – technikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „ESM feritinės atminties surinkimo teorija ir praktika“. Jo mokslinių tyrimų rezultatai panaudoti kuriant naujus funkcinius ir technologinius įrenginius, kurie panaudoti praktiškai: sukurta feritinių atminties matricų automatizuoto surinkimo technologija ir įranga (miniatiūrinių ir mikrominiatiūrinių žiedų orientavimo ir pneumovibracinio pravėrimo mechanizmai) padidinto dinaminio tikslumo būgniniai ir diskiniai atminties įrenginiai ir elektrinės jungtys, pritaikytos dirbti ekstremaliomis sąlygomis, panaudotos aviacijoje, laivyne, raketinėje ir kosminėje technikoje (pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo kosminiame laive „Buran“ ir kt.). 1978 m. A.Fedaravičius apdovanotas prizu „Eureka“ už efektyviausią išradimą Lietuvos SSR. 1983 m. už darbą „Funkciniai ir technologiniai ESM mechanizmai. Teorija, konstrukcijos ir pritaikymas“ kartu su Vytautu Paliūnu, Juozu Gecevičiumi ir Vyda Ragulskiene tapo Lietuvos SSR Valstybinės premijos laureatais. 1985 m. apdovanotas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) aukso medaliu parodoje „EXPO–1985“ Bulgarijoje.

Nuo katedros vedėjo iki dekano

1991 m. A. Fedaravičiui suteiktas profesoriaus vardas. 1991–2004 m. jis buvo KTU Teorinės mechanikos katedros vedėjas. Prof. A. Fedaravičius vadovavo Inžinerinės mechanikos mokslo grupei ir mokslinei Mechaninių sistemų dinamikos laboratorijai. Jo mokslinių tyrimų tematika buvo mechaninių sistemų su valdomais parametrais dinamika bei naujų funkcinių ir technologinių mechanizmų, mašinų ir įrengimų bei mechaninių technologijų kūrimas ir tyrimas. Sukurta sukietėjusių medžiagų uždarose talpyklose birumo grąžinimo išskirstytais tūryje ir laike smūginiais poveikiais technologija panaudota avarinei situacijai Klaipėdos uoste likviduoti.

2002–2012 m. prof. A. Fedaravičius buvo Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas, nuo 2012 m. – to paties fakulteto Transporto inžinerijos katedros profesorius. 2005 m. už darbą „Vibracinių ir smūginių sistemų tyrimai ir taikymai“ prof. A. Fedaravičiui, prof. Broniui Bakšiui ir prof. Minvydui Kaziui Ragulskiui buvo skirta Lietuvos mokslo premija. 2009 m. už geriausius mokslinius darbus mechanikos srityje prof. A. Fedaravičiui paskirta Lietuvos mokslų akademijos įsteigta Kazimiero Semenavičiaus premija. 2006 m. prof. A. Fedaravičius buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, nuo 2011 m. – tikruoju nariu, nuo 2021 m. – nariu emeritu.

Akad. A. Fedaravičius paskelbė 273 publikacijas, 4 monografijas, su bendraautoriais parengė 2 vadovėlius ir 8 mokomąsias knygas. aukštosioms mokykloms. Jis buvo 128 išradimų ir patentų (iš jų 8 patentai JAV, D. Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) autorius. Pagrindinė profesoriaus mokslinės veiklos kryptis – mechaninių, elektromechaninių ir mechatroninių sistemų dinamika ir taikymas naujų funkcinių ir technologinių mechanizmų, mašinų ir įrengimų kūrimui specialiosios skaičiavimo technikos, mikroelektronikos, transporto inžinerijos, gynybos ir kitose srityse. Prof. A. Fedaravičius skaitė teorinės mechanikos (statikos, kinematikos ir dinamikos), skraidymo aparatų dinamikos, skraidymo aparatų stabilumo, transporto priemonių aerodinamikos kursus bakalaurams bei magistrams ir analizinės mechanikos, gynybos sistemų dinamikos kursus doktorantams. Vadovavo 11 technologijos mokslų mechanikos inžinerijos krypties mokslo daktarų.

Prof. A. Fedaravičius buvo KTU ir Lietuvos karo akademijos Senatų narys, Kauno technikos kolegijos Steigiamosios tarybos narys, Lietuvos mokslo premijų komisijos narys (2005–2009 m.), įvairių tarptautinių konferencijų organizacinių komitetų narys, o taip pat Lietuvos ir užsienio mokslo žurnalų „Mechanika“, „Vibroengineering“, „Problems of Mechatronics (Armament, Aviation, Safety Technology)“ bei periodinio mokslinių straipsnių rinkinio „Baltijos šalių mechanikos inžinerijos asociacijos (BAME) mokslinių straipsnių rinkinys“ redakcinių kolegijų narys. Taip pat prof. A. Fedaravičius buvo VŠĮ „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ valdybos pirmininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Mokslo ir gynybos pramonės integracijos komiteto pirmininkas.

Gynybos technologijų instituto įkūrėjas ir vadovas

2000 m. prof. A. Fedaravičius KTU įkūrė Gynybos technologijos institutą, kuriame su komanda įgyvendino gynybos technologijų kūrimą, tyrimą ir praktinį įdiegimą. Profesoriaus ir jo vadovaujamų mokslininkų sukurtos technologijos ir įrengimai pripažinti ir tarptautinės NATO organizacijos. Lazeriniai šaulių treniruokliai, minosvaidžių šaudymo treniruočių įranga, lazerinė karių ir kovinių vienetų taktikos apmokymo įranga – tai tik keletas profesoriaus ir jo kolegų mokslinės ir inžinerinės veiklos produktų, kurie jau yra plačiai naudojami mūsų šalies ir užsienio gynybos institucijose. Paskutiniai prof. A. Fedaravičiaus darbai buvo raketinės technikos kūrimo bei tyrimo srityje. 12 Gynybos technologijų instituto mokslininkų sukurtų ir įdiegtų Lietuvos bei užsienio gynybos struktūrose įrenginių suteikti NATO NSN kodai ir jie įtraukti į NATO Logistikos katalogą.

Sukurtos įrangos pagrindu įsteigti šaulių mokymo centrai: Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Lietuvos ir Latvijos teisingumo ministerijose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečių mokykloje, Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centruose Tauragėje ir Šiauliuose, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje; minosvaidžių treniruočių įranga įdiegta Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje. Instituto sėkmingai įgyvendinti lazerinių šaulių treniruoklių sukūrimo ir įdiegimo projektai leido sutaupyti milijonus eurų šalies biudžeto lėšų, o taip pat ženkliai pagerinti mokymo proceso kokybę ir saugumą.

2011 m. vasarą KTU Gynybos technologijos instituto mokslininkai Juodkrantės poligone sėkmingai išbandė raketines sistemas „KTU GTI – 95“ ir „KTU GTI -160“. Gynybos technologijų instituto direktorius prof. A. Fedaravičius kalbėdamas BNS pabrėžė, kad raketinės technologijos gali būti pritaikomos nuo karinės iki kosmoso srities. Profesorius apgailestavo: „Lietuvoje egzistuoja nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas mūsų moksliniu, inžineriniu potencialu, su kuo aš tikrai nenoriu sutikti. Vien tik šitie sėkmingi bandymai tai įrodo“.

KTU Gynybos technologijos instituto mokslininkų sukurtas mokomasis raketinis kompleksas RT-400 įdiegtas Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione ir panaudotas NATO oro gynybos pratybose „Amber Arrow“. Gynybos technologijų instituto sukurta įranga 2000, 2005, 2007, 2010, 2013, 2014, 2016 m. buvo apdovanota aukso medaliais „Lietuvos metų gaminys“. Nežiūrint pasiekimų ir apdovanojimų 2017 m. pradžioje, vykstant KTU reorganizacijai, Gynybos technologijų institutas integruotas į Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetą. A. Fedaravičius savo projektus tęsė dirbdamas profesoriumi KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Transporto inžinerijos katedroje.

Už mokslinius tiriamuosius darbus gynybos technologijų srityje prof. A. Fedaravičius apdovanotas Baltijos šalių mašinų gamintojų asociacijos Emanuelio Kanto medaliu (2004 m.), Lietuvos pramoninkų konfederacijos nominacija „Profesijos riteris“ (2006 m.), Kauno apskrities viršininko nominacija „Garbės ženklas“ (2009 m.), Kauno m. savivaldybės 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu (2011 m.), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“ (2016 m.); Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado padėka už bendradarbiavimą kuriant ir įdiegiant naujus inžinerinius sprendimus, padedančius tobulinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų oro gynybos pasirengimą, (2019 m.); Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado padėka už techninį aprūpinimą ir dalyvavimą NATO oro gynybos pratybose „Tobruq Legacy 2020“. 2022 m. prof. A. Fedaravičius Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Pomėgiai

Prof. A. Fedaravičiaus pomėgiai buvo grožinė literatūra, fizinė kultūra ir sportas, mėgėjiška aviacija. Jis išpildė savo svajonę – 2005 m. tapo pilotu ir 2007 m. su kolegomis įkūrė asociaciją „Aero Pilot“. Jos tikslas apjungti, panaudoti pilotų patirtį ir materialinius resursus sukuriant techninę materialinę bazę skraidymams, orlaivių remontui, pilotų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui, turiningo aviacinio laisvalaikio praleidimui. 2008 m. asociacija pastatė lėktuvų angarą, o 2014 m. pradėjo veikti akredituota pilotų mokykla „Aero Pilot“ – S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, Kaune, asociacija pradėjo rengti pilotų mokymus.

Prof. A. Fedaravičius mirė 2024 m. sausio 6 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune. Kolegos jį prisimena, kaip didelės erudicijos ir inteligencijos žmogų, o kartu paprastą ir nuoširdų, mokantį išklausyti ir padėti, turintį stiprią valią ir kantrybę, didžiulį pareigos jausmą ir nepaprastą darbštumą.