Kauno technologijos universiteto muziejui – 60

Šiais metais Kauno technologijos universiteto muziejus švenčia 60-ąsias įkūrimo metines. 1965 m. gegužės 24 d. Kauno politechnikos institute buvo atidarytas buvusio rektoriaus prof. Kazimiero Baršausko memorialinis kambarys. Ši data vadinama KTU muziejaus įkūrimo diena. Jubiliejaus proga KTU muziejus parengė dvi parodas „Kauno technologijos universiteto muziejui – 60“ ir „Universiteto istorija daiktuose“ (Universiteto istorija daiktuose). Pirmoji paroda skirta KTU muziejaus raidai ir veiklai apžvelgti, antroji – parodyti eksponatus, atspindinčius sudėtingą Kauno technologijos universiteto istoriją. Parodas rengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

KTU muziejus: faktai ir skaičiai

1964 m. balandžio 9 d. Kauno politechnikos instituto rektoriaus Kazimiero Baršausko iniciatyva nutarta įsteigti instituto muziejų. Pirmuoju muziejaus vedėju paskirtas Kazys Papečkys (1914–1973) – vertėjas ir rašytojas, tuo metu dirbęs Užsienio kalbų katedroje dėstytoju. Netrukus mirus rektoriui prof. K. Baršauskui, viename muziejaus kambaryje nuspręsta įrengti jo memorialinį kambarį, kurio atidarymas įvyko minint pirmąsias prof. K. Baršausko mirties metines 1965 m. gegužės 24 d. 1966 m. rugsėjį KPI istorijos ekspozicija buvo įrengta ketvirto aukšto koridoriuje ir antrajame kambaryje. Baigęs rengti ekspoziciją K. Papečkys paskirtas redaktoriumi KPI Mokslinio tyrimo sektoriuje. 1974 m. kovo 15 d. antrajame muziejaus kambaryje pakeista ekspozicija – čia pradėjo veikti visuomeninis KPI komjaunimo istorijos muziejus, įkurtas tuometinio rektoriaus Marijono Martynaičio iniciatyva.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kauno politechnikos institutas tapo Kauno technologijos universitetu. 1991 m. pirmuoju etatiniu KTU muziejininku tapo Laimutis Vištakis (1928–2008). 1998 m. KTU Centrinių rūmų trečiame aukšte atidaryta nauja muziejaus ekspozicija, kurios autorius buvo doc. Juozas Sveikata. 2008 m. lapkričio 25 d. KTU Viešųjų ryšių skyriuje buvo įsteigtas vidinis padalinys – Muziejus. 2008 m. gruodžio 2 d. KTU muziejaus vedėja pradėjo dirbti Audronė Veilentienė. 2009 m. kovo 27 d. KTU muziejus buvo įteisintas kaip žinybinis muziejus, rektoriaus įsakymu patvirtinus jo nuostatus. Muziejaus pavaldumas ne kartą keitėsi: jis priklausė KTU Kultūros centrui, Įvaizdžio formavimo centrui, Bibliotekai, o šiuo metu – Mokslo departamentui. Iki 2018 m. Muziejuje buvo tik viena – muziejaus vadovės – pareigybė. 2016–2017 m. muziejaus komunikaciją vykdyti padėjo kultūros projektų vadovas Žilvinas Rinkšelis. 2018 m. KTU muziejuje dirbti pradėjo ilgametis KTU fotografas Jonas Klėmanas, 2024 m. – muziejininkė-rinkinių kuratorė Karina Lazauskienė, kurią nuo 2025 m. vasario pabaigos pavaduoja Karolis Kumža. Muziejus rūpinasi KTU istorinio paveldo išsaugojimu ir populiarinimu. 2011 m. KTU muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos asocijuotu nariu, 2015 m. – Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) naudotoju. Pagrindiniai muziejaus pagalbininkai ir mecenatai – KTU veteranų klubo „Emeritus“ bei KTU bendruomenės nariai. 2014 m. prof. Antano Žiliuko dėka buvo išsaugota ir prie KTU muziejaus prijungta 1923 m. įkurta Lietuvos universiteto Mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija.

Kauno politechnikos instituto rektorius prof. Kazimieras Baršauskas (1904 – 1964), kurio iniciatyva buvo įsteigtas KPI (KTU) muziejus. (Originalas – KTU muziejuje)

KPI rektoriaus prof. Kazimiero Baršausko stalo kalendorius, kuriame užfiksuotas KPI muziejaus įkūrimas, 1964 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Pirmasis KPI muziejaus vedėjas – vertėjas ir rašytojas Kazys Papečkys (1914–1973 m.) (KTU archyvas)

KPI muziejaus tarybos sąrašas, parašytas K. Papečkio 1964 m. balandžio 27 d. (Originalas – KTU muziejuje)

KPI rektorius prof. Marijonas Martynaitis veda ekskursiją muziejuje, XX a. 8–9-asis dešimtmetis. (Originalas – KTU muziejuje)

KPI komjaunimo istorijos muziejaus kambarys, XX a. 8-asis dešimtmetis (Originalas – KTU muziejuje)

KTU muziejaus ekspozicija, 1997 m. (J. Klėmano nuotr., KTU fotoarchyvas)

KTU muziejaus ekspozicijos, įrengtos 1998 m., autorius doc. Juozas Algimantas Sveikata (1943–2008) su Studentų mokslinės draugijos nariais Alfonso Jurskio auditorijoje, 2005 m. (J. Klėmano nuotr., KTU fotoarchyvas)

Pirmasis etatinis Universiteto muziejininkas Laimutis Vištakis (1928–2008) muziejaus ekspozicijoje 1998 m. (J. Klėmano nuotr., KTU fotoarchyvas)

KTU muziejaus ekspozicijos „Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto“ atidarymas 2010 m. vasario 16 d. Nuotraukoje: kalba KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, šalia jo – ekspozicijos autorė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. (J. Klėmano nuotr., KTU fotoarchyvas)

Pagrindiniai muziejaus pagalbininkai ir mecenatai – KTU veteranų klubo „Emeritus“ vadovai ir nariai. Nuotraukoje: „Emeritus“ klubo valdyba, 2017 m. Iš kairės: prezidentas doc. S. Raila, sekretorė J. Samolaitytė, viceprezidentai prof. R. Krivickas ir doc. J. Deltuva. (J. Klėmano nuotr., KTU fotoarchyvas)

Prof. Antano Žiliuko dėka buvo išsaugota ir prie KTU muziejaus prijungta 1923 m. Lietuvos universitete prof. Kazimiero Vasiliausko įkurta Mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija. Nuotraukoje: Prof. A. Žiliukas ir prof. K. Vasiliausko artimieji KTU K. Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijoje, 2004 m. (J. Klėmano nuotr., KTU fotoarchyvas)

Muziejaus vadovė dr. A. Veilentienė KTU bendruomenei skaito paskaitą „Gediminaičių stulpai ant sovietinio paminklo“, moderatorius – kultūros projektų vadovas Žilvinas Rinkšelis, 2017 m. (J. Klėmano nuotr., KTU fotoarchyvas)

KTU muziejaus darbuotojai Istorinės auditorijos atidarymo renginyje 2025 m. vasario 14 d. Nuotraukoje iš kairės: fotografas Jonas Klėmanas, muziejininkė-rinkinių kuratorė Karina Lazauskienė, muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė ir būsimasis muziejininkas-rinkinių kuratorius Karolis Kumža. (Justinos Šuminaitės nuotr., KTU fotoarchyvas)

Muziejaus veikla 2010-2025 m.

2010 m. sausio 27 d., minint Aukštųjų kursų įkūrimo 90-ąsias metines, KTU Centrinių rūmų pirmo aukšto fojė ir 108 kabinete buvo atidaryta nauja ekspozicija „Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto“. Nuo 2010 m. rugsėjo pradėjo veikti KTU muziejaus interneto svetainė https://muziejus.ktu.lt. 2017 m. pradėjo veikti nauja muziejaus interneto svetainė https://muziejus.ktu.edu/, (atnaujinta 2025 m.). 2010–2025 m. buvo įrengtos 7 ekspozicijos, 2 iš jų – įgyvendinant Kultūros paveldo departamento projektą bei ES dalinai finansuotą projektą „Kultūros paveldo paminklo pritaikymas viešajai paslaugai“. Be to, buvo parengta 19 stacionarių ir kilnojamų parodų bei 90 virtualių parodų. Beveik visų ekspozicijų ir parodų (viena paroda rengta kartu su K. Lazauskiene) autorė yra muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. Buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Lietuvos švietimo istorijos muziejumi (dabar – Lietuvos švietimo muziejus). KTU muziejaus eksponatų skaitmeninės kopijos buvo skolintos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Lietuvos muziejų parodoms ir leidiniams, Lietuvos istorijos instituto bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo monografijoms ir kt. 2015 m. už pagalbą organizuojant parodą, skirtą buvusiam Seimo Pirmininkui Leonui Bistrui, bendradarbiavimą ir indėlį išsaugant istorinę atmintį KTU muziejus buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės padėka. Bendradarbiauta filmuojant istorines dokumentines laidas „Laikinosios sostinės fenomenas“, „Stop juosta“, „Priešaušrio Lietuva“, „Daiktų istorijos“. Prisidėta organizuojant valstybinių švenčių ir istorinių datų paminėjimo renginius universitete, skaityti pranešimai mokslinėse konferencijose, išleistas muziejaus bukletas (2015 m.), kalendorius, skirtas Aukštųjų kursų 100-mečiui (2020 m.) ir dr. A. Veilentienės mokslo monografija „Kauno technologijos universiteto istorijos kelias“ (2022 m.). Šiuo metu KTU veikia 5 muziejaus ekspozicijos ir 2 ilgalaikės parodos, lankytojams siūlomos 5 edukacinės programos ir ekskursijos, apskaityta ir į LIMIS įtraukta daugiau kaip 3400 eksponatų. Nuo 2015 m. edukacinėje programoje „Pažintis su senovine laboratorija“ bandymus Istorinėje prof. K. Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijoje lankytojams demonstruoja inžinierius Romualdas Jakubauskas.