KTU Statybos ir architektūros fakultetui – 80

KTU Statybos ir architektūros fakultetui – 80

Ištakos – Statybos skyrius Lietuvos universiteto Technikos fakultete 

1922 m. vasario 16 d. Kaune įkurtame Lietuvos universiteto Technikos fakultete buvo  Statybos, Mechanikos, Chemijos ir Elektrotechnikos skyriai. Į Technikos fakulteto branduolį nuo 1922 m. vasario 16 d. švietimo ministras Petras Juodakis paskyrė profesorius: Praną Jodelę, Platoną Jankauską, Joną Šimkų, Joną Šimoliūną ir Kazimierą Vasiliauską. Studijos Technikos fakultete buvo nelengvos – iki 1927 m. šį fakultetą baigė tik 3 asmenys ir visi jie – Statybos skyrių. Iki 1932 m. Statybos skyrių baigė, apgynę diplominius projektus viešuose fakulteto tarybos posėdžiuose, ir įgijo diplomuotų inžinierių vardą 27 asmenys. 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Iki 1932 m. Statybos skyriaus patalpos buvo paskirstytos 3 rūmuose, o nuo 1932 m.  persikėlė į Fizikos-chemijos instituto rūmus Aleksote. Prof. P. Jodelė vadovavo Lietuvos cemento žaliavos, molių ir kvarcinio smėlio tyrimams ir labai prisidėjo prie Lietuvos statybinių medžiagų pramonės plėtotės. Fakultetas leido mokslinį žurnalą „Techniką“, kuriame spausdino dėstytojų mokslinius straipsnius, taip pat rašė ir spausdino vadovėlius, kūrė lietuviškus terminus. Technikos fakultetas turėjo savo biblioteką, kurioje kaupė techninio profilio literatūrą. Lietuvos studentai 1932–1937 m. atliko praktiką Suomijos, Čekoslovakijos, Latvijos ir Švedijos  pramonės įmonėse, o šių šalių studentai atvykdavo dirbti į Lietuvos įmones. 1940 m. sausio mėnesį Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetui išsikėlus į Vilniaus universitetą, Technikos fakultetui atsirado daugiau patalpų – jam perleisti Universiteto I rūmai, buvo planuota Technikos fakultetą padalinti į Statybos ir Technologijos fakultetus.

Statybos fakulteto įkūrimas ir raida 1940–1950 m.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 26 d. marionetinė „Liaudies vyriausybė“  priėmė naują VDU statutą, kuriame buvo pakeista struktūra, rugpjūčio 21 d. dar kartą  pakeitė statutą, kuriame pavadinimas pakeistas į Kauno universitetą.  Nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. pagal prof. Vytauto Mošinskio vadovaujamos komisijos dar prieš Lietuvos okupaciją paruoštą planą, Technikos fakultetas reorganizuotas į du fakultetus: Statybos ir Technologijos. Statybos fakulteto dekanu paskirtas prof. Steponas Kolupaila. Liepos 26 d. buvo paskelbta, kad studentų organizacijos uždraustos, o jų turtas su visomis teisėmis ir pareigomis perduodamas komunistinei jaunimo sąjungai. Ne tik studentams, bet ir dėstytojams teko klausyti marksizmo-leninizmo paskaitų, įvairiomis progomis siųsti sveikinimo telegramas partijos ir vyriausybės vadovams, žygiuoti demonstracijose. 1941 m. birželio 14-osios naktį sovietų okupantai pagal numatytą planą pradėjo masinį Lietuvos gyventojų trėmimą. Buvo suimta nemažai Universiteto dėstytojų, studentų ir darbuotojų.

Nacių okupacijos metais Lietuvoje vyko antinacinis pasipriešinimas, nepavyko suformuoti SS dalinių, todėl okupacinė kariuomenė užėmė beveik visus universiteto pastatus, nutraukė studijas, tačiau studijuojantiems medicinos ir technikos mokslus buvo leista baigti studijas. Statybos fakulteto dekanas S. Kairys dėl gestapo persekiojimo buvo priverstas slapstytis. Jį pakeitė prof. S. Dirmantas. Nežiūrint įvairių karo meto suvaržymų, patalpų trūkumo ir draudimų Universitete buvo dirbamas mokslinis darbas, ruošiamos spausdinimui monografijos. Statybos fakultetas 1942 m. išleido prof. K. Vasiliausko veikalą „Medžiagų atsparumas“, kolektyvinį darbą „Statybos normos ir tabelės“, prof. S. Dirmanto – „Topometriją“, prof. S. Kolupailos – „Hidrauliką“ ir prof. J. Šimoliūno „Statybos“ IV tomą. 1944 m. vasarą traukiantis vokiečių kariuomenei iš Lietuvos, bijodami antrosios sovietų okupacijos ir represijų, į Vokietiją pasitraukė dalis dėstytojų ir studentų.

1944 m. lapkričio 13 d. Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos nutarimu buvo atkurtas Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto darbas, o kartu ir Statybos fakultetas su Architektūros, Statybos, Geodezijos, Melioracijos, Hidrotechnikos ir kelių skyriais. 1945 m. rudenį Architektūros skyrius buvo reorganizuotas į Architektūros fakultetą, veikusį  iki universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos institutą 1951 m. sausio 1 d. Statybos fakultetas buvo įsikūręs Rotušėje, o Architektūros fakultetas – iš pradžių Didžiuosiuose rūmuose (dabar – KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto rūmai), vėliau – buvusiuose Draudimo (A. Mickevičiaus g.) ir buvusiuose Vyskupų rūmuose. Antroji sovietų okupacija pasižymėjo ideologine prievarta ir represijomis. Kai kurie studentai, nesusitaikydami su okupacija, įsijungė į partizaninį karą. Vienas žymiausių partizanų buvo „Grandies“ korporacijos studentas Juozas Lukša, studijavęs Statybos fakultete architektūrą.

Statybos studijos Kauno politechnikos institute

1950 m. spalio 31 d. SSRS Aukštojo ir specialiojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymu Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą. Statybos ir Architektūros fakultetai buvo reorganizuoti į Statybos ir Hidrotechnikos (nuo 1962 m. pavadintas Santechnikos) fakultetus. Statybos fakulteto Grafinių darbų katedroje dirbo žymūs Lietuvos menininkai Kazys Šimonis, Antanas Žmuidzinavičius, skulptorius Alfonsas Janulis, vitražistas Stasys Ušinskas. Pokariu studentai privalėjo padėti ką tik susikūrusiems kolūkiams. 1951 m. KPI komjaunimo komitetas pasiūlė studentų jėgomis pastatyti Kapsuko (dabar – Marijampolės) rajono „Šešupės“ kolūkyje hidroelektrinę. Jos statyboje dalyvavo daugiau kaip 700 instituto studentų ir dėstytojų, kurių dauguma nebuvo nei komjaunuoliai, nei komunistai. Statybos fakultete ypač dažnai pasireikšdavo antisovietinės nuotaikos – studentai dalyvavo antisovietinėse organizacijose, 1956–1957 m. Vėlinėse, ignoravo marksizmo-leninizmo paskaitas, dainavo antisovietines dainas, plėšė sovietines vėliavas. Už tai  kai kurie buvo įkalinti, kiti svarstomi ir šalinami iš instituto. 1965 m. gegužę buvo iškilmingai atidaryti naujieji Statybos fakulteto rūmai studentų miestelyje. Rotušės rūmai ir kitos Statybos fakulteto patalpos buvo grąžintos Kauno miesto Vykdomajam komitetui. 1970 m. į Vilniaus inžinerinį statybos institutą buvo iškeltos Santechnikos fakulteto Kelių ir Geodezijos katedros, o nuo 1971 m. – Statybos fakulteto Architektūros, Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedros, todėl šie fakultetai buvo sujungti į vieną Statybos ir santechnikos fakultetą. 1988 m. į Vilniaus inžinerinį statybos institutą perkėlus šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos specialybes ir jas kuruojančias katedras, Statybos ir santechnikos fakultetas tapo Statybos fakultetu. 1951–1988 m. Statybos ir Statybos ir santechnikos fakultetą baigė 8244 absolventai, kurie buvo paskirti dirbti Lietuvos SSR statybos, šilumos, dujų tiekimo ir eksploatavimo bei vandentvarkos įmonėse, projektavimo institutuose.

KTU Statybos ir architektūros fakultetas

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, 1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas buvo pavadintas Kauno technologijos universitetu. 1990 m. gruodžio 12 d. Universiteto taryba įteisino dvipakopę studijų sistemą.1992 m. balandį buvo pirmą kartą demokratiškai išrinkta Statybos fakulteto taryba, o balandžio 14 d. – dekanas doc. Henrikas Elzbutas. 1992 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime buvo patvirtintas KTU statutas. 1995 m. Statybos fakultete buvo atkurta Architektūros ir kraštotvarkos katedra, todėl nuo gruodžio 6 d. fakultetas buvo pavadintas Statybos ir architektūros fakultetu. Fakulteto iniciatyva 1996 m. gegužės 8 d. garbės daktaro vardas suteiktas diplomuotam inžinieriui, stambių objektų Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse statybos specialistui Friedrichui Marcksui, kuris Statybos procesų ekonominio matematinio modeliavimo laboratorijai padovanojo personalinius kompiuterius ir projektorių sistemą už 11 tūkst. Vokietijos markių. 2001 m. ši laboratorija pavadinta F. Marckso vardu. 1994m. KTU įsteigtas F. Marckso studijų fondas, kuris kasmet skirdavo stipendijas geriausiems fakulteto studentams, o vėliau – ir premijas geriausiems magistrantams. Minėdamas 80-mečio jubiliejų Statybos ir architektūros fakultetas siūlo studijų programas, kuriose taikomi pažangūs studijų metodai ir inovatyvios technologijos. Fakultete plėtojami technologijos ir humanitarinių mokslų bei menų tyrimai, kuriuos vykdo apie 100 pedagogų ir mokslo darbuotojų. Fakultetas organizuoja mokslines konferencijas, rengia tradicines prof. Antano Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiadas moksleiviams. 2019 m. fakultete buvo atidarytas „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras“. Statybos ir architektūros fakulteto studentų atstovybė „Statius“ organizuoja tradicinius renginius – „Gitarų vakarą“, karjeros dienas, fuksų krikštynas ir kt.

Parodoje panaudotos fotografijos iš KTU muziejaus fondų, fotoarchyvo, B. Januševičiaus asmeninio archyvo bei Statybos ir architektūros fakulteto archyvo.