Neblėstanti meilė tautiniam menui. KTU ansambliui „Nemunas“ – 75

„Nemunas“ švenčia 75-ąjį jubiliejų

Šiais metais KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ švenčia 75-erių metų jubiliejų. Tradiciškai jubiliejų proga „Nemunas“ rengia jubiliejinių koncertų ciklą. Pirmasis jubiliejinis koncertas vyks lapkričio 17 d. 12 val. Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Šv. Mišios ir sakralinės muzikos koncertas „Širdy praeitis atgis“ bus skirti pagerbti ir prisiminti Anapilin išėjusius ansambliečius bei vadovus. Finalinis koncertas, kuriame susitiks kelių kartų nemuniečiai, įvyks lapkričio 30 d. 16 val. Kauno sporto halėje. Po 10-ies metų pertraukos vėl susijungs nemuniečių balsai, akys blizgės nuo laimės ir ilgesio ašarų, liesis saldus juokas ir muzika, o širdys atsivers ansamblietiškai bendrystei.

„Šimtmečio dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dainavome mūsų istoriją, dabartį ir ateitį. Didžiulis bendrystės jausmas privertė susimąstyti, kaip svarbu mums yra artumas, šiluma ir suvokimas, kad mes – džiūgaujantys, šokantys, dainuojantys, ir esame Lietuva! Turime būti dėkingi savo protėviams už išsaugotą Žemę ir kaip pareigą suvokti tai, kad taip greitai besikeičiančiame ir nenuspėjamame pasaulyje ją reikia branginti, ginti ir išsaugoti ateinančioms kartoms. Šis motyvas nuskambės ir jubiliejinėje programoje“, – sakė ansamblio vadovė Margarita Tomkevičiūtė.

KTU muziejus sveikina KTU tautinio meno ansamblį jubiliejaus proga ir skiria 3 dalių virtualią parodą „Neblėstanti meilė tautiniam menui. KTU ansambliui „Nemunas“ –75“ (autorė – KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė). Parodoje eksponuojamos fotografijos, leidiniai, apdovanojimai, koncertų programėlės iš KTU muziejaus fondų, KTU fotoarchyvo, privačių asmenų bei  „Nemuno“ archyvų.

Sėkminga pradžia ir pasiekimai

KTU tautinio meno ansamblio pradžia – 1944 m. Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete savo veiklą pradėjęs tautinių šokių ratelis, greta kurio pradėjo formuotis liaudies instrumentų orkestras bei vokalinė grupė. 1949 m. šie žanrai buvo sujungti į vieną dainų ir šokių ansamblį. Pirmuoju ansamblio vadovu buvo pakviestas Kauno valstybinio dramos teatro koncertmeisteris Aloyzas Čižas, oficialiai įdarbintas Cheminės technologijos fakultete vyresniuoju preparatoriumi. 1950 m. balandžio 22 d. Universiteto III rūmuose įvyko pirmasis ansamblio koncertas, o tų pačių metų vasarą ansamblis dalyvavo dainų šventėje Vilniuje. 1950 m. pabaigoje Universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, o jo Medicinos fakultetas – į Kauno medicinos institutą. Reorganizacija palietė pusę ansamblio dalyvių, tačiau nepaisydamas šių sunkumų, KPI ansamblis 1951 m. pabaigoje dalyvavo SSRS saviveiklinio meno apžiūroje, kur jam buvo paskirta pirmoji premija. 1955 m. ansamblis laimėjo absoliučiai geriausio Lietuvos SSR ansamblio vardą ir tų pačių metų vasarą dalyvavo V Pasaulio ir jaunimo festivalyje Varšuvoje. 1958 m. pabaigoje jam buvo suteiktas Lietuvos SSR  nusipelniusio kolektyvo vardas o 1963 m. KPI dainų ir šokių liaudies ansambliui buvo suteiktas „Nemuno“ vardas. Nuo 1963 m. „Nemunas“ kasmet koncertuodavo užsienyje. Didelę reikšmę ansamblio istorijoje turėjo 1967 m. kelionė į Kanadą, kur ansamblis koncertavo Expo’67 parodoje. Šios kelionės metu ansambliečių iš Kanados lietuvių perimta daina „Stoviu aš parimus“ tapo „Nemuno“ himnu, giedamu tik iškilmingiausiomis progomis. Pasirodo, dainos žodžius 1942 m. parašė ir literatūros vakare perskaitė studentė Vanda Panavaitė-Stankienė. Vėliau žmonės eilėraštį pavertė daina, kurią mėgo dainuoti Lietuvos partizanai. 1969 m. ansambliui švenčiant 20 metų jubiliejų įvyko 1000-sis koncertas. 1978 m. „Nemunas“ pirmasis iš Lietuvos tautinio meno saviveiklos kolektyvų parengė vientisą koncertinę programą „Nemuno daina“ – tuo metu tai buvo didelis meninis pasiekimas. 1989 m., prieš pat 40-ąjį ansamblio jubiliejų, kolektyvas parengė programą „Atgimstančiai Lietuvai“, su kuria keliavo po šalį. Meno vadovai sovietų okupacijos laikotarpiu taip pat buvo A. Buzys, L. Gadliauskas, A. Balčiūnas, A. Bartusevičius, P. Jurkonis, V. Švedas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę

Lietuvai atgavus nepriklausomybę „Nemunas“ su koncertinėmis programomis daug keliauja po Europą, dalyvauja Pasaulio lietuvių bei studentų dainų šventėse, įvairiuose festivaliuose, o pastaruoju metu vis aktyviau bendradarbiauja su kitomis studentų organizacijomis bei dalyvauja visuomeninėje veikloje. Atkūrus valstybę „Nemuno“ meno vadovais buvo P. Jurkonis, J. Urbonas, H. Ganusauskas, o nuo 2003 m. ansambliui vadovauja Margarita Tomkevičiūtė. Tradiciškai „Nemunas“ dalyvauja Dainų šventėse, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėse „Gaudeamus“ ir kt. Tautinio meno ansamblis „Nemunas“ yra pelnęs daugybę apdovanojimų: 2001 m. ansamblis buvo apdovanotas aukščiausiu Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimu – „Aukso paukšte“, 2020 m. vėl pelnė „Aukso paukštę“ nominacijoje „Geriausias liaudiškos muzikos ansamblis ir vadovas“.  Be to, ansamblis yra konkursų „Kadagys“ (2001 m.) ir „Klumpakojis“ (2006 m.) nugalėtojas, 2010 m. ansamblis konkurse „Klumpakojis“ buvo antras, o konkurse „Kadagys“ laimėjo pirmąją vietą. „Nemunas“ yra aplankęs Suomiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Rumuniją, Bulgariją, Serbiją, Slovėniją, Slovakiją, Austriją, Šveicariją, Čekiją, Ispaniją, Portugaliją, Daniją, Belgiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Italiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Latviją, Estiją, Vengriją, Turkiją, Graikiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kroatiją, Makedoniją, Tadžikiją, Uzbekiją, Pakistaną, Meksiką, Venesuelą, Kosta Riką, Kanadą, JAV, Kiniją, Japoniją, Juodkalniją, Jungtinius Arabų Emyratus.

Ansamblis „Nemunas“ turi 4 išskirtinių žanrų grupes: šokėjus, mišrų chorą, liaudiškos muzikos orkestrą ir liaudiškos muzikos kapelą. Šokėjai – didžiausias ir seniausias ansamblio žanras. Šokių grupės vadovė, vyr. baletmeisterė M. Tomkevičiūtė, šokių grupės vadovė Vilma Tiškevičienė, koncertmeisteris Tadas Kviklys. Mišrus choras – spalvingiausias ansamblio žanras, jungiantis įvairią muzikinę patirtį turinčius žmones. Choro vadovė – dirigentė Roma Paulauskienė, chormeisteris – Gediminas Micka. Liaudiškos muzikos orkestre grojama kanklėmis, birbynėmis, lumzdeliu ir skrabalais. Liaudies instrumentų orkestro vadovas – Raimundas Kukanauskas, kanklių grupės vadovė – Asta Jonkutė-Bogdanienė. Liaudiškos muzikos kapela –  jauniausias ansamblio žanras, subūręs klasikiniais instrumentais grojančius žmones. Kapelos vadovas – Romualdas Sadzevičius, koncertmeisteris – Tadas Kviklys.

Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos

Ansamblis puoselėja gilias tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą, bei kuria naujas tradicijas. Nemuniečiai švenčia 7 tradicines šventes: oficialiausias renginys – ataskaitinis susirinkimas, kurioje renkama nauja valdyba; naujus narius supažindina Cementukas; nauja valdyba prisistato Lapkritinėse (Gruodinėse arba Vasarinėse), kurių pradžia –1975 m.; jaukumui ir laikui kartu skirtas Kalėdinis vakaras; po jo – Gitarų vakaras (pradžia –1991 m.); „fuksų“ norą būti tikrais nemuniečiais išbando pavasarį Krikštynomis;  o ansambliečiai, kolektyve išbuvę bent penkerius metus, pagerbiami Diplomantų šventėje. Taip pat švenčiamos Merginų diena ir Vaikinų diena.  „Nemunas“ turi ir neoficialių renginių – vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje savo narius kviečia į Cepelinbalį, gimusį 1994 m.; sausį – į Žaidimų vakarą, vasarį/ kovą – į Nemuno boulingo turnyrą, vasarą – į „Nemuno baidares“, vasaros žaidynes. Taip pat priklausomai nuo metų laiko organizuoja žiemos arba vasaros žygius.

„Nemunas“ su iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis, neblėstančia meile tautiniam menui ugdo asmenybes, stiprina nemuniečių tarpusavio ryšį, skatina bendruomeniškumą ir vienybę, pasididžiavimą savo tauta ir valstybe.

KTU muziejus dėkoja „Nemuno“ meno vadovei Margaritai Tomkevičiūtei bei KTU veteranų klubo „Emeritus“ nariams – prof. Arvydui Vitkauskui ir Daliai Bingelienei už pagalbą rengiant parodą.