Tikros ir suvaidintos akimirkos: KTU teatro studijai – 70

Sėkminga pradžia

Šiais metais KTU teatro studija „44“ švenčia savo kūrybinės veiklos 70-metį. Tai – seniausia Lietuvoje universitetinė teatro studija. Jos ištakos – Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete 1948 metais garsaus teatro ir televizijos aktoriaus, režisieriaus Petro Likšos įkurtas studentų dramos būrelis. 1948 m. spalio 13 d. vyko stojamieji egzaminai į dramos būrelį, o 1949 m. gegužės 23 d. Kauno muzikiniame teatre įvyko spektaklio „Vedybos“ premjera. 1951 m. universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, ir Dramos būrelis toliau veikė institute. 1958 m. KPI dramos būreliui buvo suteiktas Teatrinės studijos vardas. 1967 m. pavasarį KPI teatrinė dramos studija buvo pakviesta į Prancūzijoje vykusį Tarptautinį saviveiklinių dramos kolektyvų festivalį, tačiau sovietų valdžia neišleido, o vietoje Paryžiaus pasiūlė kelionę į Gruziją.

Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto dramos būrelio pirmojo spektaklio plakatas, 1949 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Scena iš spektaklio „Vedybos“, 1949 m. (Originalas – Likšų šeimos archyve)

Pirmojo spektaklio N. Gogolio „Vedybos“programėlė su režisieriaus ir artistų autografais, 1949 m. (Originalas – KTU muziejuje

Kauno politechnikos instituto dramos studija, 1952 m. (Originalas – S. Dubinskaitės-Šablinskienės archyve)

Spektaklio „Žentas“ programėlė, 1958 m. (Originalas – J. Vengraičio archyve)

Spektaklio „Žentas“ artistai, 1958 m. (Originalas – J. Vengraičio archyve)

Studijos nariai prie spektaklio „Mažoji studentė“ afišos, 1959 m. (Originalas – S. Dubinskaitės-Šablinskienės archyve)

Studijos vadovas P. Likša moko bučiuotis scenoje,1959 m. (Originalas – J. Vengraičio archyve)

Spektaklio „Afroditės sala“ dalyviai, 1962 m. (Originalas – S. Dubinskaitės-Šablinskienės archyve)

Grimo kambaryje, 1962 m. (Originalas – S. Dubinskaitės-Šablinskienės archyve)

Spektaklio „Meilės laiškai“ programėlė, 1963 m. Spektaklis, skirtas studijos 15-os metų sukakčiai. (Originalas – S. Dubinskaitės-Šablinskienės archyve)

KPI teatro studija išvyksta į gastroles po Lietuvą, 1963 m. (Originalas – J. Vengraičio archyve)

Garbės raštai, kuriais apdovanotas studijos narys Jonas Vengraitis, 1963 m. (Originalai – J. Vengraičio archyve)

Studijos narių etiudas „Į kosmosą“ išvykoje prie Neries, 1963 m. (Originalas – J. Vengraičio archyve)

Studijos spektaklių programėlės,1961–1963 m. (Originalai – J. Vengraičio archyve)

Spektaklio „Auksinis berniukas“ repeticija, 1966 m. (Originalas – N. Krasauskaitės archyve)

Leidinyje „XVI KPI profsąjungų konferencija“ šmaikščiomis eilėmis aprašyti KPI meno kolektyvai, tarp jų ir teatras, 1966 m. (Originalas – KTU muziejuje

Naujų narių krikštynos, 1967 m. rugsėjo 30 d. (Originalas – N. Krasauskaitės archyve)

Teatro studijos nariai su vadovu Romualdu Tumpa ir režisieriumi Algimantu Voščiku,1969 m. (Originalas – N. Krasauskaitės archyve)

Studijos spektaklių programėlės, 1968–1970 m. (Originalai – Marazų šeimos archyve)

Studijos nariai turistinėje kelionėje Kaukaze, 1970 m.

Studijos draugų naujametinis pokštas – fiktyvus pranešimas, kad artistas A. Marazas pateko į blaivyklą, 1970 m. (Originalas – Marazų šeimos archyve)

Liaudies teatras

1972 m. KPI teatrinei dramos studijai suteiktas liaudies teatro vardas. Tuomet jai vadovavo Kauno dramos teatro direktorius režisierius Romualdas Tumpa ir aktorius Algimantas Voščikas. KPI teatras įsikūrė III rūmų pusrūsyje, kur Jono Vengraičio ir kitų narių dėka buvo įrengta ir nedidelė žiūrovų salė, kurios 44 žiūrovų vietų skaičius šiuo metu įrašytas studijos pavadinime. 1979 m. KPI teatrui vadovauti pradėjo aktorius Leonardas Zelčius. 1986 m. liepos 13 d. Pabaltijo ir Baltarusijos respublikų 7-ajame mėgėjų teatrų festivalyje Viljandyje (Estija) KPI liaudies teatras už režisieriaus Vytauto Grigolio režisuotą K. Borutos „Baltaragio malūną“ laimėjo „GRAND PRIX“. Su KPI teatru be vadovų dar dirbo režisieriai-pedagogai Birutė Raubaitė, Danutė Juronytė, Vytautas Grigolis, Vida Savičiūnaitė, Arvydas Lebeliūnas, Audrius Baniūnas.

Spektaklio „Daltonikai“ fragmentas,1974 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Po spektaklio premjeros, 1974 m. (Originalas – R. Vingelienės archyve)

Spektaklio „Prarastoji melodija“ fragmentas, 1975 m.

Lankstinukas, skirtas studijos 15-os metų sukakčiai, 1979 m. (Originalas – S. Dubinskaitės-Šablinskienės archyve)

KPI liaudies teatras su vadovu L. Zelčiumi, 1986 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Įsakymai naujam teatro nariui, 1986 m. (Originalas – Lukošiūnų šeimos archyve)

Gastrolių po Aukštaitiją metu,1987 m. spalio 17 d. (Originalas – Lukošiūnų šeimos archyve)

Gastrolių po Aukštaitiją metu, 1988 m. (Originalas – Lukošiūnų archyve)

Spektaklio „Baltaragio malūnas“ programėlė estų k., 1986 m. Viljandyje (Estijos SSR) vykusiame 7-ajame Pabaltijo ir Baltarusijos mėgėjų teatrų festivalyje KPI liaudies teatras laimėjo „GRAND PRIX“. (Originalas – Lukošiūnų šeimos archyve)

Spektaklio „Baltaragio malūnas“ afiša, 1986 m. (Originalas – Lukošiūnų šeimos archyve)

Spektaklio „Blinkuva“ fragmentas, 1988 m. (Originalas – Lukošiūnų šeimos archyve)

KPI Studentų kultūros klubo vedėjo prašymas prorektoriui, kad teatro dalyviams leistų anksčiau išlaikyti egzaminus,1988 m. (Originalas – Lukošiūnų archyve)

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio KPI studentų liaudies teatro rėmimo grupės sąrašas, 1988 m. liepos 1 d. (Originalas – Kauno regioniniame archyve)

Atgavus nepriklausomybę

1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas buvo pavadintas Kauno technologijos universitetu. Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje studijai buvo sunkus laikotarpis, dažnai keitėsi vadovai, tačiau vėliau padėtis pagerėjo. 1998 m. studija atšventė savo veiklos 50-metį. Vėliau KTU teatro studijai vadovavo aktoriai Robertas Vaidotas ir Ridas Žirgulis, dabar – režisierius Aleksandr Špilevoj. KTU teatro studija „44“ priklauso Tarptautinei universitetų teatrų asociacijai.

Jubiliejaus proga KTU muziejus surengė virtualią parodą „Tikros ir suvaidintos akimirkos: KTU teatro studijai – 70“, kurioje eksponuojamos fotografijos, spektaklių programėlės ir afišos bei dokumentai iš KTU muziejaus, studijos narių ir Kauno regioninio valstybės archyvo. Fotografijose užfiksuoti studijos spektaklių fragmentai, gastrolių, tradicijų ir laisvalaikio momentai.

Kvietimas į jubiliejinį vakarą, skirtą KTU teatro-studijos 50-mečiui,1998 m. (Originalas – Marazų šeimos archyve)

Leidinys, skirtas KTU teatro-studijos 50-mečiui, 1998 m.

1966–1976 m. „studijokų“ susitikimas, 1998 m. (Originalas – Antano Baranausko archyve)

Scena iš spektaklio „Mirandolina“, 2003 m. (Režisierius – R. Vaidotas)

Scena iš spektaklio „Pjesė trims moterims ir Liudviko lavonui“, 2006 m. Rež. R. Vaidotas. (Originalas – Viktoro Mickūno archyve)

Scena iš spektaklio „Tobula santuoka“, 2009 m. Rež. R. Žirgulis. (Roberto Misiukonio nuotr.) (Originalas – V. Mickūno archyve)

Spektaklio „Stiklinė arbatos su citrina" fragmentas, 2011 m. Rež. Ridas Žirgulis (Originalas – V. Mickūno archyve)

Spektaklio „Trys draugai“ fragmentas, 2013 m. Rež. R. Žirgulis. (Originalas – V. Mickūno archyve)

Spektaklio „Šaunuolis iš vakarų pakrantės“ artistai su vadovu režisieriumi R. Žirguliu, 2015 m. (Originalas – V. Mickūno archyve)

Scena iš spektaklio „Fizikai“, 2016 m. Rež. R. Žirgulis. (Originalas – V. Mickūno archyve)

1966–1976 m. „studijokų“ susitikimas, 2018 m. kovo 11 d. (Originalas – Gražvydo Makselio archyve)

Spektaklio „Babelis“ fragmentas, 2018 m. Rež. Aleksandr Špilevoj. (J. Šuminaitės nuotr.)

KTU muziejus dėkoja

KTU muziejus dėkoja Gintautui Bukauskui, Žilvinui Likšai, Skirmai Dubinskaitei-Šablinskienei, Jonui Vengraičiui, Gražvydui Makseliui, Raimondai Vingelienei, Nijolei Krasauskaitei, Antanui Baranauskui, Viktoriui Mickūnui bei Lukošiūnų ir Marazų šeimoms už pagalbą rengiant parodą. Parodą parengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.