Mokslo ir poezijos dermė. Prof. Antanui Žiliukui – 85

Studijų ir mokslo organizavimas Nepriklausomoje Lietuvoje

1990-aisiais buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, o Kauno politechnikos institutas reorganizuotas į Kauno technologijos universitetą. 1991 m. A. Žiliukui buvo suteiktas profesoriaus vardas. Profesorius aktyviai įsijungė į darbą organizuojant naują Lietuvos universitetų studijų ir mokslo sistemą, ypatingą dėmesį kreipiant į studijų ir mokslo integraciją. Ši jo veikla rado atgarsį visuose Lietuvos universitetuose ir mokslo institutuose bei formuojant šalies mokslo politiką. Būdamas KTU mokslo krypties kvalifikacinių komisijų, o vėliau doktorantūros komitetų nariu, inicijavo ir dalyvavo rengiant bei tobulinant bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas. 1992–2006 m. prof. Antanas Žiliukas buvo Kauno technologijos universiteto Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas, nuo 1992 m. iki 1996 m. pirmojo Kauno technologijos universiteto senato pirmininkas ir pirmosios Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas. 1994–2000 m. buvo Lietuvos mokslų tarybos narys, 1996–2006 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, prieškario „Plieno vyrijos“ draugijos atkūrėjas ir jos globėjas.

Prof. A. Žiliukas buvo irimo mechanikos mokslo pradininkas Lietuvoje, suformulavęs naujus stiprumo ir irimo kriterijus. 2000 m. profesorius KTU įkūrė Stiprumo ir irimo mechanikos centrą, kuriame buvo atliekami Lietuvos pramonės bei užsienio užsakovų moksliniai tiriamieji darbai, medžiagų ir konstrukcijų mechaniniai bandymai, teikiamos konsultacijos projektuojant ir eksploatuojant objektus, organizuojamos konferencijos ir rengiami seminarai įvairių lygių specialistams. Šiam centrui profesorius vadovavo iki 2013 m. Prof. A. Žiliukas sukūrė ir išplėtojo mokslinės minties mokyklą tyrimuose, orientuotą į stiprumo ir irimo mechaniką, polimerų ir kompozitų mechaniką, dinaminį stiprumą. Jis išleido mokslo monografijas „Kontrukcinių elementų irimas“ (1989 m.), „Saugai svarbių konstrukcijų mechanika“  (2001 m.), „Energomechanika“ (2003 m.), „Stiprumo ir irimo kriterijai“ (2006 m.), „Strenght and Fracture Criteria“ (2011 m. Anglijoje). Parašė per 250 mokslinių straipsnių, buvo 7 vadovėlių ir mokomųjų knygų autorius, taip pat „Mechanikos terminų žodyno“ (2019 m.) autorių grupės vadovas. Jam vadovaujant apginta 12 daktaro disertacijų. Vadovavo tarptautiniams projektams kuriant orlaivius su vandenilio kuro varikliais bei atominių elektrinių saugos ir patikimumo sistemas. Profesorius rūpinosi mokslo pasiekimų diegimu pramonėje (pvz., Ignalinos atominės elektrinės saugumo užtikrinimo srityje) ir dėjo pastangas tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslų plėtotei Lietuvoje. Taip pat profesorius parašė ir išleido mokslo istorijos leidinius „Deformuojamųjų kūnų mechanikos katedra 1920–1995“ (1995 m.) „Netoli stiprumo ribos“ (2016 m.), „Mechanikos mokslo įkvėpti“ (2022 m.), „Kauno technologijos universiteto Senato kelias“ (2023 m.), parašė straipsnį „Stiprumo ir irimo mechanikos mokslo vaidmuo universitete“ knygai „Mokslo raida Kauno technologijos universitete per 100 metų“, kuri bus išleista dar šiais metais. Už ilgametę produktyvią mokslinę, studijų veiklą, nuopelnus visuomenei ir Universitetui prof. habil. dr. A. Žiliukui buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas. Jis buvo apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už indėlį į Lietuvos švietimo ir mokslo plėtrą bei Kauno miesto garsinimą.

„Kiekviena diena – saviraiškos galimybė“

„Kiekviena diena – saviraiškos galimybė“, – rašė prof. A. Žiliukas knygoje „Šviesa pro debesis“ ir  tuo vadovavosi savo gyvenime. Dar besimokydamas Salako vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytojo Vytauto Šavelio ir žemiečio poeto Pauliaus Širvio įkvėptas A. Žiliukas pradėjo rašyti eiles. Šiam pomėgiui jis galėjo daugiau dėmesio skirti išėjęs į pensiją. Prof. A. Žiliukas buvo prozos bei poezijos knygų autorius, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Jis parašė ir išleido grožinės literatūros kūrinius „Pokario ąžuolų paunksnėje“ (2000 m. – I dalis, 2004 m. – II dalis), „Šviesa pro debesis“ (2016 m.), eilėraščių rinkinius „Saulė virš miško“ (2011 m.), „Žalia spalva“ (2014 m.), „Laikas būti žmogumi“ (2015 m.), „Šlamant Tėvynės ąžuolams“ (2017 m.) „Nenutilkit, varpai“ (2019 m.), „Dorybė, kaip tekanti upė“ (2020 m.), „Kalvų ir ežerų įkvėpti“ (2021 m.), „Nuo aušros iki žaros“ (2023 m.). Taip pat jis buvo Zarasų krašto literatų kūrybos almanacho „Gimtinė gyva“ (Zarasai, 2012 m.), Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele…“ (2017 m.)almanacho, sąvado „Vardą rašysim ant lako delnų“ (2018 m.), tarptautinio almanacho „Tas rankų švelnumas“ (2023 m.), skirto rašytojui, gydytojui Eduardui Selelioniui  atminti bei tarptautinio poezijos ir prozos pavasario almanacho „Priimk pavasarį į širdį“ (2024 m.) bendraautoris, KTU „Poezijos almanacho“ (2015 m.) bendraautoris, KTU „Poezijos ir prozos almanacho“ (2020 m.) sudarytojas ir bendraautoris. Prof. A. Žiliuko kūryboje susipina klasikinės mechanikos, erdvėlaivių, aviacijos mokslo, žmogaus ir gamtos pažinimas. Profesorius rašė, kad kūryboje jis pabandė prozinio gyvenimo momentus išreikšti eilėmis, ypač norėjo išryškinti profesinio, gamtos ir dvasinio pasaulio sąsają. Jo poezijoje taip pat labai svarbios išminties, dvasingumo ir moralės temos:

„Žmogaus galybė –

Ne turtai, o orumas,

Dvasinė stiprybė,

Jautrios širdies gilumas.“ (A. Žiliukas. Poema. Nuo aušros iki žaros. Kaunas, 2023 m.)

2023 m. už aktyvią kūrybinę ir leidybinę veiklą Zarasų krašto kultūrinio įvaizdžio stiprinimą per poeziją prof. A. Žiliukui skirta poeto Felikso Jakubausko vardo premija.