Nepriklausomybės šaukliai

KTU muziejaus virtuali paroda

Nepriklausomybės šaukliai

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį KTU muziejus kviečia giliau pažvelgti į Lietuvos istoriją ir prisiminti žmones, kurie pažadino lietuvių tautą ir sudarė sąlygas jai atkurti valstybę. Jie vadinami lietuvių tautos atgimimo veikėjais arba paprastai – aušrininkais ir varpininkais pagal tuo metu leistų draudžiamų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ pavadinimus. Kadangi „Aušra“ gyvavo vos trejus metus, o jos misiją pratęsė „Varpas“, tai daugelis aušrininkų tapo ir varpininkais. Šiuose leidiniuose bendradarbiavo apie 500 asmenų. Jie buvo skirtingi, tačiau ir labai panašūs – visi jie buvo romantikai, entuziastai, optimistai, neabejojantys šviesia lietuvių tautos ateitimi, jos žygio į laisvę sėkme, nenuilstantys darbštuoliai ir drąsuoliai, nebijantys nei kalėjimų, nei tremčių Rusijos šiaurėje. Žymiausias jų – daktaras Jonas Basanavičius. Jo suredaguotas ir išleistas pirmasis „Aušros“ numeris, persmelktas meile pavergtai lietuvių tautai ir Tėvynei, padarė neišdildomą įspūdį tuo metu nutautėjusiems lietuvių inteligentams Jonui Jablonskiui, Vincui Kudirkai ir kitiems bei privertė juos savo gyvenimą pašvęsti kovai už lietuvių kalbą ir lietuvių tautos teises. Vos 500 drąsių ir atkaklių inteligentų darbas padarė stebuklą – pažadino beveik išnykusią lietuvių tautą, sugrąžino jai tautinę savigarbą ir įkvėpė žygiui už nepriklausomą valstybę.

Kviečiame prisiminti šiuos šviesuolius ir pasklaidyti istorines Jono Basanavičiaus, Petro Vileišio, Martyno Jankaus, Jono Mačiulio-Maironio, Jono Jablonskio, Juozo Tumo-Vaižganto ir Aleksandro Dambrausko-Jakšto fotografijas iš KTU bibliotekos ir muziejaus rinkinių. Šie žmonės buvo glaudžiai susiję su KTU pirmtako – Lietuvos universiteto – istorija: J. Mačiulis-Maironis, J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas buvo šio universiteto profesoriai, jiems, o taip pat ir J. Basanavičiui, P. Vileišiui ir A. Dambrauskui-Jakštui, buvo suteikti Lietuvos universiteto garbės profesorių ir garbės daktarų vardai, M. Jankus universitetui padovanojo savo archyvą, kuris po karo buvo perduotas Vilniaus universitetui. Parodą užbaigia dvi fotografės Aleksandros Jurašaitytės darytos 1917 m. rugsėjo 18–20 d. įvykusios Lietuvių konferencijos fotografijos. Ši konferencija, kurioje dalyvavo nemažai atgimimo veikėjų, išrinko Lietuvos Tarybą, 1918 m. Vasario 16-ąją paskelbusią Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Taip buvo įgyvendinta valstybės atkūrimo idėja.

J. Basanavičiaus ir kitų tautinio atgimimo veikėjų kelti uždaviniai: lietuvių kalbos ir istorijos puoselėjimas, savos kultūros, tautinės mokyklos ir valstybės kūrimas yra aktualūs ir dabar, kai Lietuva sprendžia savo tapatybės ir išlikimo klausimus. Būkime verti jų pasiaukojimo ir gerbkime jų atminimą.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku