Pereiti prie turinio
Prof. J. Matulionis paskaitoje, 1973 m. (KTU fotoarchyvas)

Gyvenimo pašaukimas – mokyti: prof. Jonui Matulioniui – 120

Vasario 1 d. matematikui, pedagogikos mokslų daktarui, profesoriui Jonui Matulioniui (1906–1993) būtų sukakę 120 metų. Prof. J. Matulionis net 50 metų – 99 semestrus dirbo universitete sudėtingu nacių ir sovietų okupacijų laikotarpiu, sulaukė Lietuvos nepriklausomybės ir išėjo į pensiją 1991 m. vasaros pabaigoje. 1950 m. J. Matulionis parašė ir išleido 80 spaudos lankų apimties dvitomį „Aukštosios matematikos“ vadovėlį. Vadovėlio pratarmėje J. Matulionis parašė: „Autoriaus noras, kad šis kursas padarytų pradžią aukštosios matematikos tolimesnei literatūrai lietuvių kalba ir kuo daugiausiai patarnautų mūsų studentijai“. Ši knyga pokaryje du dešimtmečius buvo vienintelis aukštosios matematikos vadovėlis lietuvių kalba, skirtas aukštųjų technikos mokyklų studentams. Jubiliejaus proga KTU muziejus parengė šią virtualią parodą, kurioje panaudoti dokumentai iš KTU archyvo, fotografijos iš KTU fotoarchyvo, prof. J. Matulionio šeimos ir buvusių kolegų. Parodos autorė – KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Velentienė.

Nelengvas kelias į mokslą

Jonas Matulionis gimė 1906 m. vasario 1 d. Maskvoje. 1910 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Antakalnių kaime netoli Utenos. Išvykus tėvui uždarbiauti į JAV, šeima gyveno skurdžiai. Padėtis dar pablogėjo, kai, susirgusi šiltine, motina mirė. Nuo tada Joną Matulionį ir jo vyresnį brolį, likusius našlaičiais, globojo giminės. J. Matulionis, baigęs pradinę mokyklą, pradėjo mokytis Utenos progimnazijoje, į kurią iš Antakalnių kaimo 5 metus vaikščiojo pėsčiomis. 1924 m., baigęs Utenos progimnaziją, su trisdešimčia litų kišenėje, pėsčiomis išėjo mokytis į Panevėžio gimnaziją, kurią baigė 1926 m. Po gimnazijos baigimo tais pačiais metais jis įstojo mokytis į Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakulteto Matematikos skyrių. Studijų metais J. Matulioniui teko pragyventi tik iš to, kiek paremdavo vyresnis brolis ir kiek užsidirbdavo pats privačiomis pamokomis. Studijų metais J. Matulionis susirgo. Nors pavėluota apendicito operacija pavyko, tačiau liga bei pilnas nepriteklių gyvenimas jį išvargino taip, kad jis nebegalėjo toliau mokytis. Todėl jis, išklausęs universiteto kursą, bet neapgynęs diplominio darbo, nutarė laikinai nutraukti studijas ir ieškoti darbo. 1931 m. J. Matulionis  buvo priimtas dirbti į Lietuvos banko Panevėžio skyrių. Tačiau šis darbas, nors ir leido sugrąžinti studijų metais atsiradusias skolas, jam neteikė moralinio pasitenkinimo, todėl J. Matulionis nutarė jo atsisakyti. 1933 m. lapkričio 10 d. švietimo ministro įsakymu jis paskirtas Raseinių gimnazijos jaunesniuoju matematikos mokytoju. 1934 m. J. Matulionis apgynė diplominį darbą „Höldero ir Cezàro vidurkiai“ (vadovas – O. Folkas). 1936 m. J. Matulionis jo paties prašymu perkeltas dirbti į Vilkaviškio gimnaziją. 1938 m. jis paskirtas Raseinių gimnazijos inspektoriumi. J. Matulionis buvo labai rūpestingas inspektorius. Už reiklumą mokiniai jam surado taiklią pravardę – „cerberis“, tarsi pabrėždami, kad pagrindinė inspektoriaus pareiga – viską budriai prižiūrėti. 1940 m., sovietų valdžiai suėmus Raseinių gimnazijos direktorių, J. Matulionis buvo paskirtas šios gimnazijos direktoriumi. Iš direktoriaus pareigų J. Matulionis buvo atleistas 1941 m. liepos mėnesį ir paskirtas dirbti Kauno 8-osios gimnazijos matematikos mokytoju. Nuo 1941 m. rugpjūčio mėnesį kartu jis dirbo ir VDU Matematikos katedroje asistentu. 1942 m. lapkritį jis pasiprašė atleidžiamas iš gimnazijos mokytojo pareigų ir perėjo dirbti į VDU Matematikos katedrą vyr. asistento pareigose. 1942/43 m. m. jis jau skaitė paskaitas farmacininkams. 1945 m. vasarį jis paskirtas Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos katedros vedėju. Kadangi beveik visas šios katedros personalas 1944 m. pasitraukė į Vakarus, jam reikėjo iš naujo sukomplektuoti katedrą, kurioje net iki 1950 m. dirbo tik 3–4 dėstytojai. 1948 m. J. Matulioniui suteiktas docento vardas.

Pedagoginis ir administracinis darbas KPI

1950 m. pabaigoje Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, o jo Medicinos fakultetas – į Kauno medicinos institutą. J. Matulionis paskirtas KPI Aukštosios matematikos katedros vedėju. Dirbant katedros vedėju, J. Matulioniui teko visi organizaciniai rūpesčiai – personalo komplektavimas, studijų proceso organizavimas, personalo mokslinės kvalifikacijos kėlimas. Katedros personalas nuo 3 dėstytojų 1945 m. išaugo iki 19 dėstytojų 1962 m. Šiose pareigose jis dirbo iki 1962 m., kol Aukštosios matematikos katedra padalijama į dvi katedras – Bendrosios matematikos ir Taikomosios matematikos. J. Matulionis paskirtas Bendrosios matematikos katedros vedėju ir šiose pareigose jis dirbo iki 1968 m. liepos mėn. Lygiagrečiai J. Matulionis nuo 1951 m. iki 1962 m. dirbo Elektrotechnikos fakulteto dekanu, o nuo 1964 m. iki 1976 m. – Radioelektronikos fakulteto prodekanu, vėliau katedroje dirbo docentu, o nuo 1990 m. dirbo e. prof. pareigose. Nors buvo griežtas ir reiklus, už ką studentų buvo pramintas „kirviu“, jis buvo studentų mėgiamas. Tai ypač išryškėdavo per J. Matulionio jubiliejus, kai jo sveikinti suvažiuodavo minios jo buvusių studentų. Kai tik prie Elektronikos rūmų pastatė Perkūno, svaidančio žaibus, skulptūrą, studentai išsyk ją praminė Matulioniu, mat J. Matulionis tuomet buvo Radioelektronikos fakulteto prodekanas. 1948 m. J. Matulionis pradėjo rašyti dvitomį „Aukštosios matematikos“ vadovėlį, kurio pirmoji laida išleista 1950 metais bendru 5100 egz. tiražu. Tai didelės apimties, arti 80 sp. lankų, dviejų tomų veikalas. 1954 m. bendru 10000 egz. tiražu išėjo 2-oji laida. 1959 m. tokiu pat tiražu kaip ir 1954 m. išėjo 3-oji laida ir po ilgesnės pertraukos 1966 ir 1968 metais bendru, šiandien sunkiai įsivaizduojamu, 32000 egz. tiražu išėjo 4-oji jos laida. Nuo 1950 m. beveik iki 1960 m. J. Matulionio knyga buvo vienintelis prieinamas studentams lietuvių kalba parašytas aukštosios matematikos vadovėlis. Vadovėlis buvo labai populiarus tarp KPI studentų, iš jo mokėsi ne viena būsimųjų inžinierių karta. Už šią knygą J. Matulioniui 1972 m. buvo paskirta Respublikinė mokslo premija. 1991 m. J. Matulionis išėjo į pensiją. Mirė 1993 m. birželio 8 d. Palaidotas Kaune Petrašiūnų kapinėse.

Šeima ir vertybės

Prof. J. Matulionis buvo iš kartos, kurios gyvenimo nuostatos buvo paremtos krikščioniškąja dora, gražiomis iš kartos į kartą einančiomis šeimos tradicijomis. 1943 m. kovo 9 d. Jonas Matulionis vedė lietuvių kalbos mokytoją Stasę Grybinaitę. Šeima užaugino dukterį Jūratę Matulionytę Petruškevičienę, kuri tapo menininke tekstilininke, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros docente. J. Matulionis visą gyvenimą, dažnai tyliai, santūriai, liko ištikimas gražioms tradicijoms. KPI jis dirbo sudėtingu laikmečiu, ypač pirmaisiais pokario dešimtmečiais, bet ir tuomet jis išliko doras ir sąžiningas. Yra rašytinių liudijimų, kad jis sugebėdavo padėti tremtinių vaikams, siekiantiems mokslo, nors tai galėjo jam ir pakenkti. Artimiau bendravę su J. Matulioniu žmonės prisimena, jog Matulionių šeima visada stengėsi padėti tiems, kuriems buvo reikalinga jų pagalba.

Atminimo įamžinimas

Dar prof. J. Matulioniui gyvam esant, Kauno technologijos universiteto matematikai, pagerbdami profesorių 1990 m, jo vardu pavadino jaunųjų matematikų konkursą, į kurį kiekvienais metais susirenka šimtai mokinių iš visų Lietuvos kampelių. 2006 m. KTU iškilmingai paminėtos 100-osios prof. J. Matulionio gimimo metinės. Jubiliejui buvo išleistas bukletas, profesoriaus vardu pavadinta auditorija KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultete, o auloje įvyko iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo prof. J. Matulionio klasės draugas akademikas Jonas Kubilius, artimieji, KTU bendruomenės nariai. 2016 m. KTU akademinė bendruomenė paminėjo prof. J. Matulionio 110-ąsias gimimo metines: KTU muziejaus vadovė dr. A. Veilentienė surengė virtualią parodą „99 semestrai universitete: prof. Jonui Matulioniui –110“, KTU leidykla  „Technologija“ išleido Juozo Stražnicko knygą „Matematikas Jonas Matulionis: gyvenimo stotys“, kuri buvo pristatyta jubiliejaus minėjime.