Prof. J. Matulionis paskaitoje, 1973 m. (KTU fotoarchyvas)

Gyvenimo pašaukimas – mokyti: prof. Jonui Matulioniui – 120

Vasario 1 d. matematikui, pedagogikos mokslų daktarui, profesoriui Jonui Matulioniui (1906–1993) būtų sukakę 120 metų. Prof. J. Matulionis net 50 metų – 99 semestrus dirbo universitete sudėtingu nacių ir sovietų okupacijų laikotarpiu, sulaukė Lietuvos nepriklausomybės ir išėjo į pensiją 1991 m. vasaros pabaigoje. 1950 m. J. Matulionis parašė ir išleido 80 spaudos lankų apimties dvitomį „Aukštosios matematikos“ vadovėlį. Vadovėlio pratarmėje J. Matulionis parašė: „Autoriaus noras, kad šis kursas padarytų pradžią aukštosios matematikos tolimesnei literatūrai lietuvių kalba ir kuo daugiausiai patarnautų mūsų studentijai“. Ši knyga pokaryje du dešimtmečius buvo vienintelis aukštosios matematikos vadovėlis lietuvių kalba, skirtas aukštųjų technikos mokyklų studentams. Jubiliejaus proga KTU muziejus parengė šią virtualią parodą, kurioje panaudoti dokumentai iš KTU archyvo, fotografijos iš KTU fotoarchyvo, prof. J. Matulionio šeimos ir buvusių kolegų. Parodos autorė – KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Velentienė.

Nelengvas kelias į mokslą

Jonas Matulionis gimė 1906 m. vasario 1 d. Maskvoje. 1910 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Antakalnių kaime netoli Utenos. Išvykus tėvui uždarbiauti į JAV, šeima gyveno skurdžiai. Padėtis dar pablogėjo, kai, susirgusi šiltine, motina mirė. Nuo tada Joną Matulionį ir jo vyresnį brolį, likusius našlaičiais, globojo giminės. J. Matulionis, baigęs pradinę mokyklą, pradėjo mokytis Utenos progimnazijoje, į kurią iš Antakalnių kaimo 5 metus vaikščiojo pėsčiomis. 1924 m., baigęs Utenos progimnaziją, su trisdešimčia litų kišenėje, pėsčiomis išėjo mokytis į Panevėžio gimnaziją, kurią baigė 1926 m. Po gimnazijos baigimo tais pačiais metais jis įstojo mokytis į Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakulteto Matematikos skyrių. Studijų metais J. Matulioniui teko pragyventi tik iš to, kiek paremdavo vyresnis brolis ir kiek užsidirbdavo pats privačiomis pamokomis. Studijų metais J. Matulionis susirgo. Nors pavėluota apendicito operacija pavyko, tačiau liga bei pilnas nepriteklių gyvenimas jį išvargino taip, kad jis nebegalėjo toliau mokytis. Todėl jis, išklausęs universiteto kursą, bet neapgynęs diplominio darbo, nutarė laikinai nutraukti studijas ir ieškoti darbo. 1931 m. J. Matulionis buvo priimtas dirbti į Lietuvos banko Panevėžio skyrių. Tačiau šis darbas, nors ir leido sugrąžinti studijų metais atsiradusias skolas, jam neteikė moralinio pasitenkinimo, todėl J. Matulionis nutarė jo atsisakyti. 1933 m. lapkričio 10 d. švietimo ministro įsakymu jis paskirtas Raseinių gimnazijos jaunesniuoju matematikos mokytoju. 1934 m. J. Matulionis apgynė diplominį darbą „Höldero ir Cezàro vidurkiai“ (vadovas – O. Folkas). 1936 m. J. Matulionis jo paties prašymu perkeltas dirbti į Vilkaviškio gimnaziją. 1938 m. jis paskirtas Raseinių gimnazijos inspektoriumi. J. Matulionis buvo labai rūpestingas inspektorius. Už reiklumą mokiniai jam surado taiklią pravardę – „cerberis“, tarsi pabrėždami, kad pagrindinė inspektoriaus pareiga – viską budriai prižiūrėti. 1940 m., sovietų valdžiai suėmus Raseinių gimnazijos direktorių, J. Matulionis buvo paskirtas šios gimnazijos direktoriumi. Iš direktoriaus pareigų J. Matulionis buvo atleistas 1941 m. liepos mėnesį ir paskirtas dirbti Kauno 8-osios gimnazijos matematikos mokytoju. Nuo 1941 m. rugpjūčio mėnesį kartu jis dirbo ir VDU Matematikos katedroje asistentu. 1942 m. lapkritį jis pasiprašė atleidžiamas iš gimnazijos mokytojo pareigų ir perėjo dirbti į VDU Matematikos katedrą vyr. asistento pareigose. 1942/43 m. m. jis jau skaitė paskaitas farmacininkams. 1945 m. vasarį jis paskirtas Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos katedros vedėju. Kadangi beveik visas šios katedros personalas 1944 m. pasitraukė į Vakarus, jam reikėjo iš naujo sukomplektuoti katedrą, kurioje net iki 1950 m. dirbo tik 3–4 dėstytojai. 1948 m. J. Matulioniui suteiktas docento vardas.

Prof. Jonas Matulionis (1906–1993) –matematikas, pedagogikos mokslų daktaras, Aukštosios matematikos katedros vedėjas (1944-1968), Elektrotechnikos fakulteto dekanas (1951-1962), vėliau – Radioelektronikos fakulteto prodekanas. (KTU muziejus)

J. Matulionis, baigęs Panevėžio gimnaziją, 1926 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Matematikos-fizikos skyriaus 1930 m. laidos vinjetė (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionio universiteto baigimo diplomas, gautas apgynus diplominį darbą 1934 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis per Sekmines Klaipėdoje, 1933 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis – Lietuvos banko Panevėžio skyriaus tarnautojas, 1931m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Lietuvos mokytojų suvažiavime, 1936 m. J. Matulionis – 3-ioje eilėje 2-asis iš dešinės. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis – Raseinių gimnazijos mokytojas, 1939 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis Venecijoje, 1939 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis kelionėje po Italiją, 1939 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis Neapolyje kelionės po Italiją metu, 1939 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis – Raseinių gimnazijos direktorius, 1940 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Rektoriaus J. Gravrogko raštas švietimo ministrui apie dėstytojų, tarp jų ir J. Matulionio, paskyrimus į laisvas vietas universitete, 1941 m. liepos 30 d. (KTU archyvas)

J. Matulionio pareiškimas apie tai, kad jo giminėje nėra žydų tautybės asmenų, 1942 m. (KTU archyvas)

Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento direktoriaus A. Juškos raštas VDU rektoriui dėl J. Matulionio darbo antraeilėse pareigose, 1942 m. (KTU archyvas)

Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo J. Matulionio kadrų įskaitos asmens lapas, 1945 m. (KTU archyvas)

Pedagoginis ir administracinis darbas KPI

1950 m. pabaigoje Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, o jo Medicinos fakultetas – į Kauno medicinos institutą. J. Matulionis paskirtas KPI Aukštosios matematikos katedros vedėju. Dirbant katedros vedėju, J. Matulioniui teko visi organizaciniai rūpesčiai – personalo komplektavimas, studijų proceso organizavimas, personalo mokslinės kvalifikacijos kėlimas. Katedros personalas nuo 3 dėstytojų 1945 m. išaugo iki 19 dėstytojų 1962 m. Šiose pareigose jis dirbo iki 1962 m., kol Aukštosios matematikos katedra padalijama į dvi katedras – Bendrosios matematikos ir Taikomosios matematikos. J. Matulionis paskirtas Bendrosios matematikos katedros vedėju ir šiose pareigose jis dirbo iki 1968 m. liepos mėn. Lygiagrečiai J. Matulionis nuo 1951 m. iki 1962 m. dirbo Elektrotechnikos fakulteto dekanu, o nuo 1964 m. iki 1976 m. – Radioelektronikos fakulteto prodekanu, vėliau katedroje dirbo docentu, o nuo 1990 m. dirbo e. prof. pareigose. Nors buvo griežtas ir reiklus, už ką studentų buvo pramintas „kirviu“, jis buvo studentų mėgiamas. Tai ypač išryškėdavo per J. Matulionio jubiliejus, kai jo sveikinti suvažiuodavo minios jo buvusių studentų. Kai tik prie Elektronikos rūmų pastatė Perkūno, svaidančio žaibus, skulptūrą, studentai išsyk ją praminė Matulioniu, mat J. Matulionis tuomet buvo Radioelektronikos fakulteto prodekanas. 1948 m. J. Matulionis pradėjo rašyti dvitomį „Aukštosios matematikos“ vadovėlį, kurio pirmoji laida išleista 1950 metais bendru 5100 egz. tiražu. Tai didelės apimties, arti 80 sp. lankų, dviejų tomų veikalas. 1954 m. bendru 10000 egz. tiražu išėjo 2-oji laida. 1959 m. tokiu pat tiražu kaip ir 1954 m. išėjo 3-oji laida ir po ilgesnės pertraukos 1966 ir 1968 metais bendru, šiandien sunkiai įsivaizduojamu, 32000 egz. tiražu išėjo 4-oji jos laida. Nuo 1950 m. beveik iki 1960 m. J. Matulionio knyga buvo vienintelis prieinamas studentams lietuvių kalba parašytas aukštosios matematikos vadovėlis. Vadovėlis buvo labai populiarus tarp KPI studentų, iš jo mokėsi ne viena būsimųjų inžinierių karta. Už šią knygą J. Matulioniui 1972 m. buvo paskirta Respublikinė mokslo premija. 1991 m. J. Matulionis išėjo į pensiją. Mirė 1993 m. birželio 8 d. Palaidotas Kaune Petrašiūnų kapinėse.

Paskutiniosios Kauno valstybinio universiteto ir pirmosios Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto laidos vinjetė, 1951 m. (KTU muziejus)

J. Matulionis su KPI studentais ir kolegomis, apie 1956 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionio pareiškimas KPI rektoriui K. Baršauskui dėl atleidimo iš Elektrotechnikos fakulteto dekano pareigų, 1962 m. (KTU archyvas)

J. Matulionis su bendradarbiais ir jų šeimų nariais apie 1962 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

KPI Radioelektronikos fakulteto dekano prašymas skirti doc. J. Matulionį prodekanu, 1964 m. (KTU archyvas)

J. Matulionis susitikime su Raseinių gimnazijos klasės draugais. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su klasės draugu prof. V. Kubiliumi. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su 2-ojo kurso studentu, būsimuoju profesoriumi S. Tamulevičiumi, 1974 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionio pareiškimas KPI rektoriui dėl stažuotės, 1975 m. (KTU archyvas)

Švenčiant prof. J. Matulionio 70-metį prie prof. Z. Žemaičio bareljefo KPI Pirmuose rūmuose, 1976 m. Iš kairės stovi: doc. A. Andriuškevičius, prof. P. Kostrauskas, prof. A. Matulionis, doc. J. Urbelis, doc. A. Barauskas. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Lietuvos SSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro H. Zabulio įsakymas apie prof. J. Matulionio apdovanojimą Garbės raštu, 1976 m. (KTU archyvas)

KPI matematikos dėstytojai: J. Matulionis, D. Plukienė, N. Ratkienė ir D. Petruškevičiūtė, 1976 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

1950, 1954, 1959, 1966–1968 m. leidimo prof. J. Matulionio vadovėlis „Aukštoji matematika“

J. Matulionis švenčiant 80-ties metų jubiliejų, 1986 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Kvietimas, skirtas prof. J. Matulionio 80-mečiui, 1986 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis švenčiant 80-ties metų jubiliejų su matematikais, dirbusiais jam vadovaujant, 1986 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Šeima ir vertybės

Prof. J. Matulionis buvo iš kartos, kurios gyvenimo nuostatos buvo paremtos krikščioniškąja dora, gražiomis iš kartos į kartą einančiomis šeimos tradicijomis. 1943 m. kovo 9 d. Jonas Matulionis vedė lietuvių kalbos mokytoją Stasę Grybinaitę. Šeima užaugino dukterį Jūratę Matulionytę Petruškevičienę, kuri tapo menininke tekstilininke, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros docente. J. Matulionis visą gyvenimą, dažnai tyliai, santūriai, liko ištikimas gražioms tradicijoms. KPI jis dirbo sudėtingu laikmečiu, ypač pirmaisiais pokario dešimtmečiais, bet ir tuomet jis išliko doras ir sąžiningas. Yra rašytinių liudijimų, kad jis sugebėdavo padėti tremtinių vaikams, siekiantiems mokslo, nors tai galėjo jam ir pakenkti. Artimiau bendravę su J. Matulioniu žmonės prisimena, jog Matulionių šeima visada stengėsi padėti tiems, kuriems buvo reikalinga jų pagalba.

Būsimoji J. Matulionio žmona mokytoja Stasė Grybinaitė, 1939 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su būsimąja žmona mokytoja Stase Grybinaite prie Dubysos, 1940 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su būsimąja žmona mokytoja Stase Grybinaite, 1940 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su žmona Stase ir dukrele Jūrate, 1957 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su šeima Palangoje, 1958 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su šeima svečiuose pas gimines Antakalnių kaime (Utenos raj.), 1958 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis atestatų įteikimo dieną dukrai Jūratei baigus vidurinę mokyklą, 1966 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis prie jūros, 1970 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su žmona Stase, 1971 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis prie savo namo, 1985 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su vaikaite Indre Vytauto parke, 1986 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su šeimos nariais ir artimaisiais, 1986 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

J. Matulionis su artimaisiais švenčiant žmonos 75-metį, 1989 m. Už tėvų stovi duktė Jūratė su vyru Liudu ir vaikais Indre, Liudu ir Jonu. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Matulionių artimieji prie tėvų kapo Petrašiūnų kapinėse, 2004 m. (Prof. J. Matulionio šeimos archyvas)

Atminimo įamžinimas

Dar prof. J. Matulioniui gyvam esant, Kauno technologijos universiteto matematikai, pagerbdami profesorių 1990 m, jo vardu pavadino jaunųjų matematikų konkursą, į kurį kiekvienais metais susirenka šimtai mokinių iš visų Lietuvos kampelių. 2006 m. KTU iškilmingai paminėtos 100-osios prof. J. Matulionio gimimo metinės. Jubiliejui buvo išleistas bukletas, profesoriaus vardu pavadinta auditorija KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultete, o auloje įvyko iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo prof. J. Matulionio klasės draugas akademikas Jonas Kubilius, artimieji, KTU bendruomenės nariai. 2016 m. KTU akademinė bendruomenė paminėjo prof. J. Matulionio 110-ąsias gimimo metines: KTU muziejaus vadovė dr. A. Veilentienė surengė virtualią parodą „99 semestrai universitete: prof. Jonui Matulioniui –110“, KTU leidykla „Technologija“ išleido Juozo Stražnicko knygą „Matematikas Jonas Matulionis: gyvenimo stotys“, kuri buvo pristatyta jubiliejaus minėjime.