„Mokslą reikia pritaikyti praktikoje“. Prof. Romualdui Baltrušiui – 95

Prof. Romualdui Baltrušiui – 95

Gegužės 1 d. chemikas organikas, KTU profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Romualdas Baltrušis švenčia garbingą 95-erių metų jubiliejų. KTU muziejus sveikina profesorių su garbingu jubiliejumi ir skiria šią virtualią parodą, kurią parengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

„Per visą gyvenimą nekeičiau savo pažiūrų. Jos išliko tokios, kokios susiklostė dėl Tėvų ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokytojų įtakoje – grįstos krikščioniška katalikiška morale“, – rašė profesorius atsiminimų knygoje.

Prof. R. Baltrušis gimė 1926 m. gegužės 1 d. Ukmergėje Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo, mokytojo Stasio Baltrušio ir Marijos Škadauskaitės šeimoje. Vaikytėje susirgo kaulų tuberkulioze ir 5 metus nuo 7 iki 12 metų praleido prikaustytas prie lovos. Mamos ir tėvo mokomas namuose jis eksternu baigė Ukmergės pavyzdinę pradžios mokyklą, kuriai vadovavo jo tėvas. Paskui laukė daugybė kojos operacijų, reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti. 1945 m. jis baigė Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (KVVDU) Cheminės technologijos fakultetą, kurį baigė 1950 m. su pagyrimu. Mokslinę veiklą pradėjo Maskvos D.Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje pas akademiką Vladimirą Radionovą.

Mokslo mokyklos Lietuvoje įkūrėjas

Nuo 1952 m. R. Baltrušis mokslinius darbus tęsė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedroje, vadovaujamoje akademiko Antano Purėno. R. Baltrušis tyrinėjo β-aminorūgščių ir jų darinių sintezę. 1954 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją „N-aril-β-aminorūgščių sintezė ir kitimai“, o 1970 m. – chemijos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikavo habilituoto daktaro) disertaciją, kuri buvo skirta N-aril-, N-piridil, N-chinolil-β-alaninų sintezei ir jų kitimams į pirimidino darinius. 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1980 m. R. Baltrušis išrinktas Organinės chemijos katedros vedėju. Šiai katedrai jis vadovavo iki 1990 m. Prof. R. Baltrušis plėtojo kelių krypčių mokslinius tyrimus. 1980 m. jis įkūrė Augimo stimuliatorių laboratoriją, kurioje su suburta ir vadovaujama mokslininkų grupe susintetino apie 1000 naujų organinių junginių. Kai kurie iš jų pasižymėjo biologiniu aktyvumu ir buvo pavadinti „stilitais“. Jie skatino žemės ūkio kultūrų augimą, didino derlingumą, todėl buvo sėkmingai pritaikyti žemės ūkyje. Kita R. Baltrušio tyrimų kryptis – hidrintų pirimidino darinių sintezė ir jų pritaikymas kai kurių polimerų termooksidacinės destrukcijos stabilizavimui. Šio mokslininko ir pedagogo veikla buvo itin sėkminga – 130 mokslinių straipsnių, 49 autoriniai pažymėjimai, beveik 40 mokslo populiarinimo straipsnių, parengti 9 mokslų daktarai ir 2 habilituoti mokslų daktarai.

Per ilgus pedagoginio darbo metus studentams skaitė organinės chemijos, bioorganinės chemijos, polimerų fizikos ir chemijos, polimerų chemijos, medienos ir celiuliozės chemijos paskaitų kursus. 1985 m. profesorius laimėjo geriausio KPI lektoriaus konkursą. Vienas ir su bendraautoriais parengė ir išleido mokymo metodinių priemonių, 3 vadovėlius, monografiją, kartu su F. Staniuliu išvertė V.Radionovo „Organinės chemijos praktikos darbus“. 1975 m. už vadovėlius „Stambiamolekulinių junginių chemija“ ir „Organinė chemija“ I ir II dalis R. Baltrušiui (kartu su kitais) paskirta Lietuvos valstybinė premija. 1986 m. R. Baltrušiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Sovietų okupacijos metais organinės chemijos paskaitose prof. R. Baltrušis rasdavo progos atkreipti studentų dėmesį į Tėvynę ir tautą naikinančius okupacinius veiksnius: studentams pasakodavo apie lietuvių chemikų, baigusių Vytauto Didžiojo universitetą nepriklausomoje Lietuvoje, darbus, paminėdavo jų vardais pavadintas JAV laboratorijas, tuo siekdamas parodyti, kiek lietuviai galėtų pasiekti būdami laisvi.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

1989 m. prof. R. Baltrušis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos ir Atkuriamojo Senato narys, 1990–1994 m. – KTU Organinės chemijos katedros profesorius. 1999 m. prof. R. Baltrušis parengė ir paskelbė monografiją „N-aril(heterociklil)-β-alaninų sintezė, kitimai ir savybės“.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę profesorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, parašė ir išleido monografiją apie prof. Antaną Purėną, memuarus „Atsiminimų pynė“ ir dienoraščio fragmentus „Nuvilnijusios dienos“. Pasitikdamas garbingą jubiliejų, prof. R. Baltrušis sako, kad mokslas turi būti pritaikytas praktikoje. Profesoriui taip pat rūpi, kad būtų išsaugotas Lietuvos paveldas. Jis daug metų dirbo buvusioje Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Tyrimų laboratorijoje, kuri dėl ypatingos architektūros pelnytai vadinama Kauno modernizmo perlu, todėl jam ypač svarbu, kad būtų išsaugota ne tik pastato architektūra, bet ir interjeras. Svarbiausios prof. R. Baltrušio vertybės – darbas, tikėjimas ir tėvynė – susiformavo dar besimokant Ukmergės gimnazijoje. Prof. Romualdas Baltrušis sakė: „Linkiu visada nešiotis meilę Lietuvai savo širdyse ir nepamiršti, kad Tėvynė – vienintelis kampelis ant Žemės rutulio, kur sava kalba, šventės, tradicijos ir istorija, dėl kurių išsaugojimo pasiaukodami kovojo mūsų protėviai.“