Įveikusi mokslo viršukalnes. Prof. Vydai Kęsgailaitei Ragulskienei – 90

Prof. Vydai Kęsgailaitei Ragulskienei – 90

Kelio pradžia

Birželio 4 d. inžinierei mechanikei,  KTU profesorei, habilituotai technikos mokslų daktarei Vydai Kęsgailaitei Ragulskienei būtų sukakę 90 metų. Šia proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė virtualią parodą, atskleidžiančią profesorės gyvenimo ir mokslinės veiklos kelią.

Vyda Ragulskienė gimė 1931 m. birželio 4 d. Klaipėdoje. Jos tėvas plk. ltn. Leonas Kenstavičius-Kęsgaila buvo Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas. 1941–1945 m. jis dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune direktoriumi. 1945 m. už persekiojamų žmonių slapstymą ligoninėje buvo įskųstas bendradarbio, suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose. Tik 1957 m. gydytojas grįžo į Lietuvą. Jo žmoną Stefaniją Kęsgailienę ir dukrą Vydą ėmė globoti prof. Vytautas Mošinskis. Jis sudarė sąlygas Vydai  mokytis muzikos mokykloje ir Kauno politechnikos institute. 1949 m. Vyda Kęsgailaitė aukso medaliu baigė Kauno III mergaičių gimnaziją, o 1955 m. su pagyrimu baigė KPI.  Kartu 1954 m. ji baigė J.Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą.

Žmona, mama, mokslininkė

1955–1956 metais Vyda Kęsgailaitė dirbo fabrike „Silva“ inžiniere technologe, 1956–1958 m. – Kauno politechnikumo dėstytoja. 1958 m.  ištekėjo už  jauno mokslininko Kazimiero Ragulskio. 1958–1960 m. V. Ragulskienė buvo Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto mokslinė bendradarbė. 1967–1993 m. dirbo Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitete). 1965 m. ji apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1973 m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją. V. Ragulskienė buvo pirmoji moteris Lietuvoje, apgynusi technikos mokslų daktaro disertaciją. 1977 m. jai suteiktas profesorės vardas. Vyda Ragulskienė vykdė tyrimus netiesinių dinaminių, daugiausia vibrosmūginių sistemų srityje. Čia ji atskleidė naujus reiškinius, sukūrė tyrimų metodikas bei naujais principais veikiančių sistemų sudarymo pagrindus. Taikomuosius tyrimus atliko su bendradarbiais. Sukurti išradimai, nauji įrenginiai bei jų projektavimo metodai. prof. V. Ragulskienė buvo 6 mokslinių monografijų, per 250 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 80 išradimų autorė ir bendraautorė. Jos monografija „Vibrosmūginės sistemos“ (1974 m.) rado ypač platų atgarsį specialistų aplinkoje. Už mokslinės veiklos rezultatus apdovanota 1983 m. Valstybine premija, parodų diplomais ir medaliais. V. Ragulskienės sėkmės moksle prielaidos – atkaklumas, darbštumas ir  gyvenimas bei darbas kartu su vienu žymiausių Lietuvos mokslininkų, precizinės vibromechanikos pradininko, gausios mokslinės mokyklos įkūrėju akademiku K. Ragulskiu. Ragulskiai sukūrė darnią, pagarba ir vertybėmis grįstą šeimą, užaugino sūnus Liutaurą ir Minvydą, kurie taip pat tapo mokslo darbuotojais.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

Vyda Ragulskienė, jau būdama profesore rentininke, be mokslinių tyrimų daug laiko skyrė patriotinei veiklai. Iš anglų kalbos išvertė istoriko Ch. L. T. Pičelio knygą „Žemaitija“, sukėlusią didelį susidomėjimą. Abi šios knygos  laidos buvo išleistos palyginti dideliais tiražais. Nemažai laiko profesorė skyrė Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, atminimo įamžinimui, taip pat rengiant daugiatomę enciklopediją Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m. V. Ragulskienė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus vadovė. Daug laiko V. Ragulskienė skyrė kraštotyrinio pobūdžio knygai apie tėviškę – Dapšių kaimą (Židikų valsčius, Mažeikių apskritis), jos pačios bei jos šeimos kai kuriuos gyvenimo momentus bei mokslinę veiklą. Profesorė Ona Voverienė rašė, kad pirmoji Lietuvos habilituota technikos mokslų daktarė savo darbštumu, kryptingumu, išmintimi ir pripažintais rezultatais tarsi visas Lietuvos moteris pakylėjusi į galimybių erdvę įveikti aukščiausias mokslo viršukalnes. Prof. V. Ragulskienė teigė: „Beveik kiekvienas gali tapti genijumi. Tam reikia turėti tvirtą valią, išlaikyti gerą fizinį stovį, nesustoti mokytis ir dirbti, būti stropiam, nesuformuoti neigiamų nusistatymų, nesiblaškyti, koncentruotis ir užsidegti savo tikslui, darbas turi tapti svarbesnis už pramogas.“ Savo gyvenimo pricipus ji atskleidė atsiminimuose: „Gyvenimą turi lydėti patriotizmas, išmintis (mokslas), teisingumas (sąžininga veikla), tikėjimas (menas), meilė (šventovė).“

Atminties išsaugojimas

Prof. Vyda Ragulskienė mirė 2009 m. sausio 4 d., palaidota Ukrinų kapinėse (Mažeikių raj.). Jos šviesus atminimas saugomas artimųjų, draugų ir kolegų atmintyje. 2009 m. Mokslotyros institutas išleido dr. Algimanto Liekio sudarytą knygą „Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė: 1931–2009“, kurioje išspausdinti profesorės atsiminimai. Tais pačiais metais prof. Ona Voverienė išleido knygą „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“, kurioje yra ir straipsnis, skirtas prof. V. Ragulskienei. 2011 m. prof. Vydos Ragulskienės 80-metis buvo paminėtas Kauno miesto muziejuje. 2019 m. Irena Tiknevičienė išleido knygą anglų k. „Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė: mokslininkė, išradėja, pirmoji moteris habil. technikos mokslų daktarė Lietuvoje“. 

KTU muziejus dėkoja akademikui Kazimierui Ragulskiui už fotografijas, kurios padėjo atskleisti prof. V. Ragulskienės asmenybę ir veiklą, ir doc. Liudvikai Naginevičienei už parengtą išsamią profesorės biografiją.