Įveikusi mokslo viršukalnes. Prof. Vydai Kęsgailaitei Ragulskienei – 90

Prof. Vydai Kęsgailaitei Ragulskienei – 90

Kelio pradžia

Birželio 4 d. inžinierei mechanikei, KTU profesorei, habilituotai technikos mokslų daktarei Vydai Kęsgailaitei Ragulskienei būtų sukakę 90 metų. Šia proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė virtualią parodą, atskleidžiančią profesorės gyvenimo ir mokslinės veiklos kelią.

Vyda Ragulskienė gimė 1931 m. birželio 4 d. Klaipėdoje. Jos tėvas plk. ltn. Leonas Kenstavičius-Kęsgaila buvo Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas. 1941–1945 m. jis dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune direktoriumi. 1945 m. už persekiojamų žmonių slapstymą ligoninėje buvo įskųstas bendradarbio, suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose. Tik 1957 m. gydytojas grįžo į Lietuvą. Jo žmoną Stefaniją Kęsgailienę ir dukrą Vydą ėmė globoti prof. Vytautas Mošinskis. Jis sudarė sąlygas Vydai mokytis muzikos mokykloje ir Kauno politechnikos institute. 1949 m. Vyda Kęsgailaitė aukso medaliu baigė Kauno III mergaičių gimnaziją, o 1955 m. su pagyrimu baigė KPI. Kartu 1954 m. ji baigė J.Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą.

Prof. Vyda Ragulskienė – pirmoji habilituota technikos mokslų daktarė Lietuvoje.

Vyda Kęsgailaitė su artimaisiais, 1933 m.

Vyda Kęsgailaitė su tėvais plk. ltn. gydytoju Leonu Kęsgaila-Kenstavičiumi ir mama Stefanija Stanevičiūte-Kęsgailiene, 1934 m.

Kauno III mergaičių gimnazijos gimnazistė, 1947 m.

Juozo Gruodžio muzikos mokykloje, 1949 m.

Kauno III gimnazijos šimtadienis, 1949 m.

Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos VI laidos vinjetė, 1954 m.

Diplominio darbo gynimas Kauno politechnikos institute, 1954 m.

KPI Mechanikos fakulteto tekstilininkų grupė, 1954 m. I eilėje (iš kairės) 2 – V. Kęsgailaitė.

Prof. Vytautas Mošinskis po plk. ltn. L. Kęsgailos-Kenstavičiaus suėmimo 10 metų globojęs Stefaniją Kęsgailienę ir jos dukterį Vydą. Apie tai liudija KPI rektoriaus prof. K. Baršausko raštas, 1955 m.

Kauno politechnikumo II vakarinės technikų technologų laidos vinjetė, 1959 m.

Žmona, mama, mokslininkė

1955–1956 metais Vyda Kęsgailaitė dirbo fabrike „Silva“ inžiniere technologe, 1956–1958 m. – Kauno politechnikumo dėstytoja. 1958 m. ištekėjo už jauno mokslininko Kazimiero Ragulskio. 1958–1960 m. V. Ragulskienė buvo Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto mokslinė bendradarbė. 1967–1993 m. dirbo Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitete). 1965 m. ji apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1973 m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją. V. Ragulskienė buvo pirmoji moteris Lietuvoje, apgynusi technikos mokslų daktaro disertaciją. 1977 m. jai suteiktas profesorės vardas. Vyda Ragulskienė vykdė tyrimus netiesinių dinaminių, daugiausia vibrosmūginių sistemų srityje. Čia ji atskleidė naujus reiškinius, sukūrė tyrimų metodikas bei naujais principais veikiančių sistemų sudarymo pagrindus. Taikomuosius tyrimus atliko su bendradarbiais. Sukurti išradimai, nauji įrenginiai bei jų projektavimo metodai. prof. V. Ragulskienė buvo 6 mokslinių monografijų, per 250 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 80 išradimų autorė ir bendraautorė. Jos monografija „Vibrosmūginės sistemos“ (1974 m.) rado ypač platų atgarsį specialistų aplinkoje. Už mokslinės veiklos rezultatus apdovanota 1983 m. Valstybine premija, parodų diplomais ir medaliais. V. Ragulskienės sėkmės moksle prielaidos – atkaklumas, darbštumas ir gyvenimas bei darbas kartu su vienu žymiausių Lietuvos mokslininkų, precizinės vibromechanikos pradininko, gausios mokslinės mokyklos įkūrėju akademiku K. Ragulskiu. Ragulskiai sukūrė darnią, pagarba ir vertybėmis grįstą šeimą, užaugino sūnus Liutaurą ir Minvydą, kurie taip pat tapo mokslo darbuotojais.

Vydos Kęsgailaitės ir Kazimiero Ragulskio vestuvės, 1958 m. birželis. Pabrolys – Aloyzas Ragulskis, pamergė – Danguolė Zareckaitė.

Kazimieras Ragulskis su žmona Vyda ir jos mama, 1958 m.

Po simpoziumo Kaune pas dail. A. Žmuidzinavičių (sėdi). Iš kairės antra O. Artobolevskaja, akad. I. Artobolevskij, K. Ragulskis, Ukrainos MA narys S. Koževnikov, V. Ragulskienė, 1963 m.

Konferencijos Kaune dalyviai ekskursijoje Neringoje, 1963 m.

V. Ragulskienės grupės KPI baigimo dešimtmetis. Pirmoje eilėje iš kairės Kazimieras ir Vyda Ragulskiai,1965 m.

Kazimieras ir Vida Ragulskiai tarp simpoziumo dalyvių, 1965 m.

Ragulskiai su sūnumis Liutauru ir Minvydu, 1967 m.

1967 m. V. Ragulskienė buvo pakviesta į Kauno politechnikos institutą dirbti Vibrosmūginių sistemų laboratorijos vedėja.

Tarptautinėje konferencijoje Kijeve. Iš kairės K. Ragulskis, V. Ragulskienė, V. Sergejev, A. Kobrinskij, A. Kobrinskij, 1968 m.

Ragulskių šeima prof. V. Čepinskio gimtinėje atminimo lentos atidengime, 1971 m.

1965 m. buvo išleista V. Ragulskienės monografija „Mechaninių sistemų savaiminė sinchronizacija“, 1971 m. - „Komutuojantys gyvsidabrio elementai automatiniams įrengimams“ (su S. Zarecku).

V. Ragulskienė tehcnikos mokslų daktaro (dabar habil. dr.) disertacijos gynimo metu, 1973 m.

V. Ragulskienė su Vibrotechnikos laboratorijos kolegomis prie KPI Centrinių Rūmų po daktaro (dabar habil. dr.) disertacijos gynimo, 1973 m.

Ragulskių šeima su Vydos mama vasarą Neringoje, 1975 m.

V. Ragulskienės KPI baigimo 10–metis. Nuotraukoje: 1-asis iš dešinės prof. K. Ragulskis, 1-oje eilėje 2-oji iš kairės – V. Ragulskienė, 1975 m.

V. Ragulskienė Vibrotechnikos laboratorijoje, 1975 m. (Bartkevičiaus nuotr.)

Ragulskių šeima švenčiant Vydos tėvelių Stefanijos ir Leono Kęsgailų auksines vestuves, 1977 m.

V. Ragulskienė (3 iš kairės) konferencijojlma Alma-Atoje (Kazachijos SSR), 1977 m.

1974 m. išleista V. Ragulskienės knyga „Vibrosmūginės sistemos (teorija ir taikymas)“, 1986 m. – „Dvimatės vibracinės pavaros“ (su bendraautoriais).

Vibrotechnikų apdovanojimas už pasiekimus: 1-je eilėje Z. Pocius, V. Ragulskienė, K. Ragulskis, P. Varanauskas, A. Kurtinaitis; 2-je eilėje B. Stulpinas, I. Oržekauskas, V. Volkovas, B. Busilas, A. Federavičius, A. Nenorta

Ragulskių šeima ir S. Kęsgailienė švenčiant Vydos 50-ties metų jubiliejų, 1981 m.

Po pasitarimo KPI Vibrotechnikoje, 1981 m.

Po simpoziumo, 1983 m. V. Ragulskienė, A. Besonov (Maskva), K. Ragulskis, A. Kavolėlis.

Ukrainos MA narys A. Bogoliubov, V. Dubrovskij, S. Koževnikov, K. Ragulskis, A. Besonov, V. Ragulskienė konferencijos Kaune metu, 1984 m.

Vibrotechnikos profesoriai po pasitarimo, 1984 m. Iš kairės: K. Ragulskis, J. Gecevičius, V. Ragulskienė, R. Bansevičius.

Prof. R. Kašubos (JAV) apsilankymas Vibrotechnikoje, 1984 m.

Lietuvos SSR ir Kauno valdžios ir pramonės atstovai ant KPI vibrotechnikos rūmų laiptų, 1984 m. Nuotraukoje (iš kairės): LKP Kauno miesto komiteto pirmasis sekretorius R. Rimaitis, LKP CK sekretorius A. M. Brazauskas, prof. K. Ragulskis, prof. V. Ragulskienė.

Mokslininkai Vyda ir Kazimieras Ragulskiai aptaria navigacijai skirtos sistemos veikimo principą, 1986 m.

Ragulskiai Neringoje su draugais Jonu Baltaragiu ir Vaitkevičių šeima, 1986 m.

1987 m. išspausdinta monografija „Kontaktinės sistemos“ (su bendraautoriais), 1998 m. – Lietuvos MA leidinys „Virpesių mechanika ir technika“

Karl – Zeiss (Vokietija) ir SSRS MA Kosminių tyrimų instituto atstovai su vibrotechnikais aptaria bendrų tyrimų rezultatus: 1-as iš kairės K. Ragulskis, 2-a iš dešinės V. Ragulskienė, 1985 m.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

Vyda Ragulskienė, jau būdama profesore rentininke, be mokslinių tyrimų daug laiko skyrė patriotinei veiklai. Iš anglų kalbos išvertė istoriko Ch. L. T. Pičelio knygą „Žemaitija“, sukėlusią didelį susidomėjimą. Abi šios knygos laidos buvo išleistos palyginti dideliais tiražais. Nemažai laiko profesorė skyrė Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, atminimo įamžinimui, taip pat rengiant daugiatomę enciklopediją Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m. V. Ragulskienė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus vadovė. Daug laiko V. Ragulskienė skyrė kraštotyrinio pobūdžio knygai apie tėviškę – Dapšių kaimą (Židikų valsčius, Mažeikių apskritis), jos pačios bei jos šeimos kai kuriuos gyvenimo momentus bei mokslinę veiklą. Profesorė Ona Voverienė rašė, kad pirmoji Lietuvos habilituota technikos mokslų daktarė savo darbštumu, kryptingumu, išmintimi ir pripažintais rezultatais tarsi visas Lietuvos moteris pakylėjusi į galimybių erdvę įveikti aukščiausias mokslo viršukalnes. Prof. V. Ragulskienė teigė: „Beveik kiekvienas gali tapti genijumi. Tam reikia turėti tvirtą valią, išlaikyti gerą fizinį stovį, nesustoti mokytis ir dirbti, būti stropiam, nesuformuoti neigiamų nusistatymų, nesiblaškyti, koncentruotis ir užsidegti savo tikslui, darbas turi tapti svarbesnis už pramogas.“ Savo gyvenimo pricipus ji atskleidė atsiminimuose: „Gyvenimą turi lydėti patriotizmas, išmintis (mokslas), teisingumas (sąžininga veikla), tikėjimas (menas), meilė (šventovė).“

Po seminaro dr. A. Kenstavičiaus sodyboje. Iš kairės dr. A. Bubulis, jo žmona Auksė, dr. A. Kenstavičius, prof. V. Volkovas, dr. Gulbinienė, dr. R. Gulbinas ir Ragulskiai, 1996 m.

Vibrotechnikų susitikimas prof. K. Ragulskio 70-mečio proga, 1996 m.

„Žiemgalos“ kraštiečių susitikimas. 1-oje eilėje iš kairės prof. A. Gaigalaitė; 2-oje eilėje iš kairės dailininkas A. Krikštopaitis, V. Ragulskienė, kraštiečių vadovas K. Kalibatas, K. Ragulskis, 1997 m.

Vyda ir Kazimieras Ragulskiai prie Kryžiaus kalno deda kryžius už pagalbininkus gyvenime, 1999 m.

Po simpoziumo iš kairės prof. K. Ragulskis, prof. Szaly (Vengrija), V. Ragulskienė, dr. J. Ragulskienė su sūnumi Mangirdu, prof. Biogelsack (Vokietija), 2000 m.

Linkuvos gimnazijos 1946 metų abiturientų susitikime, 2000 m.

Konferencijoje, 2001 m. Iš kairės – prof. R. Bansevičius, prof. V. Ragulskienė, prof. K. Ragulskis, LMA prezidentas prof. B. Juodka.

Po pasitarimo Volmer, dr. A. Kumpikas, K. Ragulskis, prof. J. Volmer (Vokietija), V. Ragulskienė, 2001 m.

Akad. K. Frolovą LMA užsienio nariu išrinkus. Iš kairės R. Šiaučiūnas, V. Ostaševičius, K. Ragulskis, G. Frolova, K. Frolov, R. Bansevičius, 2004 m.

Po konferencijos ekskursija Europos parke, 2004 m.

Ragulskiai ant Varduvos tilto, 2005 m. Užnugaryje V. Ragulskienės tėviškė Dapšių kaimas (Mažeikių raj.) Iš kairės: sūnus Liutauras, Kazimieras, Vyda, marti Jūratė, sūnus Minvydas, 2005 m.

Linkuvos gimnazijos 1946 m. laidos abiturientai pas Ragulskius Kaune, 2006 m.

Ragulskiai savo namo kieme su sūnaus Minvydo šeima, 2006 m

V. Ragulskienė kalba savo vyro akademiko K. Ragulskio 80-mečio jubiliejuje, KTU auloje, 2006 m.

Vyda ir Kazimieras Ragulskiai LMA bibliotekos skaitykloje, 2007 m

Ragulskiai su sūnumi Minvydu ir vaikaičiais Renavo dvaro rūmuose, 2007 m.

Ragulskiai sveikina klasės draugę prof. A. Gaigalaitę, 2007 m.

Ragulskių namo kieme su profesoriais A. Bubuliu ir V. Roizmanu, 2007 m.

Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos nariai Ragulskių namuose

V. Ragulskienė prisidėjo rengiant daugiatomę enciklopediją Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m., kurioje yra ir jos tėvelio plk. lt. L. Kęsgailos biografija.

V. Ragulskienė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus vadovė

V. Ragulskienė iš prancūzų kalbos išvertė Ch.L.T. Pitchel knygą „Žemaitija"

Atminties išsaugojimas

Prof. Vyda Ragulskienė mirė 2009 m. sausio 4 d., palaidota Ukrinų kapinėse (Mažeikių raj.). Jos šviesus atminimas saugomas artimųjų, draugų ir kolegų atmintyje. 2009 m. Mokslotyros institutas išleido dr. Algimanto Liekio sudarytą knygą „Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė: 1931–2009“, kurioje išspausdinti profesorės atsiminimai. Tais pačiais metais prof. Ona Voverienė išleido knygą „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“, kurioje yra ir straipsnis, skirtas prof. V. Ragulskienei. 2011 m. prof. Vydos Ragulskienės 80-metis buvo paminėtas Kauno miesto muziejuje. 2019 m. Irena Tiknevičienė išleido knygą anglų k. „Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė: mokslininkė, išradėja, pirmoji moteris habil. technikos mokslų daktarė Lietuvoje“.

K. Ragulskis su sūnumis Minvydu ir Liutauru prie žmonos kapo Ukrinų kapinėse (Mažeikių raj.), 2009 m.

Prof. V. Ragulskienės 80-mečio minėjimo kauno miesto muziejuje plakatas, 2011 m.

Doc. L. Naginevičienė skaito pranešimą apie prof. V. Ragulskienės gyvenimą ir mokslinę veiklą Kauno miesto muziejuje, 2011 m.

Prof. V. Ragulskienės 80-mečio minėjimas Kauno miesto muziejuje, 2011 m.

Doc. L. Naginevičienė ir prof. O. Voverienė prof. V. Ragulskienės 80-mečio minėjime Kauno miesto muziejuje, 2011 m.

Vaikaičiai Tautvydas ir Mangirdas prof. V. Ragulskienės 80-mečio minėjime, 2011 m.

KTU muziejus dėkoja akademikui Kazimierui Ragulskiui už fotografijas, kurios padėjo atskleisti prof. V. Ragulskienės asmenybę ir veiklą, ir doc. Liudvikai Naginevičienei už parengtą išsamią profesorės biografiją.