Lietuvos aukštojo mokslo organizatoriui prof. Zigmui Žemaičiui – 140

Lapkričio 8 dieną sukanka 140 metų, kai Švenčionių krašte gimė Lietuvos matematikų patriarchas, nacionalinio aukštojo mokslo organizatorius profesorius Zigmas Žemaitis. Pagrindinis prof. Z. Žemaičio gyvenimo tikslas buvo Lietuvos valstybingumo atkūrimas ir išsaugojimas, lietuvių tautos kultūrinis ir ekonominis suklestėjimas. Nuo pat jaunystės dienų pasižymėjęs kūrybingumu, darbštumu,  pagarba žmogui, draugiškumu, nesavanaudiškumu ir neeiliniais organizaciniais gebėjimais Z. Žemaitis subūrė aplink save žmonių branduolį, kurie nepaprastai sunkiomis sąlygomis atliko Lietuvai neparastai reikšmingus darbus. Jubiliejaus proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė 2 dalių virtualią parodą „Lietuvos aukštojo mokslo organizatoriui prof Zigmui Žemaičiui – 140“. Paroda atspindi prof. Z. Žemaičio veiklą laikinojoje sostinėje Kaune: pirmoji dalis – „Tikslas – atkurti universitetą“ iliustruoja prof. Z. Žemaičio kuriant Aukštuosius kursus Kaune ir Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą, antroji – jo laisvalaikiui ir visuomeninei veiklai.  Parodoje panaudoti dokumentai, leidiniai ir fotografijos iš KTU muziejaus fondų ir KTU bibliotekos.

Tikslas – atkurti universitetą

Zigmas Žemaitis gimė 1884 m. lapkričio 8 d. Daktorių kaime, Tverečiaus valsčiuje daugiavaikėje valstiečių šeimoje – buvo aštuntas iš devynių vaikų. 1896 m. baigė Tverečiaus rusišką pradinę trijų skyrių mokyklą. Vyresnio brolio Liudviko padedamas Zigmas išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Novorosijsko (Odesos) universitetą stdijuoti matematikos. 1909 m. baigęs universitetą grįžo į Lietuvą  ir ėmė dėstyti matematiką Vilniaus gimnazijose. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje karo metu, jau sukūręs šeimą, kartu su dideliu lietuvių pabėgėlių būriu atsidūrė Voroneže, kur mokytojavo berniukų gimnazijoje. 1919 m. Z. Žemaitis įkūrė lietuvių gimnaziją Švenčionyse ir jai vadovavo. Tuo pat metu dirbo Vilniaus universiteto atkūrimo komisijoje. 1919 m. balandį, pasitraukus bolševikams iš Švenčionių, buvo išrinktas miesto burmistru, tačiau  L. Želigovskio kariuomenei užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą 1919 m. rudenį Z. Žemaitis su šeima persikėlė į Kauną, kur visuomeninės Komercijos draugijos komiteto buvo išrinktas Komercinės mokyklos direktoriumi.

Kadangi Z. Žemaičiui labai rūpėjo lietuvių jaunuomenės lavinimo klausimai, 1919 m. jis parašė Lietuvos vyriausybei memorandumą dėl universiteto įsteigimo Kaune. Jau 1919 m. spalio 8 d. Z. Žemaitis, T. Ivanauskas, A. Janulaitis, J. Vabalas-Gudaitis, L. Vailionis, E. Volteris sukvietė visuomenės veikėjų pasitarimą, kurio iniciatyva buvo įsteigta Aukštųjų mokslų draugija, įkūrusi Aukštuosius kursus, atidarytus 1920 m. sausio 27 d. Z. Žemaitis buvo pirmasis jų vedėjas. 1922 m. vasario 16 d. Aukštųjų kursų pagrindu buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas Kaune su 5 fakultetais. Prezidento įsakymu Matematikos-gamtos fakulteto dekanu buvo paskirtas Z. Žemaitis, juo išbuvo iki 1940 m. 1922–1940 m. Z. Žemaitis buvo šio universiteto profesorius, 1930–1940 m. – Geometrijos katedros vedėjas. Pagrindinės prof. Z. Žemaičio  veiklos sritys buvo matematikos dėstymo metodika, matematikos istorija, lietuviškosios matematikos terminijos tobulinimas. Mokslininkas savo darbus skelbė Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbų rinkiniuose: 1920 m. sudarė „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinį“, parašė knygas „Matematikos istoriografija ir Moritz Kantor“ (1930 m.), „Diferencialinis-integralinis skaičiavimas“ (2 d., 1935 m.). Parengė straipsnius apie Archimedą, Izaoką Niutoną, kitus žymius matematikus. Matematikos-gamtos fakultete studijavo matematikai, fizikai, chemikai, biologai, geografai, iki 1924 m. – ir agronomai. Tuomet buvo pastatyti Fizikos-chemijos rūmai Aleksote, įkurtas Botanikos sodas, Zoologijos muziejus.

Laisvalaikis ir visuomeninė veikla

Nuo jaunystės Z. Žemaitis aktyviai  dalyvavo visuomeninėje veikloje. Studijuodamas aktyviai dalyvavo Odesos lietuvių visuomeniniame gyvenime – 1904 m. buvo įkurta kultūrinė draugija „Rūta“, kurioje  Z. Žemaitis vadovavo lietuvių chorui, buvo spektaklių režisierius, bendrojo lavinimo kursų lektorius. Iki I pasaulinio karo Vilniuje jis aktyviai dalyvavo Lietuvių mokslo, Lietuvių dailės, „Rūtos“ draugijų veikloje.  organizuojant pirmąsias lietuvių dailės parodas. Z. Žemaitis rūpinosi lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių reikalais: 1921–1926 m. jis buvo Komiteto Vilniaus krašto lietuviams remti pirmininkas, 1926 m. paskirtas Vilniečių sąjungos pirmininku, rašė straipsnius ir knygas apie Vilniaus kraštą. 1928 m. prof. Z. Žemaitis buvo išrinktas Lietuvos aeroklubo pirmininku ir juo buvo iki 1940 m. Tarp Pabaltijo valstybių jo vadovaujamas aeroklubas pagal savo veiklos rezultatus užėmė pirmą vietą, o sklandymo sporte – antrą vietą pasaulyje. Nuo 1931 m.  Z. Žemaitis buvo Lietuvos gamtininkų draugijos narys. Jis domėjosi geologija, zoologija, daug prisidėjo biologijos mokslų daktarui, profesoriui Tadui Ivanauskui kuriant pirmąją kailinių žvėrelių fermą Obelynėje (Kauno r.), Zoologijos sodą Kaune. Gyvendamas Kaune prof. Z. Žemaitis aktyviai dalyvavo studentiškų organizacijų veikloje, bendravo su buvusio ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus, jo brolio prof. Kazio Sleževičiaus, buvusio prezidento Kazio Griniaus šeimomis.