2003 socialinės edukologijos bakalaurai 2 laida

Profesorės Irenos Leliūgienės sėkmės istorija

Gruodžio 21 d. socialinės pedagogikos studijų Lietuvoje pradininkei prof. Irenai Leliūgienei sukanka 85 metai. 1993 m. pedagogė ir mokslininkė Irena Leliūgienė buvo pakviesta dirbti į KTU Administravimo fakultetą ir aukštajam mokslui profesorė atidavė 25 metus. Profesorė kūrė socialinės edukologijos bakalauro ir magistro programas, buvo 7 daktaro disertacijų vadovė, dalyvaudama tarptautinėse konferencijose mezgė tarptautinius ryšius. Prof. I. Leliūgienė sakė: „Mokytis ir tobulėti visą gyvenimą mane motyvuoja žinojimas, kad ką esu išmokusi anksčiau, galiu nuolat atnaujinti. Todėl daug ko mokausi ir iš naujausios mokslinės literatūros, būdama įvairių tarptautinių asociacijų ir federacijų nare. Mokslinės stažuotės, išvykos į užsienio universitetus, padeda sugeneruoti naujas idėjas, kurias daugeliu atvejų taikau savo akademinėje ir pedagoginėje veikloje. Taip elgtis skatindavau ir savo studentus“. Prof. I. Leliūgienė ir šiuo metu aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, viešas paskaitas apie KTU pirmtako Lietuvos universiteto istoriją ir čia dirbusias asmenybes. Prof. I. Leliūgienė taip pat yra KTU muziejaus bičiulė ir mecenatė, padovanojusi muziejui vertingą istorinį dokumentą. Garbingo jubiliejaus proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė virtualią parodą „Profesorės Irenos Leliūgienės sėkmės istorija“, atskleidžiančią prof. Irenos Leliūgienės gyvenimo kelią ir indėlį į Lietuvos edukologijos mokslą ir studijas. Parodoje panaudotos fotografijos, dokumentai ir apdovanojimai iš asmeninio prof. I. Leliūgienės archyvo bei fotografijos iš KTU fotoarchyvo.

Nuo moksleivės iki eksperimentinės mokyklos vadovės

Irena Leliūgienė gimė 1940 m. gruodžio 21 d. Kaune, Pažaislio valsčiuje. Tėvas buvo aukštos kvalifikacijos stalius, mama – namų šeimininkė. Šeimoje augo 3 vaikai. Irena buvo vyriausia duktė ir nuo šešiolikos metų dirbdavo vaikų poilsio stovyklose Kačerginėje, Panemunėje, Pažaislyje. Mokėsi Kauno 15-oje (dabar Petrašiūnų) vidurinėje mokykloje. Geriausiai sekėsi kalbos, istorija, muzika, piešimas, geografija, psichologija. Irena buvo iš prigimties labai aktyvi, komunikabili ir bendruomeniška: buvo choristė, dainavo vokaliniame ansamblyje, lankė dramos ratelį, vaidino, buvo literatų būrelio pirmininkė, organizuodavo rašytojų knygų aptarimus.

1961 m. Irena Leliūgienė įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 1969m. sukūrė šeimą, o 1971 m., augindama sūnų Andrių ir dirbdama, baigė universitetą, kur gavo lietuvių kalbos ir literatūros filologės, dėstytojos diplomą. Baigusi studijas buvo pakviesta dirbti direktoriaus pavaduotoja į Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą. 1976 m. buvo paskirta naujai statomos Palemono mokyklos direktore. Palemono vidurinėje mokykloje, pasitarusi su tėvais, I. Leliūgienė buvo įvedusi sustiprintą anglų kalbos mokymą, sustiprintą darbinį mokymą, daug inovacijų buvo diegiama pradinio ugdymo srityje, ypač neformalaus ugdymo srityje. Be to, Palemono vidurinė mokykla pradėjo dalyvauti tarptautiniame eksperimente kuriant atviros aplinkai mokyklos modelį. Dirbdama direktore 1981 m. Irena susilaukė dukros Ievos, 1985 m. įstojo į neakivaizdinę doktorantūrą ir 1989 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Mokyklos ir socialinės aplinkos pedagoginė vienovė – mokinių ugdymo veiksnys“, kurios empirinė dalis buvo ugdomasis eksperimentas, atliekamas Palemono bendruomenėje. Prof. P.Jucevičienė teigia: „Ši disertacija – teorijos ir praktikos vienovės rezultatas, nes I. Leliūgienė, ją rengdama, vadovavo tuometinei Palemono vidurinei mokyklai, kurioje įdiegė jos pagrįstą mokyklos ir socialinės aplinkos vienovės modelį. Šį modelį iki šiol sėkmingai prisitaiko įvairios mokyklos, pasiekdamos puikių moksleivių socializacijos rezultatų. Tokie moksleiviai yra geriau parengti gyvenimui, tolimesnėms studijoms ir darbui. Tai aktualu pasauliniu mastu“.

Būtent Palemono mokykloje pirmą kartą Lietuvos pedagogikos istorijoje buvo įsteigta socialinio pedagogo institucija. Mokykloje taip pat veikė labai įdomus ir savitas liaudies meistrės Stasės Samulevičienės kailinių meninių žaislų muziejus, kuris buvo atviras lankytojams iš visos Lietuvos. Palemono mokykla pirmavo Kaune ir buvo gerai žinoma Lietuvoje. Be to, 1986–1991 m. I. Leliūgienė dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (nuo 1989 m. – Kauno humanitarinis fakultetas).

I. Leliūgienės mama Anastazija su sese Antanina po Šv. Roko atlaidų Panemunės šile, 1937 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Kauno 15-osios vidurinės mokyklos pirmokai su mokytoja Vanda Ambrazevičiene, 1949 m. 2-oje eilėje 2-oji iš dešinės – Irena. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas).

I. Leliūgienė – Kauno 15-osios vidurinės mokyklos 9 klasės moksleivė, 1957 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

I. Leliūgienė su Kauno mokytojų namų choristais Respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, 1960 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Pirmoji I. Leliūgienės darbo diena Palemono vidurinėje mokykloje, 1976 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

I. Leliūgienė – Palemono vidurinės mokyklos direktorė, 1980 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Palemono vidurinės mokyklos direktorė I. Leliūgienė su pavaduotojais, 1984 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Direktorė I. Leliūgienė ir buvęs direktorius L. Šuklevičius Palemono vidurinės mokyklos renginyje, 1988 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Palemono vidurinės mokyklos kolektyvas su direktore Irena Leliūgiene, 1989 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

1984 m. I. Leliūgienei buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios mokytojos garbės vardas. Nuotraukoje: diplomo liudijimas. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

I. Leliūgienė su vyru – kelių ir tiltų inžinieriumi Adomu Leliūga, 1981 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Socialinės edukologijos studijų kūrimas ir vystymas KTU

1993 m. mokslininkės ir praktikės I. Leliūgienės veikla susidomėjo prof. Palmira Jucevičienė ir dekanė Viktorija Baršauskienė. Jos pakvietė ją dirbti į KTU Administravimo fakulteto Ugdymo sistemų vadybos katedrą ir įpareigojo sukurti edukologijos magistrantūros socialinės pedagogikos specializacijos programą bei įkurti Moters studijų centrą. 1993–1998 m. ji buvo šio centro vadovė, studijas baigė apie 500 moterų. Pagyvėjo fakulteto kultūrinis gyvenimas. Profesorė I. Leliūgienė rašė: „Moters studijų centro veiklą su dvylika joje dėsčiusių modulius dėstytojų taip „įsiūbavome“, kad lankytojų negalėjome atsiginti. O ir magistrantūros studijos vyko visai neblogai. Mano pirmieji studentai buvo Mantas Masaitis, Janas Ryzgelis, Elvyra Bačėnienė – mokyklų vadovai ir kiti, dabar tebeužimantys aukštus postus.“ Vėliau prof. P. Jucevičienė pakvietė sukurti ir socialinės pedagogikos bakalauro ir magistro studijų programas, kurios buvo sėkmingai įgyvendinamos. Prof. I. Leliūgienė Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalaurams ir magistrantams skaitė socialinę pedagogiką, socialinio darbo metodiką, lyginamąją socialinio ugdymo teoriją ir praktiką, socialinį darbą bendruomenėje, socialinio darbo vadybą, individo socialinį įgalinimą Europoje. Prof. I. Leliūgienė stažavo Jungtinėse Amerikos Valstijose (1991, 2000), Rusijoje (1991–1992), Nyderlanduose (1998), Stokholme (2003). 1997 m. parengė Lietuvos socialinio darbuotojo etikos kodeksą. 1997–1998 m. dirbo darbo grupėje prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Olandijos gerovės institutu prie Olandijos vyriausybės, padėdama rengti Lietuvos socialinių darbuotojų kvalifikacinius dokumentus.

I.Leliūgienės mokslinės veiklos pagrindinės kryptys buvo efektyvios veiklos vadybos, edukacinės, moterų ir vaikų socialinės problemos, individo socializacija ir adaptacija, socioedukacinio darbo specialistų rengimas ir profesionalizacija, socialinis darbas bendruomenėje, lyginamoji socialinė pedagogika. Prof. dr. Irena Leliūgienė aktyviai dalyvavo doktorantūros studijų vystyme Lietuvoje kaip disertacijų vadovė, komitetų narė ir oponentė. Taip pat recenzavo nemažai kitų universitetų mokslininkų parengtų mokslinių monografijų, vadovėlių, mokslo studijų. KTU prof. I. Leliūgienė dirbo iki 2013 m. mokslo metų pabaigos. 2010 m. prof. I. Leliūgienė rašė: „Esu laiminga mokslininkė, kadangi savo disertacijos idėjas jau matau įdiegtas švietimo įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Tai tie socialinės pedagogikos želmenėliai, pasėti 1990 metais, dabar jau 20 metų tvirtumo liepaitės ir ąžuoliukai, kuriuos sunku būtų išrauti“.

1994–1999 m. I. Leliūgienė dar dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete, 1994–2007 m. – Utenos medicinos kolegijoje, 2000–2008 m. – Kortrijko katalikų universitete, 1998–2002 m. – Lietuvos edukologijos universitete, 2003–2008 m. – Klaipėdos universitete, 2005 m. ir 2013–2017 m.– Mykolo Romerio universitete. Pabaigus akademinę karjerą MRU už aktyvią mokslinę pedagoginę veiklą prof. I. Leliūgienei MRU Senato nutarimu suteiktas afilijuotos profesorės statusas, atvėręs jai galimybes ir toliau reprezentuoti MRU įvairioje mokslinėje, visuomeninėje ir švietėjiškoje veikloje.

KTU Administravimo fakulteto Ugdymo sistemų vadybos katedra su dekane V. Baršauskiene, 1994 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Moters studijų centro vadovė doc. I. Leliūgienė po prof. Stasio Šalkauskio minėjimo KTU su S. Šalkauskio sūnum Juliumi Šalkauskiu, prof. Zigmo Žemaičio dukra Irena Geniušiene, Dalia Zubovaite Palukaitiene ir kitais, 1995 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Irena Leliūgienė ir Viskonsino universiteto prof. Birutė Ciplijauskaitė su KTU Moters studijų centro klausytojomis, 1997 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Doc. I. Leliūgienė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijoje su švietimo ministru A. Monkevičiumi po I. Leliūgienės knygų pristatymo, 2002 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU socialinės edukologijos bakalaurų laida su doc. I. Leliūgiene po diplominių darbų gynimo, 2003 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU socialinės edukologijos bakalaurų 2-oji laida su doc. I. Leliūgiene, 2003 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU edukologijos magistrų laida, 2007 m. Nuotraukoje: dekanė prof. V. Baršauskienė, prof. P. Jucevičienė, antroje eilėje doc. B. Janiūnaitė ir doc. I. Leliūgienė. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU socialinės edukologijos bakalaurų 3-ioji laida su doc. I. Leliūgiene, 2004 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU edukologijos magistrų laida, 2008 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU socialinės edukologijos bakalaurų 4-oji laida su prof. I. Leliūgiene, 2005 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU socialinės edukologijos bakalaurų 5-oji laida su prof. I. Leliūgiene, 2006 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

KTU edukologų 45-mečio šventė Kauno įgulos karininkų ramovėje, 2007 m. (KTU fotoarchyvas, J. Klėmano nuotr.)

Prof. I. Leliūgienė su socialinės edukologijos bakalaurais, 2008 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Prof. I. Leliūgienė prie KTU Socialinių mokslų fakulteto po paskutinės paskaitos, 2013 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Tarptautinių ryšių mezgimas

KTU prof. Irenai Leliūgienei buvo sudarytos puikios sąlygos aktyviai dalyvauti tarptautinėse organizacijose. Profesorė rašė: „Išvykstu į užsienio šalis ne turistauti, o naujų idėjų, naujų ryšių, mainų programų parvežti“. Jai teko inicijuoti studentų ir dėstytojų mobilumo programas su Koblenco, Frankfurto prie Maino, Liowegardeno, Vienos, Mesinos, Kortrijk’o universitetais. Taip pat prof. I. Leliūgienė inicijavo kelių tarptautinių konferencijų organizavimą KTU. Prof. P. Jucevičienė rašė: „KTU edukologų (visų pirma – prof. I. Leliūgienės) dalyvavimas tarptautiniame „Socialinio darbo ir visuomenės akademijos“ (TISSA) doktorantūros tinkle užtikrino socialinės edukologijos temas tyrinėjantiems doktorantams raiškos tarptautiniame kontekste galimybę. Tarptautinio doktorantūros tinklo TISSA ir Socrates Erasmus projekto „Nauji aktyvumo modeliai europiniame socialiniame darbe“ metu buvo sukurta inovatyvi tarpdisciplininė socialinio darbo srities doktorantūros studijų programa bei realizuotas 20 eurokreditų tarpdisciplininis modulis „Nauji aktyvumo modeliai europiniame socialiniame darbe“. Prof. I. Leliūgienė buvo ilgametė FESET (Europos socioedukacinio darbo mokyklų asociacijos) narė. Aktyviai dalyvavo ir dalyvauja tarptautinėse asociacijose: IFS (Tarptautinė gyvenviečių ir kaimynystės centrų federacija); TISSA (Tarptautinis socialinio darbo mokslininkų aljansas „Socialinis darbas ir visuomenė“) ir LETA (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija).

KTU Administravimo fakulteto ir Lietuvos-Vokietijos įmonės „OKTO-PILIGRIMAS“ sutarties pasirašymo akimirka, 1996 m. Nuotraukoje: centre – fakulteto dekanė prof. V. Baršauskienė, pirmoji iš dešinės – doc. I. Leliūgienė (KTU fotoarchyvas, J. Klėmano nuotr.).

Doc. I. Leliūgienė su IFS konferencijos dalyviais konferencijoje Vilniuje, 1996 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Doc. I. Leliūgienė FESET konferencijoje Modroje (Slovakija), 1998 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Doc. I. Leliūgienė Vokietijos socialinių darbuotojų kongrese, 2001 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

FESET – Europos socioedukacinio darbo mokyklų konsorciumo konferencija Kauno Rotušėje, 2003 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Doc. I. Leliūgienė su Europos socioedukacinio darbo mokyklų federacijos (FESET) vadovybe Alikantės (Ispanija) universitete, 2004 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Doc. I. Leliūgienė IFS (Tarptautinė gyvenviečių ir kaimynystės centrų federacija) konferencijoje Toronte su meru Miuleriu, 2004 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Prof. I. Leliūgienė tarptautinėje TISSA (Tarptautinio socialinio darbo mokslininkų aljanso „Socialinis darbas ir visuomenė“) konferencijoje Sicilijoje su užsienio kolegomis, 2007 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Prof. I. Leliūgienė, prof. V. Žydžiūnaitė, doc. E. Štuopytė ir doktorantė S. Jonušaitė tarptautinėje TISSA konferencijoje Mesinoje (Italija) su KTU partnere prof. V. Boloniari. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Prof. I. Leliūgienė prie Aukštosios socialinio darbo mokyklos Paryžiuje, Prancūzijoje. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Prof. I. Leliūgienė su užsienio šalių socialinės pedagogikos mokslininkais konferencijoje Mykolo Romerio universitete, 2014 m. (Prof. I. Leliūgienės asmeninis archyvas)

Pasiekimai ir jų įvertinimas

25 metai skirti Lietuvos aukštajam mokslui prof. I. Leliūgienei buvo labai prasmingi ir vaisingi: parašyti 3 vadovėliai, su bendraautoriais parašytos trys mokslo monografijos, nemažai mokslinių straipsnių. Svarbiausi veikalai: „Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui“ (su kitais, 1998), „Sociokultūrinis darbas bendruomenėje: užsienio šalių patirtis“ (su Viktorija Baršauskiene, 2001), „Aukštasis mokslas ir šalies išsivystymas: universitetai ir visuomenės pereinamuoju laikotarpiu“ (Higher Education and National Development: Universities and Societies in Transition, su kitais, 2007), „Socioedukacinis darbas bendruomenėje“ (2012). Vadovėliai aukštosioms mokykloms: „Žmogus ir socialinė aplinka“ (1997), „Socialinė pedagogika“ (2002). Pastarasis vadovėlis buvo pirmasis konceptualus socialinės pedagogikos vadovėlis. Parengė „Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinyną“ (2002). Prof. P. Jucevičienė rašė: „I. Leliūgienė, pradėjusi dirbti KTU edukologijos mokslinėje grupėje (čia dirbo 20 metų), subūrė Socialinio ugdymo problematikos tyrinėtojų grupelę, kuriai ir vadovavo. Ji parengė 7 doktorantus, sėkmingai apgynusius disertacijas. Remdamasi įvairių šalių (ypač – Vokietijos ir Švedijos) mokslinės ir praktinės patirties lyginamąja analize bei empiriniais tyrimais, savo pačios ir vadovautų doktorantų atliktais Lietuvoje, prof. I. Leliūgienė suformulavo ir pagrindė socialinio ugdymo, atviros aplinkai mokyklos, moksleivių socialinio ir bendruomeninio ugdymo gyvenamojoje vietoje koncepcijas. Tai – svarus indėlis ne tik į Lietuvos, bet ir į pasaulio edukologijos mokslo žinių lobyną.“

Prof. I. Leliūgienės pastangomis socialinė pedagogika giliai įsitvirtino Lietuvos edukologijos moksle ir profesionalioje veikloje. Prof. I. Leliūgienės veikla buvo įvertinta. 2009 m. už nuopelnus Kauno miestui ji buvo apdovanota III laipsnio Santakos garbės ženklu, 2010 m. – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu. 2014 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija prof. I. Leliūgienei įteikė atminimo medalį už socialinės pedagogikos mokslo ir studijų puoselėjimą. 2021 m. liepos 6 d. už socialinės pedagogikos įtvirtinimą Lietuvos edukologijos moksle ir profesinėje veikloje; ilgametį pedagoginį darbą aukštojo mokslo sistemoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda prof. Ireną Leliūgienę apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Šiam apdovanojimui ją pristatė Mykolo Romerio universitetas.

Prof. I. Leliūgienė iki šiol aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: skaito pranešimus Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) mokslinėse konferencijose, skaito paskaitas apie tarpukario Lietuvos universiteto istoriją ir jame dirbusias ryškias asmenybes MRU studentams, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams ir Kauno miesto visuomenei.