Lietuvos dailės istorikų Mokytoja. Doc. Marijai Matušakaitei – 100

Lietuvos dailės istorikų Mokytoja

Doc. Marijai Matušakaitei – 100

2024 m. kovo 9 d. žymiai Lietuvos dailės istorikei, architektei, baldų ir drabužių dizainerei, humanitarinių mokslų daktarei, Kauno politechnikos instituto docentei dr. Marijai Matušakaitei (1924–2016) būtų sukakę 100 metų. Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Dalia Vasiliūnienė rašė, kad M. Matušakaitė „buvo tarp tų, kurie formavo Lietuvos dailės istorikų mokyklą, nors, paradoksalu, niekada nedėstė būsimiems profesionalams. Pagarbos senajai Lietuvos kultūrai, dėmesingumo dailės kūriniui ir jo plastikai, dailėtyrinės ekspertizės įgūdžius ji ugdė savo asmeniniu pavyzdžiu ir tekstais. Marija Matušakaitė paliko gilų įspaudą Lietuvos menotyros mokslo istorijoje ir šilčiausius prisiminimus ją gerbusių ir mylėjusių kolegų, bičiulių širdyse“.

Jubiliejaus proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė 5 dalių virtualią parodą „Lietuvos dailės istorikų Mokytoja. Doc. Marijai Matušakaitei – 100“. Pirma dalis skirta doc. M. Matušakaitės biografijai ir darbams, antroje ir trečioje – eksponuojami dailės istorikės piešti plakatai, naudoti kaip vaizdinė medžiaga kostiumo istorijos paskaitose Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakulteto studentams, ketvirtoje ir penktoje – doc. M. Matušakaitės studenčių darbai. Šiuos eksponatus išsaugojo ir KTU muziejui perdavė jos kolegė doc. Jūratė Banionienė. Parodoje taip pat panaudotos Inos Dringelytės fotografijos.

Biografija ir darbai

Marija Matušakaitė gimė 1924 m. kovo 9 d. Vareikonių (Babtų valsčius) dvare. Marijos tėvai buvo šio dvaro nuomininkai. 1941 m. baigusi Kauno VIII gimnaziją, ji įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Statybos fakulteto Architektūros skyrių, tačiau 1943 m. kovo 17 d. nacių okupacinei kariuomenei užėmus Universiteto pastatus, studijos buvo nutrauktos ir Marija jas užbaigė tik 1948 m. Baigusi studijas, ji buvo paskirta dirbti Architektūrinėse projektavimo-planavimo dirbtuvėse prie Vilniaus miesto vykdomojo komiteto, vėliau – kitose projektavimo įstaigose, kur dirbo vyriausiosios architektės, grupės vadovės pareigose. Šalia tiesioginio darbo Marija aktyviai dalyvavo architektūros, baldų dizaino ir drabužių dizaino konkursuose. 1958 m. ji dalyvavo Sovietų Sąjungos įvairios paskirties drabužių piešinių konkurse, kuriame jos darbai buvo įvertinti premija. 1961–1963 m. M. Matušakaitė dirbo Vilniaus modelių namų meno vadove, 1961 m. ji tapo dar ir pirmojo lietuviško madų žurnalo „Banga“ redaktorių kolegijos nare. M. Matušakaitė susidomėjo dailės istorijos studijomis ir 1959 m. įstojo į menotyros studijas Vilniaus dailės institute. 1965 m. neakivaizdiniu būdu su pagyrimu baigusi studijas ji pradėjo dirbti Kaune „Mados“ fabriko vyriausiaja dailininke. 1963–1983 m. ji dirbo Kauno politechnikos instituto (KPI) Lengvosios pramonės fakulteto Odos ir tekstilės gaminių katedroje. Dėstydama KPI, Marija pradėjo nuolat dalyvauti Kultūros ministerijos organizuojamose ekspedicijose po Lietuvą, rinkti duomenis apie vertingus meno kūrinius, skelbti apie juos straipsnius Lietuvos spaudoje ir dalyvauti mokslinėse konferencijose. 1970 m. Lietuvos istorijos institute ji apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „XVI–XVII a. skulptūriniai Lietuvos antkapiai“.

Išėjusi į pensiją 1983 m., Marija Matušakaitė atsidėjo vien meno istorijai – LDK dailės tyrimams. 1984 m. ji išleido pirmąją monografiją  „Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje“.  Lietuvai atgavus nepriklausomybę su neišsenkančia energija ji rengė monografijas, kurių pagrindą sudarė ilgus metus kaupta medžiaga, nuolat pildoma naujausiais atradimais. 1997–2010 m. ji parašė ir išleido 9 monografijas, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasaulietinei ir religinei dailei: „Senieji Lietuvos kunigaikščių portretai: 1601 metų raritetas“ (1997 m.); „Procesijų altorėliai Lietuvoje“ (1998 m.); „Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje“ (1998 m.); „Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje“ (2003 m.); „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“ (2006 m.; 2-asis pataisytas leidimas – 2008 m.); „Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio“ (2007 m.); „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“ (2009 m.); „Skaruliai“ (su Klaudijum Driskiumi ir Vidmantu Jankausku) (2010 m.); „Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (2010 m.). Tarp knygų pasirodymo dar būdavo publikuojami straipsniai, vyko ekspedicijos, paieškos archyvuose ir bibliotekose, darbas su knygų dailininkais, redaktoriais. Būdama puiki piešėja, knygas ir straipsnius ji iliustruodavo grafiniais piešiniais-schemomis, paaiškinančiomis tekstus.  Dr. M. Matušakaitei iki paskutiniųjų metų labai rūpėjo senųjų dailės kūrinių išsaugojimas. M. Matušakaitė skaudžiai išgyveno faktą, kad 1990 m. jos atrasta gotikinė XV a. Švč. Mergelės Marijos statulėlė Laukžemės bažnyčioje (pati atradėja ją vadino „Laukžemės Madona“), nepaisant kelių publikacijų spaudoje, ilgus metus buvo be deramos restauracijos ir specialios priežiūros ir tik 2013 m. skulptūra pradėta restauruoti. Už darbus 1998 m. dr. M. Matušakaitei buvo įteikta Lietuvos Vyriausybės meno premija, 2007 m. ji buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2009 m. pelnė Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premiją. Ji buvo Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos narė, Lietuvos dailės istorikų draugijos garbės narė. 2009 m., dr. Marijai Matušakaitei švenčiant jubiliejinį gimtadienį, Lietuvos dailės istorikų draugija parengė jai skirtą knygą „Kuriantis PROTAS brangesnis nei turtai…“, kurioje publikuojamos kolegų parašytos M. Matušakaitės knygų recenzijos ir išsami jos darbų bibliografija.

Parengta pagal straipsnius: Dringelytė, Ina. Prisimenant žymią kaunietę – XX a. LDK dailės tyrinėtoją M. Matušakaitę. Kauno diena, 2024-03-09; Vasilūnienė, Dalia. Marija Matušakaitė (2024–2016). Menotyra, 2016, t. 23, Nr. 4, p. 310–314; Meškauskaitė, Audronė. Marijos Matušakaitė lobiai. bernardinai.lt, 2010-07-26.

Kostiumo istorijos paskaitų plakatai

1963 m. M. Matušakaitė pradėjo dirbti Kauno politechnikos instituto (KPI) Lengvosios pramonės fakulteto Odos ir tekstilės gaminių katedroje: studentams dėstė siuvimo gaminių, vėliau ir avalynės kompoziciją bei kostiumo istoriją. Paruoštus savo paskaitų konspektus Marija pati ir iliustruodavo. 1974 m. M. Matušakaitei suteiktas docentės vardas. Kolegos dėstytojai ją prisiminė kaip subtilų ir kuklų žmogų, studentų gerbiamą dėstytoją, visus pavergusią savo sugebėjimu tyliai ir kryptingai dirbti. Šioje dalyje eksponuojami doc. M. Matušakaitės 1981–1982 m. piešti kostiumo istorijos paskaitose naudoti plakatai. Kostiumo istorija autorė domėjosi jau nuo seno. Tam ją skatino pomėgis piešti drabužių modelius. Dėstydama kostiumo istoriją KPI ji pasigedo išsamesnių Lietuvos drabužių istorijos tyrinėjimų. Jos netenkino tuometiniai bandymai rekonstruoti archajišką Lietuvos aprangą, remiantis vien archeologiniais duomenimis, bei XIX–XX a. dėvėtų valstiečių moterų drabužių tyrinėjimai. 1980 m. pradėjusi rengti knygą „Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje“ (išspausdinta 1984 m.), docentė ėmė domėtis portretuose nutapytų didikų apranga, kaupti ikonografinę medžiagą, tyrinėti įvairius rašytinius šaltinius, juridinius dokumentus. M. Matušakaitė užmezgė ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir su Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos muziejais, jų archyvais. Sukaupusi pakankamai medžiagos, 2003 m. dailės istorikė išleido monografiją „Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje“.

Avalynės istorinė raida

2010 m. interviu interneto portalui bernardinai.lt žymioji dailės istorikė pasakojo: „Grįžusi į Kauną dėsčiau drabužių modeliavimą ir kostiumo istoriją Politechnikos institute, Lengvosios pramonės fakultete. O tai jau buvo ryškus žingsnis link to, ką vėliau taip pamėgau. Dėsčiau drabužių ir avalynės kompozicijas. Man tai buvo labai įdomu, todėl daug piešdavau. Dažnai bendradarbiaudavau su madų žurnalais, kuriems siųsdavau savo sukurtus modelius.“ Avalynė – neatskiriama aprangos dalis, todėl šioje dalyje eksponuojami 1981–1982 m. doc. M. Matušakaitės piešti avalynės istorinės raidos plakatai.

Studentų darbai: ansamblio „Nemunas“ sceniniai kostiumai

Doc. Marija Matušakaitė vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams darbams. Darbas atimdavo nemažai laiko, tačiau nevargino. Parodoje eksponuojami 1974 m. KPI Lengvosios pramonės fakulteto Odos ir tekstilės gaminių technologijos katedros LS-0 grupės studenčių R. Pociūnaitės ir J. Jasiulionytės baigiamojo diplominio darbo „KPI studentų liaudies dainų ir šokių ansamblis „Nemunas“. Sceniniai kostiumai“ fragmentai.  Darbo vadovė – doc. M. Matušakaitė.

Studentų darbai: modeliai estų tautinio kostiumo motyvais

Doc. M. Matušakaitė dėstė ne tik studentams iš Lietuvos. KPI tuo metu studijavo studentai iš Latvijos ir Estijos, kuriems studijos vyko rusų kalba. Šioje dalyje eksponuojame 1983 m. KPI studentės Aili Raudkivi parengto darbo „Drabužių modeliai estų tautinio kostiumo motyvais“, skirto Sovietų Sąjungos  technikos mokslų lengvosios pramonės srities konkursui, modeliai.