Veikla

Muziejus kaupia, saugo ir populiarina istorines vertybes, susijusias su Universiteto istorija ir jo asmenybių biografijomis, plėtoja edukacinę ir tiriamąją veiklą, bendradarbiauja su kitais muziejais, kultūros ir švietimo organizacijomis.

Renginiai

Kauno technologijos universiteto muziejus organizuoja renginius, paskaitas Universiteto istorijos tematika, dalyvauja bendruose Lietuvos muziejų renginiuose ir projektuose. Siekdamas pristatyti Universiteto istoriją ir reikšmę plačiajai visuomenei, muziejus glaudžiai bendradarbiauja su KTU veteranų klubu „Emeritus“, suteikiančiu vertingos informacijos apie Universiteto įvykius, žmones ir eksponatus, taip pat Vytauto Didžiojo karo, Genocido aukų, Lietuvos švietimo istorijos, Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų muziejais bei Lietuvos muziejų asociacija.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas.

Nepriklausomybės metų ženklai

2018 m. penktoji Lietuvos muziejų kelio renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui, tema „Nepriklausomybės metų ženklai“ skatina apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. laikotarpio laimėjimus, kurie turėjo įtakos mūsų šalies mokslo, meno, kultūros, švietimo, pramonės, diplomatijos ir kitų sričių plėtrai. Kauno technologijos universiteto muziejus įsijungia į Lietuvos muziejaus kelio renginius 2018 m. gegužės 25 d. 12 val. pristatydamas atnaujintą ekspoziciją Istorinėje prof. K. Vasiliausko laboratorijoje (K. Donelaičio g. 20–116, Kaunas) ir edukacinę programą „Pažintis su tarpukario universiteto laboratorija“.

Kauno technologijos universitetas yra kilęs iš 1922 m. vasario 16 d. Kaune įkurto Lietuvos universiteto, todėl čia išlikę nemažai nepriklausomybės metų ženklų. Vienas iš jų – Mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija. Tarpukariu Lietuva buvo žemės ūkio šalis, tačiau besikuriančioms pramonės įmonėms reikėjo inžinierių. Jų studijoms 1923 m. Lietuvos universiteto Technikos fakultete buvo įkurta Mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija, kainavusi daugiau kaip 80 tūkstančių litų. Dauguma laboratorijos įrenginių buvo įsigyta Amsler įmonėje Šveicarijoje beveik prieš 100 metų. Laboratorijoje įrengta ekspozicija „Prof. Kazimieras Vasiliauskas – medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje“. Čia vykdoma edukacinė programa „Pažintis su senovine laboratorija“, kurios metu lankytojai gali sužinoti daug įdomių faktų apie laboratorijos istoriją, medžiagų atsparumo bandymų reikšmę, pamatyti veikiančią senovinę Lietuvos universiteto laboratorinę įrangą ir pamatyti atliekamus tempimo, sukimo ir gniuždymo bandymus.

Edukacinė programa nemokama. Registracija: tel. (8 37) 300633; el. paštu muziejus@ktu.lt

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas.

Varšuvos Koperniko mokslo centro paroda „Mokslobusas“

2018 m. balandžio 23 d. KTU Elektronikos rūmuose buvo eksponuojama mobili Varšuvos mokslo centro paroda „Mokslobusas“. Parodoje buvo demonstruojama 20 mobilių tyrimo stočių, apie kurias pasakojo 3 Varšuvos mokslo centro edukatoriai. Parodą aplankė apie 400 Kauno miesto ir rajono, Alytaus bei Plungės mokyklų moksleivių. „Mokslobusas“ jiems buvo netikėtumų kupinas pasaulį valdančių gamtos dėsnių ir taisyklių atradimas, kur padedami edukatorių, vaikai galėjo susipažinti su atskirų eksponatų veikimo principais, suprasti pristatomus mokslo reiškinius. Parodą Lietuvos vaikams dovanojo Varšuvos Koperniko mokslo centras ir Lenkijos institutas Vilniuje.

 Vaizdo rezultatas pagal užklausą „centrum nauki kopernik“

Paskaitų ciklas „Nepatogi Universiteto istorija“

2017 m. pavasarį KTU muziejus ir Kultūros centras surengė atvirų paskaitų ciklą „Nepatogi Universiteto istorija“, kuriuo buvo siekiama ne tik populiarinti istoriją, įdomius, su Universiteto praeitimi susijusius faktus, įvykius bei asmenis, bet ir savotiškai papildyti atnaujintą ir vasario 15 d. visuomenei pristatytą KTU muziejaus ekspoziciją „Asmenybės universiteto ir valstybės istorijoje“. Paskaitas skaitė muziejaus vadovė, istorikė dr. Audronė Veilentienė, moderatorius – Žilvinas Rinkšelis.

Paskaitų ciklo paskaitos yra laisvai prieinamos peržiūrai internete:

Šias ir kitokio pobūdžio paskaitas Universiteto ir politinės istorijos tema galima organizuoti mokyklose, Universitete ir plačiajai visuomenei.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas.

Rinkiniai

Kauno technologijos universiteto muziejus kaupia, saugo, tiria, eksponuoja ir populiarina muziejines vertybes, atspindinčias Universiteto istoriją: ištakas, tradicijas, veiklos sritis, pasiekimus, padalinių istoriją, žymius žmones, paveldą bei reprezentuoja šiandienos Universitetą, atskleidžia jo poveikį valstybės ir visuomenės raidai, reikšmę šalies mokslui ir kultūrai.

Muziejines vertybes ir archyvinę medžiagą sudaro eksponatai, susiję su Kauno technologijos universitetu, Kauno politechnikos institutu ir Lietuvos universitetu (1930 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas), jų padaliniais, pastatais ir žmonėmis. Rinkinių pagrindas – tarpukario laikotarpio fizikos ir chemijos laboratorijų prietaisai ir mokymo priemonės, Kauno politechnikos instituto mokslininkų sukurti ir mokymo procese naudoti prietaisai, diplominiai darbai, disertacijos, dokumentai, asmeniniai daiktai, studentų statybinių būrių atributika, dovanos, baldai ir kiti daiktai. Taip pat rektoriaus Kazimiero Baršausko asmeniniai daiktai bei 2014 m. muziejui perduota prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijos dalis su autentiškais tarpukario įrenginiais. Sukauptus rinkinius muziejus eksponuoja ekspozicijose, parodose, muziejaus buveinėje ir padaliniuose.

Fotografijų autorius: Andrius Staniulis

Rėmėjai

Dėkojame visiems prisidėjusiems prie KTU muziejaus kūrimo, puoselėjimo ir parėmusiems jį eksponatais:

  • Loretai Jasiukevičiūtei-Kudarienei,
  • Gailutei Nedzinskaitei-Neverdauskienei,
  • Natalijai Baryšnikovai,
  • Janinai Samolaitytei,
  • Alinai Kšivickienei,
  • Vincui Bitinaičiui,
  • Jūratei Banionienei,
  • Jūratei Radvilavičienei,
  • Robertui Kapačiūnui,
  • Benitai Mincevičiūtei,
  • doc. Laimai Papreckienei,
  • prof. Antanui Žiliukui,
  • Vytautui Bingeliui,
  • Nepriklausomybės akto signatarui Povilui Varanauskui,
  • habil. dr. Genovaitei Jasinevičienei,
  • Mildai Mildažytei Kulikauskienei,
  • prof. Romualdui Baltrušiui,
  • Virginijai Limanauskienei,
  • Antanui Pedišiui,
  • Ninai ir Igoriui Prosyčevams,
  • Leonui Veržbolauskui,
  • Palmirai Garunkštytei-Kunigėnienei,
  • Aleksandrui Duchavičiui,
  • Juditai Šukytei,
  • Statybos ir architektūros fakultetui,
  • Mechanikos inžinerijos katedrai,
  • Dizaino ir technologijų fakulteto veteranams.

Savanorystė

Domiesi muziejininkyste, turi laisvo laiko ir esi aktyvus bei pilietiškas?

Jei Universiteto gyvenimas ir istorija tau atrodo įdomi, norėtum kažką su tuo nuveikti, o gal turi idėjų kaip tai pristatyti dar įdomiau? Turi patirties arba nori jos įgauti?

Ateik ir išbandyk save šiose veiklose: kuriant ir vedant edukacines programas, ekskursijas, įdomiai pristatant ir išnaudojant unikalų Universiteto paveldą, jo istorijos siužetus.

Susidomėjai? Susisiek su mumis el. paštu: muziejus@ktu.lt

Monografijos

1. Veilentienė, Audronė. Valdemaras Vytautas Čarneckis: „Esu savo Tėvynės patriotas“.
Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016 m.
2. Stražnickis, Juozas. Matematikas Jonas Matulionis: gyvenimo stotys. Kauno technologijos universitetas, 2016 m.
3. Kauno technologijos universiteto muziejus: istorija, veikla, eksponatai. Kaunas, 2015 m.
 4. Stražnickas, Juozas. Profesorius Julijonas Gravrogkas: Tylos kalba. Kauno technologijos universitetas, 2013 m.
 5. Nakas, Algimantas. Profesorius Marijonas Martynaitis: permainų verpetuose. Kauno technologijos universitetas, 2012 m.
 6. Baltrušis, Romualdas. Profesorius Antanas Purėnas. Kauno technologijos universitetas, 2008 m.
 7. KTU-FOTO studija 1976–2006 m. Kauno technologijos universitetas, KTU–FOTO studija, 2006 m.
 8. Janickis, Vitalijus, Railienė Birutė. Akademikas Jonas Janickis. Kauno technologijos universitetas, 2006 m.
 9. Stražnickas, Juozas. Profesorius Kazimieras Baršauskas: Meilės galia. Kauno technologijos universitetas, 2003 m.
10. Kauno technologijos universiteto pastatai: istorija ir architektūra. Kauno technologijos universitetas, 2000 m.
 11. Tamašauskas, Albinas. Iš Kauno universiteto ir Politechnikos instituto praeities: komunistų partinės organizacijos raidos ir veiklos apžvalga. Kauno technologijos universitetas, 2000 m.
 12. Stražnickis, Juozas. Žygis. Steponas Kairys: inžinierius, mokslininkas kūrėjas. Kauno technologijos universitetas, 1999 m.
13. Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto 1920–1997. Kauno technologijos universitetas, 1997 m.
14. Lietuvninkaitė, Nijolė. Kauno technologijos universiteto Antrųjų rūmų istorijos bruožai. Kauno technologijos universitetas, 1997 m.
 15. Stražnickis, Juozas. Kazimieras Vasiliauskas: mokslininkas, pedagogas, inžinierius. Kauno technologijos universitetas, 1997 m.
 16. Martynaitis, Marijonas. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. Vilnius, 1979 m.

Moksliniai straipsniai

1. Veilentienė, Audronė. Kauno Politechnikos instituto studentai ir dėstytojai KGB akiratyje (1951–1989 m.).
„Genocidas ir rezistencija“ 2014 m. Nr. 1(35). Skaityti straipsnį.
2. Veilentienė, Audronė. Ideologinė prievarta ir represijos Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete (1944–1950 m.).
„Genocidas ir rezistencija“ 2013 m. Nr. 1(33). Skaityti straipsnį.
3. Veilentienė, Audronė. Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais.
Parlamento studijos, 2011, Nr. 11. Skaityti straipsnį.
4. Veilentienė, Audronė. Valdemaras Vytautas Čarneckis: kelias į Steigiamąjį Seimą ir diplomatinio darbo pradžia.
Parlamento studijos, 2012, Nr. 13. Skaityti straipsnį.
5. Veilentienė, Audronė. Seimo veiksnys formuojant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos biudžetą ir struktūrą 1920–1927 m.
Parlamento studijos, 2014, Nr. 17. Skaityti straipsnį.
6. Veilentienė, Audronė. Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: opozicijos vienijimosi pradžia.
Parlamento studijos, 2016, Nr. 21. Skaityti straipsnį.
Veilentienė, Audronė. Lietuvos visuomenės požiūris į Hymanso projektus ir pasikėsinimas į Ernestą Galvanauską.
Istorija, 2016, Nr. 4. Skaityti straipsnį
7. Veilentienė, Audronė. Tarpukario ministrų biografijų žodynas (recenzija).
Parlamento studijos, 2017, Nr. 22. Skaityti straipsnį.
8.  Veilentienė, Audronė. Steigiamojo Seimo darbai švietimo srityje: lūkesčiai ir problemos.
Parlamento studijos, 2017, Nr. 23. Skaityti straipsnį.

Šaltinių publikavimas

1. Veilentienė, Audronė. Įžanga P. V. Raulinaičio straipsniui: tarpukario Lietuvos parlamentaras apie parlamentinę užsienio politikos kontrolę.
Parlamento studijos, 2013, Nr. 14. Skaityti straipsnį.
2. Veilentienė, Audronė. Įžanga A. Suginto straipsniui: tarpukario Lietuvos parlamentaras apie įstatymų konstitucingumą.
Parlamento studijos, 2013, Nr. 15. Skaityti straipsnį.
2. Veilentienė, Audronė. Įvadas Mykolo Romerio straipsniui. Prof. M. Romeris: „Konstitucija leidžiama ne dekoracijai…“ .
Parlamento studijos, 2014, Nr. 16. Skaityti straipsnį.
3. Veilentienė, Audronė. Įžanga P. Ysako straipsniui: Lietuvos universiteto absolvento straipsnis apie rinkimų įstatymą.
Parlamento studijos, 2014, Nr. 17. Skaityti straipsnį.
4. Veilentienė, Audronė. Įvadas Zenono Ivinskio straipsniui.
Parlamento studijos, 2015, Nr. 18. Skaityti straipsnį.
5. Veilentienė, Audronė. Įžanga Prano Klimaičio atsiminimams: Buvusio sekretoriaus atsiminimai apie Didįjį Vilniaus Seimą.
Parlamento studijos, 2016, Nr. 20. Skaityti straipsnį.
6. Veilentienė, Audronė. Signataras Justinas Staugaitis apie vasario 16-osios aktą ir Lietuvos Tarybos santykius su Vokietija.
Parlamento studijos, 2017, Nr. 22. Skaityti straipsnį.
7. Veilentienė, Audronė. Demokratija yra kaip grynas oras… Prof. Petro Leono paskaita „Demokratija ir parlamentarizmas“.
Parlamento studijos, 2017, Nr. 23. Skaityti straipsnį.

Publikacijos

1. Audronė Veilentienė. Pamąstymai apie politinių partijų brandą. Parlamento studijos, 2013, Nr. 14.
Skaityti publikaciją.
2. Veilentienė, Audronė. Dr. Audronė Veilentienė: nežinodami praeities, negalime kurti ateities. kaunieciams.lt, 2017 vasario 18 d.
Skaityti publikaciją.
3. Interviu. KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė: 1920 metais įkurti Aukštuosius kursus buvo žygdarbis. 15min.lt Publikuota: 2015 sausio 27 d.
Skaityti publikaciją.
4. Audronė Veilentienė. Apie parlamentarizmo ligas ir pagarbą Konstitucijai pasitinkant valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Parlamento studijos, 2017, Nr. 23.
Skaityti publikaciją.
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku