Veikla

Muziejus kaupia, saugo ir populiarina istorines vertybes, susijusias su Universiteto istorija ir jo asmenybių biografijomis, plėtoja edukacinę ir tiriamąją veiklą, bendradarbiauja su kitais muziejais, kultūros ir švietimo organizacijomis.

Renginiai

Kauno technologijos universiteto muziejus organizuoja renginius, paskaitas Universiteto istorijos tematika, dalyvauja bendruose Lietuvos muziejų renginiuose ir projektuose. Siekdamas pristatyti Universiteto istoriją ir reikšmę plačiajai visuomenei, muziejus glaudžiai bendradarbiauja su KTU veteranų klubu „Emeritus“, suteikiančiu vertingos informacijos apie Universiteto įvykius, žmones ir eksponatus, taip pat Vytauto Didžiojo karo, Genocido aukų, Lietuvos švietimo istorijos, Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų muziejais bei Lietuvos muziejų asociacija.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

Renginiai, skirti Aukštųjų kursų 100-mečiui

Sausio 27 d. sukako 100 metų, kai Kaune įkurti Aukštieji kursai, kurie 1922 m. vasario 16 d. buvo reorganizuoti į Lietuvos universitetą, iš kurio kilę Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai.

KTU biblioteka šiai progai skyrė renginį „Mokslo ir kultūros puoselėtojai Lietuvos universiteto ištakose“, kuris įvyko sausio 15 d. Istorinėje prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijoje. Emeritas prof. Antanas Žiliukas skaitė pranešimą apie vieno iš Aukštųjų kursų iniciatorių, medžiagų ir statybinės mechanikos pradininko prof. K. Vasiliausko veiklą, mokslinius pasiekimus, nuopelnus. Muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė pristatė kitą Aukštųjų kursų iniciatorių, politinį ir visuomeninį veikėją prof. Joną Šimoliūną. Bibliotekos Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė pristatė iki šių dienų išlikusias Aukštųjų kursų knygas, kurios yra saugomos Centrinėje bibliotekoje, Retų spaudinių fonde. Aukštųjų kursų 100-mečiui paminėti Centrinėje bibliotekoje (Gedimino g. 50) parengta paroda „Aukštųjų kursų knygos“, kuri veiks iki gegužės 29 d.

Sausio 27 d. Kauno universitetai šventė Aukštųjų kursų 100-metį. Maironio gimnazijos salėje, kur prieš 100 metų vyko Aukštųjų kursų atidarymo iškilmės, įvyko šiai progai skirtas minėjimas ir konferencija „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“. Šventėje dalyvavo Aukštųjų kursų iniciatorių Zigmo Žemaičio ir Liudo Vailionio artimieji, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universietų bendruomenių nariai.  Pranešimus skaitė  mokslininkai visų trijų universitetų mokslininkai. KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė priminė Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes ir problemas, prof. Vidmantas Pekarskas apžvelgė matematinio švietimo lietuvių kalba raidą nuo daraktorių mokyklų iki Aukštųjų kursų, Valerijus Keras kalbėjo apie Aukštųjų kursų technikos skyriaus įkūrimą, veiklą ir paveldą.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

KTU pagerbti Laisvės gynėjai

Sausio 13-ąją KTU Muziejus kartu su Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu surengė Laisvės gynėjų dienos paminėjimą Elektronikos rūmuose (Studentų g. 50).  Renginyje skambėjo kanklių muzika, ekrane buvo rodomos 1991 m. sausio įvykių nuotraukos, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto administravimo vadovė Virginija Klusienė skaitė eiles apie laisvę. Muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė pakvietė svečius – dviejų kartų buvusius KTU studentus, Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius Stasį Dovydaitį ir Algimantą Balčiūną pasidalyti prisiminimais apie sausio 13-ąją.

S.Dovydaitis-Vaidila buvo Tauro apygardos Birutės rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos partizanų žvalgas ir rėmėjas, Lietuvos okupacijos metais pogrindinės moksleivių organizacijos „Aušra“ įkūrėjas, būdamas vos 14 metų amžiaus įsijungė į Geležinio Vilko rinktinės partizanų būrį.  1952 m. vasario 19 d. S. Dovydaitis buvo suimtas už antisovietinės pogrindinės organizacijos „Aušra“ įkūrimą ir antisovietinių lapelių platinimą, už tai nuteistas 10 metų  lagerio. Jis kalėjo lageryje netoli Permės 7 metus. Grįžo į Lietuvą po Stalino mirties, dalyvavo 1956 m. Vėlinių demonstracijoje Kaune, kelis metus studijavo ekonomiką Kauno politechnikos instituto vakariniame skyriuje, paskui perėjo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Atgimimo laikais S. Dovydaitis tapo aktyviu Sąjūdžio dalyviu, Lietuvos šaulių sąjungos nariu, Sausio 13-ąją gynė Parlamentą, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu.

Jaunesniąją kartą minėjime atstovavo KTU absolventas Algimantas Balčiūnas. Jis –  Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, prisiekęs ginti tėvynę 1990 m. lapkričio 23 d. Lemtingais 1991 metais nuo sausio 8 iki 15 dienos saugojo parlamentą. Sausio 16 d. Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Ginekologinio skyriaus ventiliacijos kameroje įrengė 30 gulimų vietų sužeistiesiems ir parūpino pirmo būtinumo vaistų, slaugos ir pagalbos priemonių, saugojo įvairius Kauno objektus.

Po minėjimo renginio dalyviai pasuko padėti gėlių prie atminimo lentos ir koplytstulpio, kurie skirti Televizijos bokšto Vilniuje žuvusių  studentų Virginijaus Druskio ir Rimanto Juknevičiaus atminimui. Atsiminimais apie juos pasidalijo buvęs kuratorius Ramutis Vincas Rindzevičius ir buvęs Radioelektronikos fakulteto dekanas doc. Stasys Mickūnas.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

Atminimo popietė signatarui ir diplomatui Petrui Klimui

Lapkričio 5 d. KTU muziejus ir biblioteka suorganizavo atminimo popietę 1918 m. vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos universiteto lektoriui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui. Tai trečiasis ciklo, skirto 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarams, susijusiems su Lietuvos universitetu, renginys. Popietėje dalyvavo monografijos apie P. Klimą autorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė ir P. Klimo giminaitės LSMU Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė ir LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr.  Vaiva Lesauskaitė.

Renginio pradžioje KTU bibliotekos Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė pristatė parodą „Petro Klimo gyvenimo ir veiklos akimirkos“, kurioje buvo galima pamatyti signataro parašytas ir jam dedikuotas knygas bei fotografijas, atspindinčias jo veiklą ir gyvenimą. Muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė supažindino su signataro biografija, o dr. Vilma Bukaitė atskleidė įvairiapusišką P. Klimo kultūrinę veiklą Prancūzijoje. Prof. Vita Lesauskaitė papasakojo apie bendravimą su P. Klimu, jo vertybines nuostatas, perskaitė signataro laišką, skirtą jos tėvui, Kauno politechnikos instituto absolventui ir dėstytojui Vytautui Lesauskui. Jos pasakojimą papildė sesuo prof. Vaiva Lesauskaitė, pasidalijusi prisiminimais apie tai, kaip jų namuose buvo švenčiama Vasario 16-oji, apie P. Klimo bendražygius, kurie lankėsi jų namuose. Ji papasakojo ir apie detektyvu virtusias savo krikštynas, kai jos krikšto tėvai P. Klimas ir jo duktė Eglė su ketverių metukų krikštadukte pabėgo nuo KGB darbuotojų. Renginio dalyviai domėjosi, ar P. Klimas žinojo, kad buvo sekamas KGB, klausė, kodėl nebuvo suformuota egzilinė Vyriausybė ir kt. Diskusijos tęsėsi ir pasibaigus renginiui prie kavos puodelio.

Fotografijų autorė Justina Šuminaitė

Atminimo popietė, skirta Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai

Balandžio 11 d. atminimo popiete, skirta Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, KTU muziejus ir biblioteka pratęsė renginių ciklą „1918 m. vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos universitetas“. Kartu atminimo popietė gražiai papildė renginius, skirtus Prezidento Antano Smetonos metams ir Prezidento institucijos įkūrimo 100-mečiui. Prezidentas A. Smetona 1922– 1926 m. dirbo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedroje bei dėstė etiką, senovės filosofiją ir jos istoriją bei epizodinius kursus: Platoną, poetiką ir lietuvių kalbos stilistiką. Apie jo darbą universitete bei požiūrį į universitetą, dėstytojų ir studentų požiūrį į tautininkų valdymą pasakojo Muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. Renginyje dalyvavusi A. Smetonos brolio Motiejaus  vaikaitė Sigutė Smetonaitė Petrauskienė pasidalijo jaudinančiais prisiminimais apie artimųjų likimus. Bibliotekos Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė papasakojo apie KTU bibliotekoje išlikusią Prezidento A. Smetonos biblioteką, kuri 1941 m. sovietų valdžios sprendimu buvo perduota universiteto bibliotekai. Deja, iš daugiau kaip 900 Prezidento asmeninės bibliotekos knygų išliko apie 600, kitos sovietmečiu buvo perduotos įvairioms bibliotekoms, buvo nurašytos ar dingo. Renginio dalyviai galėjo ne tik pamatyti, bet ir pavartyti Prezidento A. Smetonos knygas.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

Atminimo popietė, skirta prof. Kazimiero Vasiliausko 140-osioms gimimo metinėms

Kovo 17 d. medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkui Lietuvoje prof. Kazimierui Vasiliauskui būtų sukakę 140 metų. Jis stovėjo prie tautinės aukštosios mokyklos ištakų – Aukštųjų kursų Kaune, buvo vienas iš Lietuvos universiteto Technikos fakulteto kūrėjų, išugdęs dvi inžinierių kartas ir sukūręs savitą medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos mokslo mokyklą. Jo mokslo darbai – pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, monografijos ir straipsniai įeina į Lietuvos techninės literatūros aukso fondą. „Mano gyvenimas priklausė Lietuvai, o lietuvį manyje dar jaunystėje pažadino penkios Vinco Kudirkos „Varpo“ gadynės eilutės“, – sakė prof. K. Vasiliauskas, nuėjęs ilgą ir prasmingą gyvenimo kelią nuo šiaudinės bežemio valstiečio pastogės iki Lietuvos universiteto profesoriaus ir Technikos fakulteto dekano, vėliau – akademiko.

Prof. K. Vasiliausko jubiliejaus proga KTU muziejus surengė virtualią parodą „Mano gyvenimas priklausė Lietuvai. Prof. Kazimierui Vasiliauskui– 140“ ir kovo 19 d. kartu su ilgamečiu Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėju prof. Antanu Žiliuku bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Mechanikos inžinerijos katedra suorganizavo atminimo popietę. Renginys įvyko prof. K. Vasiliausko įkurtoje Medžiagų atsparumo laboratorijoje, išlikusioje ir veikiančioje kaip KTU muziejaus padalinys iki šių dienų. Jo metu KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė supažindino su prof. K. Vasiliausko gyvenimo akimirkomis, atskleistomis virtualioje parodoje, prof. Antanas Žiliukas akcentavo jo mokslinės ir pedagoginės veiklos reikšmę universitetui ir Lietuvai, apie jo darbų tęsimą pasakojo Mechanikos inžinerijos katedros doc. Audrius Jutas, Fizikos katedros docentė Judita Puišo palygino prof. Zigmo Žemaičio ir prof. K. Vasiliausko nuopelnus, kuriant Aukštuosius kursus. Atminimo popietėje dalyvavęs prof. K. Vasiliausko vaikaitės Irtos vyras prof. Algirdas Smilgevičius pasidalino šeimos atsiminimais ir padėkojo KTU už jiems brangaus žmogaus atminimą ir dėmesį.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

KTU paminėjo Lietuvai ir akademinei bendruomenei svarbias datas

Pasitikdama 101-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo ir 97-ąsias Lietuvos universiteto įkūrimo metines, vasario 14 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenė susibūrė istorinėje KTU Auloje. Renginys prasidėjo Lietuvos valstybės himnu, kurį dalyviai giedojo drauge su KTU akademiniu choru „Jaunystė“.

„1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės aktą, o lygiai po ketverių metų – 1922 m. vasario 16 d. – įsteigtas Lietuvos universitetas, iš kurio kilęs ir KTU. Ši šventė itin svarbi ne tik Lietuvos valstybingumo istorijai, bet ir mūsų universiteto tapatybei“, – kalbėjo KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, sveikindamas susirinkusiuosius, kvietė rasti asmeninį ryšį su šia prasminga švente. Pasak pagrindinės renginio organizatorės dr. A. Veilentienės, tarpukariu minint Vasario 16-ąją Universiteto salėje (dabar – KTU Aula) būdavo rengiamos viešos paskaitos. Tęsdama šią tradiciją, KTU muziejaus vadovė parengė istorinį pranešimą „1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos universitetas“. Pranešime skambėjo septynių signatarų pavardės, kurie buvo glaudžiai susiję su Lietuvos universitetu, o jo dvasia ir tradicijos iki šiol yra vienos pagrindinių KTU vertybių. Renginio dalyviai išgirdo ištrauką iš „Amerikos balso“ žurnalisto Jurgio Blekaičio radijo laidos apie 1918 m. Vasario 16-osios akto paskelbimo reikšmę, kurioje dalyvavo ir kalbėjo prof. Steponas Kairys. Šis inžinierius, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos universiteto Technikos fakulteto profesorius pelnytai vadinamas Lietuvos inžinerinės ekologijos pionieriumi. Prof. S. Kairio jubiliejaus proga (140-ios gimimo metinės) KTU muziejaus vadovė surengė virtualią parodą.

Dr. A. Veilentienės teigimu, KTU akademinis choras „Jaunystė“, kurį 1924 m. įkūrė Teodoras Brazys, o šiandien jam vadovauja Danguolė Beinarytė – gyva universiteto tradicijų dalis. Šio choro pasirodymu vainikuotas iškilmingas KTU bendruomenės renginys.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

Lietuvos muziejų kelias

Nepriklausomybės metų ženklai

2018 m. penktoji Lietuvos muziejų kelio renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui, tema „Nepriklausomybės metų ženklai“ skatina apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. laikotarpio laimėjimus, kurie turėjo įtakos mūsų šalies mokslo, meno, kultūros, švietimo, pramonės, diplomatijos ir kitų sričių plėtrai. Kauno technologijos universiteto muziejus įsijungia į Lietuvos muziejaus kelio renginius 2018 m. gegužės 25 d. 12 val. pristatydamas atnaujintą ekspoziciją Istorinėje prof. K. Vasiliausko laboratorijoje (K. Donelaičio g. 20–116, Kaunas) ir edukacinę programą „Pažintis su tarpukario universiteto laboratorija“.

Kauno technologijos universitetas yra kilęs iš 1922 m. vasario 16 d. Kaune įkurto Lietuvos universiteto, todėl čia išlikę nemažai nepriklausomybės metų ženklų. Vienas iš jų – Mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija. Tarpukariu Lietuva buvo žemės ūkio šalis, tačiau besikuriančioms pramonės įmonėms reikėjo inžinierių. Jų studijoms 1923 m. Lietuvos universiteto Technikos fakultete buvo įkurta Mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija, kainavusi daugiau kaip 80 tūkstančių litų. Dauguma laboratorijos įrenginių buvo įsigyta Amsler įmonėje Šveicarijoje beveik prieš 100 metų. Laboratorijoje įrengta ekspozicija „Prof. Kazimieras Vasiliauskas – medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje“. Čia vykdoma edukacinė programa „Pažintis su senovine laboratorija“, kurios metu lankytojai gali sužinoti daug įdomių faktų apie laboratorijos istoriją, medžiagų atsparumo bandymų reikšmę, pamatyti veikiančią senovinę Lietuvos universiteto laboratorinę įrangą ir pamatyti atliekamus tempimo, sukimo ir gniuždymo bandymus.

Edukacinė programa nemokama. Registracija: tel. (8 37) 300633; el. paštu muziejus@ktu.lt

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

Varšuvos Koperniko mokslo centro paroda „Mokslobusas“

2018 m. balandžio 23 d. KTU Elektronikos rūmuose buvo eksponuojama mobili Varšuvos mokslo centro paroda „Mokslobusas“. Parodoje buvo demonstruojama 20 mobilių tyrimo stočių, apie kurias pasakojo 3 Varšuvos mokslo centro edukatoriai. Parodą aplankė apie 400 Kauno miesto ir rajono, Alytaus bei Plungės mokyklų moksleivių. „Mokslobusas“ jiems buvo netikėtumų kupinas pasaulį valdančių gamtos dėsnių ir taisyklių atradimas, kur padedami edukatorių, vaikai galėjo susipažinti su atskirų eksponatų veikimo principais, suprasti pristatomus mokslo reiškinius. Parodą Lietuvos vaikams dovanojo Varšuvos Koperniko mokslo centras ir Lenkijos institutas Vilniuje.

 Vaizdo rezultatas pagal užklausą „centrum nauki kopernik“

Paskaitų ciklas „Nepatogi Universiteto istorija“

2017 m. pavasarį KTU muziejus ir Kultūros centras surengė atvirų paskaitų ciklą „Nepatogi Universiteto istorija“, kuriuo buvo siekiama ne tik populiarinti istoriją, įdomius, su Universiteto praeitimi susijusius faktus, įvykius bei asmenis, bet ir savotiškai papildyti atnaujintą ir vasario 15 d. visuomenei pristatytą KTU muziejaus ekspoziciją „Asmenybės universiteto ir valstybės istorijoje“. Paskaitas skaitė muziejaus vadovė, istorikė dr. Audronė Veilentienė, moderatorius – Žilvinas Rinkšelis.

Paskaitų ciklo paskaitos yra laisvai prieinamos peržiūrai internete:

Šias ir kitokio pobūdžio paskaitas Universiteto ir politinės istorijos tema galima organizuoti mokyklose, Universitete ir plačiajai visuomenei.

Fotografijų autorius Jonas Klėmanas

Rinkiniai

Kauno technologijos universiteto muziejus kaupia, saugo, tiria, eksponuoja ir populiarina muziejines vertybes, atspindinčias Universiteto istoriją: ištakas, tradicijas, veiklos sritis, pasiekimus, padalinių istoriją, žymius žmones, paveldą bei reprezentuoja šiandienos Universitetą, atskleidžia jo poveikį valstybės ir visuomenės raidai, reikšmę šalies mokslui ir kultūrai.

Muziejines vertybes ir archyvinę medžiagą sudaro eksponatai, susiję su Kauno technologijos universitetu, Kauno politechnikos institutu ir Lietuvos universitetu (1930 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas), jų padaliniais, pastatais ir žmonėmis. Rinkinių pagrindas – tarpukario laikotarpio fizikos ir chemijos laboratorijų prietaisai ir mokymo priemonės, Kauno politechnikos instituto mokslininkų sukurti ir mokymo procese naudoti prietaisai, diplominiai darbai, disertacijos, dokumentai, asmeniniai daiktai, studentų statybinių būrių atributika, dovanos, baldai ir kiti daiktai. Taip pat rektoriaus Kazimiero Baršausko asmeniniai daiktai bei 2014 m. muziejui perduota prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijos dalis su autentiškais tarpukario įrenginiais. Sukauptus rinkinius muziejus eksponuoja ekspozicijose, parodose, muziejaus buveinėje ir padaliniuose.

Fotografijų autorius: Andrius Staniulis

Rėmėjai

Dėkojame visiems prisidėjusiems prie KTU muziejaus kūrimo, puoselėjimo ir parėmusiems jį eksponatais:

  • Loretai Jasiukevičiūtei-Kudarienei,
  • Gailutei Nedzinskaitei-Neverdauskienei,
  • Natalijai Baryšnikovai,
  • Janinai Samolaitytei,
  • Alinai Kšivickienei,
  • Vincui Bitinaičiui,
  • Jūratei Banionienei,
  • Jūratei Radvilavičienei,
  • Robertui Kapačiūnui,
  • Benitai Mincevičiūtei,
  • doc. Laimai Papreckienei,
  • prof. Antanui Žiliukui,
  • Vytautui Bingeliui,
  • Nepriklausomybės akto signatarui Povilui Varanauskui,
  • habil. dr. Genovaitei Jasinevičienei,
  • Mildai Mildažytei Kulikauskienei,
  • prof. Romualdui Baltrušiui,
  • Virginijai Limanauskienei,
  • Antanui Pedišiui,
  • Ninai ir Igoriui Prosyčevams,
  • Leonui Veržbolauskui,
  • Palmirai Garunkštytei-Kunigėnienei,
  • Aleksandrui Duchavičiui,
  • Juditai Šukytei,
  • Statybos ir architektūros fakultetui,
  • Mechanikos inžinerijos katedrai,
  • Dizaino ir technologijų fakulteto veteranams.

Savanorystė

Domiesi muziejininkyste, turi laisvo laiko ir esi aktyvus bei pilietiškas?

Jei Universiteto gyvenimas ir istorija tau atrodo įdomi, norėtum kažką su tuo nuveikti, o gal turi idėjų kaip tai pristatyti dar įdomiau? Turi patirties arba nori jos įgauti?

Ateik ir išbandyk save šiose veiklose: kuriant ir vedant edukacines programas, ekskursijas, įdomiai pristatant ir išnaudojant unikalų Universiteto paveldą, jo istorijos siužetus.

Susidomėjai? Susisiek su mumis el. paštu: muziejus@ktu.lt

Monografijos

1. Veilentienė, Audronė. Valdemaras Vytautas Čarneckis: „Esu savo Tėvynės patriotas“.
Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016 m.
2. Stražnickas, Juozas. Matematikas Jonas Matulionis: gyvenimo stotys. Kauno technologijos universitetas, 2016 m.
3. Kauno technologijos universiteto muziejus: istorija, veikla, eksponatai. Kaunas, 2015 m.
 4. Stražnickas, Juozas. Profesorius Julijonas Gravrogkas: Tylos kalba. Kauno technologijos universitetas, 2013 m.
 5. Nakas, Algimantas. Profesorius Marijonas Martynaitis: permainų verpetuose. Kauno technologijos universitetas, 2012 m.
 6. Baltrušis, Romualdas. Profesorius Antanas Purėnas. Kauno technologijos universitetas, 2008 m.
 7. KTU-FOTO studija 1976–2006 m. Kauno technologijos universitetas, KTU–FOTO studija, 2006 m.
 8. Janickis, Vitalijus, Railienė Birutė. Akademikas Jonas Janickis. Kauno technologijos universitetas, 2006 m.
 9. Stražnickas, Juozas. Profesorius Kazimieras Baršauskas: Meilės galia. Kauno technologijos universitetas, 2003 m.
10. Kauno technologijos universiteto pastatai: istorija ir architektūra. Kauno technologijos universitetas, 2000 m.
 11. Tamašauskas, Albinas. Iš Kauno universiteto ir Politechnikos instituto praeities: komunistų partinės organizacijos raidos ir veiklos apžvalga. Kauno technologijos universitetas, 2000 m.
 12. Stražnickas, Juozas. Žygis. Steponas Kairys: inžinierius, mokslininkas kūrėjas. Kauno technologijos universitetas, 1999 m.
13. Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto 1920–1997. Kauno technologijos universitetas, 1997 m.
14. Lietuvninkaitė, Nijolė. Kauno technologijos universiteto Antrųjų rūmų istorijos bruožai. Kauno technologijos universitetas, 1997 m.
 15. Stražnickas, Juozas. Kazimieras Vasiliauskas: mokslininkas, pedagogas, inžinierius. Kauno technologijos universitetas, 1997 m.
 16. Martynaitis, Marijonas. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. Vilnius, 1979 m.

Moksliniai straipsniai

1. Veilentienė, Audronė. Kauno Politechnikos instituto studentai ir dėstytojai KGB akiratyje (1951–1989 m.).
„Genocidas ir rezistencija“ 2014 m. Nr. 1(35). Skaityti straipsnį.
2. Veilentienė, Audronė. Ideologinė prievarta ir represijos Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete (1944–1950 m.).
„Genocidas ir rezistencija“ 2013 m. Nr. 1(33). Skaityti straipsnį.
3. Veilentienė, Audronė. Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais.
Parlamento studijos, 2011, Nr. 11. Skaityti straipsnį.
4. Veilentienė, Audronė. Valdemaras Vytautas Čarneckis: kelias į Steigiamąjį Seimą ir diplomatinio darbo pradžia.
Parlamento studijos, 2012, Nr. 13. Skaityti straipsnį.
5. Veilentienė, Audronė. Seimo veiksnys formuojant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos biudžetą ir struktūrą 1920–1927 m.
Parlamento studijos, 2014, Nr. 17. Skaityti straipsnį.
6. Veilentienė, Audronė. Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: opozicijos vienijimosi pradžia.
Parlamento studijos, 2016, Nr. 21. Skaityti straipsnį.
Veilentienė, Audronė. Lietuvos visuomenės požiūris į Hymanso projektus ir pasikėsinimas į Ernestą Galvanauską.
Istorija, 2016, Nr. 4. Skaityti straipsnį
7. Veilentienė, Audronė. Tarpukario ministrų biografijų žodynas (recenzija).
Parlamento studijos, 2017, Nr. 22. Skaityti straipsnį.
8. Veilentienė, Audronė. Steigiamojo Seimo darbai švietimo srityje: lūkesčiai ir problemos.
Parlamento studijos, 2017, Nr. 23. Skaityti straipsnį.
9. Veilentienė, Audronė. Augustino Voldemaro veikla užsienio politikos srityje Steigiamojo Seimo laikotarpiu.
Parlamento studijos, 2018, Nr. 25. Skaityti straipsnį

Šaltinių publikavimas

1. Veilentienė, Audronė. Įžanga P. V. Raulinaičio straipsniui: tarpukario Lietuvos parlamentaras apie parlamentinę užsienio politikos kontrolę.
Parlamento studijos, 2013, Nr. 14. Skaityti straipsnį.
2. Veilentienė, Audronė. Įžanga A. Suginto straipsniui: tarpukario Lietuvos parlamentaras apie įstatymų konstitucingumą.
Parlamento studijos, 2013, Nr. 15. Skaityti straipsnį.
2. Veilentienė, Audronė. Įvadas Mykolo Romerio straipsniui. Prof. M. Romeris: „Konstitucija leidžiama ne dekoracijai…“ .
Parlamento studijos, 2014, Nr. 16. Skaityti straipsnį.
3. Veilentienė, Audronė. Įžanga P. Ysako straipsniui: Lietuvos universiteto absolvento straipsnis apie rinkimų įstatymą.
Parlamento studijos, 2014, Nr. 17. Skaityti straipsnį.
4. Veilentienė, Audronė. Įvadas Zenono Ivinskio straipsniui.
Parlamento studijos, 2015, Nr. 18. Skaityti straipsnį.
5. Veilentienė, Audronė. Įžanga Prano Klimaičio atsiminimams: Buvusio sekretoriaus atsiminimai apie Didįjį Vilniaus Seimą.
Parlamento studijos, 2016, Nr. 20. Skaityti straipsnį.
6. Veilentienė, Audronė. Signataras Justinas Staugaitis apie vasario 16-osios aktą ir Lietuvos Tarybos santykius su Vokietija.
Parlamento studijos, 2017, Nr. 22. Skaityti straipsnį.
7. Veilentienė, Audronė. Demokratija yra kaip grynas oras… Prof. Petro Leono paskaita „Demokratija ir parlamentarizmas“.
Parlamento studijos, 2017, Nr. 23. Skaityti straipsnį.

Publikacijos

1. Audronė Veilentienė. Pamąstymai apie politinių partijų brandą. Parlamento studijos, 2013, Nr. 14.
Skaityti publikaciją.
2. Veilentienė, Audronė. Dr. Audronė Veilentienė: nežinodami praeities, negalime kurti ateities. kaunieciams.lt, 2017 vasario 18 d.
Skaityti publikaciją.
3. Interviu. KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė: 1920 metais įkurti Aukštuosius kursus buvo žygdarbis. 15min.lt Publikuota: 2015 sausio 27 d.
Skaityti publikaciją.
4. Audronė Veilentienė. Apie parlamentarizmo ligas ir pagarbą Konstitucijai pasitinkant valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Parlamento studijos, 2017, Nr. 23.
Skaityti publikaciją.
5. Interviu. Studentų gyvenimas tarpukario Lietuvoje: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti. ktu.edu Publikuota: 2018 lapkričio 19 d.
Skaityti publikaciją.
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku