Studentų mokslinio darbo orgnizatorius: prof. Jurgiui Slavėnui – 100

Studentų mokslinio darbo organizatorius: prof. Jurgiui Slavėnui – 100

2024 m. balandžio 21 d. sukanka 100 metų, kai gimė medžiagų mechanikos profesorius, technikos mokslų daktaras, Valstybinės premijos laureatas, ilgametis studentų mokslinio darbo tarybos pirmininkas Jurgis Slavėnas. Šia proga KTU muziejus surengė virtualią parodą „Studentų mokslinio darbo organizatorius: prof. Jurgiui Slavėnui – 100“, kurioje panaudotos skaitmeninės kopijos iš KTU muziejaus, KTU fotoarchyvo ir „Emeritus“ klubo. Parodą parengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Studijos

Jurgis Slavėnas gimė 1924 m. balandžio 21 d. Delnickų kaime (Krosnos valsčius). 1941 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono berniukų gimnaziją. Įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto Statybos skyrių. Nacių okupacinei valdžiai varžant studentų priėmimą, J. Slavėnas iš pradžių buvo priimtas hospitantu, vėliau tapo studentu. Nacių kariuomenei užėmus Universiteto pastatus ir nutraukus studijas, J. Slavėnas grįžo į tėviškę. 1944–1947 m. jis dirbo Plentų valdyboje techniku, vėliau – inžinieriaus ir vyr. inžinieriaus pareigose. J. Slavėnas norėjo grįžti į Universitetą, bet iš pradžių jo nepriėmė, nes tėvai buvo pernelyg turtingi. Tik užtarus prof. K. Baršauskui J. Slavėnas 1947 m. grįžo tęsti studijas. Studijuodamas J. Slavėnas aktyviai dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje. 1951 m. su pagyrimu apgynęs kelių specialybės inžinieriaus diplomą jis baigė Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultetą. Po instituto baigimo J. Slavėnas buvo paskirtas dirbti į karinį dalinį Archangelske inžinerinių darbų vykdytoju.

Tėvų Jurgio Slavėno ir Veronikos Tumosaitės vestuvės, 1923 m.

Mama Veronika Slavėnienė ir jos sesuo Ona Arnaustauskienė, 1927 m.

Jurgis Slavėnas – Marijampolės berniukų gimnazijos gimnazistas, 1940 m.

J. Slavėno brėžinys,1938 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Marijampolės berniukų gimnazijos 5 klasė, 1939 m.

Jurgis Slavėnas baigęs gimnaziją, 1940 m.

VDU Statybos fakulteto studento J. Slavėno studijų knygelė, 1941–1942 m.

VDU Statybos fakulteto Statybos skyriaus studento J. Slavėno brėžinys, 1942 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto studento J. Slavėno brėžinys, 1948 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto autokelių specialybės kursas, 1950 m.

Kvietimas J. Slavėnui į Studentų mokslinės draugijos ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą, 1949 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Jurgis Slavėnas diplomantų braižykloje, 1951 m.

Kauno politechnikos instituto diplomantų sveikinimas, 1951 m.

Kauno politechnikos institute

1953–1956 m. J. Slavėnas buvo KPI Mechanikos fakulteto Statybinės mechanikos katedros aspirantas. 1957 m. jis apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Mastelio faktoriaus tyrimo klausimu, atliekant plieno nuovargio bandymus“. Nuo 1957 m. studentams skaitė Medžiagų atsparumo kursą. 1962 m. jam buvo suteiktas docento vardas, nuo 1982 m. – profesorius. 1969 m. už darbus metalų stiprumo tyrimų srityje J. Slavėnas kartu su Jeronimu Baušiu ir Stasiu Vasausku buvo apdovanotas Valstybine premija. 1962–1971 m. doc. J. Slavėnas buvo Mašinų gamybos fakulteto Studentų mokslinio darbo (SMD) mokslinis vadovas, 1971–1981 m. – KPI Studentų mokslinio darbo tarybos pirmininkas, vėliau – pirmininko pavaduotojas ir Respublikinės studentų mokslinio darbo tarybos pirmininko pavaduotojas. Prof. J. Slavėnas buvo vienas iš vadovėlio „Medžiagų atsparumas“ autorių, parašė 7 mokymo priemones ir daug mokslinių straipsnių. Buvo gabus pedagogas ir parengė ne vieną tūkstantį inžinierių, vadovavo doktorantams, rūpinosi Nuovargio stiprumo tyrimo laboratorija.

Jurgis Slavėnas – KPI aspirantas 1953 m.

J. Slavėno disertacija, 1957 m. (Originalas – KTU muziejuje)

KPI Statybinės mechanikos katedra, 1957 m. (Originalas – KTU muziejuje)

KPI Statybinės mechanikos katedra, 1962 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Jurgis Slavėnas – KPI dėstytojas, 1962 m.

Dėstytojo J. Slavėno pasirašytas įskaitos lapelis, 1963 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Žmona Petronėlė Slavėnienė su dukromis Jūrate ir Aušra,1964 m.

Broliai Jurgis, Juozas, Jonas ir Algirdas Slavėnai su mama, 1968 m.

Prof. J. Slavėnas su KPI atstovais Studentų mokslinių darbų konferencijoje Rygoje, 1976 m.

Kvietimas į simpoziumą J. Slavėnui, 1971 m.

Studentų mokslinės-techninės konferencijos plenarinis posėdis Kaune, 1978 m.

Doc. J. Slavėnas skaito pranešimą mokslinėje konferencijoje, 1978 m.

KPI Studentų mokslinės draugijos ataskaitinė-rinkiminė konferencija, 1980 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. J. Slavėnas ir KPI Studentų mokslinės draugijos centrinės tarybos pirmininkas Arūnas Tomkevičius, 1983 m.

Prof. J. Slavėnas ir KPI prorektorius Česlovas Jakimavičius apžiūri studentų mokslinius darbus, 1983 m. (Originalas – KTU muziejuje)

KPI prorektorius prof. J. Gecevičius, prof. J. Slavėnas ir doc. E. Žukienė apžiūri studentų mokslinių darbų parodą, 1985 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Leidinys. J. Muralis, J. Slavėnas. Medžiagų atsparumo namų darbų užduotys, 1989 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Nepriklausomoje Lietuvoje

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, 1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas tapo Kauno technologijos universitetu. Iki 1993 m. prof. Jurgis Slavėnas dirbo KTU Mašinų gamybos fakulteto Medžiagų atsparumo katedroje. Išėjęs į pensiją prof. J. Slavėnas aktyviai dalyvavo KTU veteranų klubo „Emeritus“ veikloje – vadovavo 12 asmenų Istorinės atminties išsaugojimo grupei, kuri tvarkė virtualų KTU istorinių ir atmintinų datų kalendorių ir taip prisidėjo prie KTU istorinės atminties išsaugojimo. 1997 m. išleistoje monografijoje „Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto 1922-1997“ prof. J. Slavėnas parašė straipsnį „Studentų mokslinis darbas (SMD), 2005 m. leidykla „Technologija“ išleido jo parašytą leidinį „Statybinės mechanikos katedra 1922–1962“. Prof. J. Slavėnas mirė 2019 m. sausio 17 d. , palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Profesoriui visada labai svarbu buvo išsaugoti Universiteto istorinę atmintį. Leidinyje, skirtame „Emeritus“ klubo 15 metų sukakčiai, 2018 m. prof. J.Slavėnas rašė:

„Praeitis, dabartis ir ateitis – tai vientiso ir nenutrūkstamo laiko skalės realios dedamosios dalys. Jos tarpusavy glaudžiai susietos ir viena be kitos negali egzistuoti… Tik bendromis visų mūsų pastangomis Universiteto garbinga istorinė atmintis bus jai prideramai įvertinta ir išsaugota. O darbą kiekvienam geriausia pradėti nuo savo šaknų pažinimo.“