Prof. Stanislovui Masiokui – 90

Gyvenimo būdas – mokymasis visą gyvenimą.

Prof. Stanislovui Masiokui – 90

Vasario 6 d. inžinieriui elektrotechnikui, buvusiam Elektrotechnikos fakulteto dekanui, Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos ir Senato nariui, Kauno Rotary klubo prezidentui, dabar – garbės nariui prof. Stanislovui Masiokui sukako 90 metų. 52 metus profesorius atidavė moksliniam ir pedagoginiam darbui Kauno politechnikos institute, nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitete. Garbingo jubiliejaus proga KTU muziejus parengė keturių dalių virtualią parodą „Gyvenimo būdas – mokymasis visą gyvenimą. Prof. Stanislovui Masiokui – 90. „Mokymasis visą gyvenimą – tai ne šūkis ar mados šauksmas, tai gyvenimo būdas“, – rašė prof. S. Masiokas autobiografijoje. Ši profesoriaus mintis tapo parodos pavadinimu. Parodoje panaudoti dokumentai iš KTU archyvo bei fotografijos iš prof. S. Masioko asmeninio archyvo, KTU muziejaus ir fotoarchyvo. Parodą rengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Vaikystė ir studijos pokario metais

Prof. Stanislovas Masiokas gimė 1933 m. vasario 6 d. Ramygalos valsčiaus Janionių kaime vidutinių ūkininkų šeimoje. Buvo jauniausias – šeštas vaikas. Tėvas buvo savamokslis, tačiau savarankiškai besimokydamas pasiekė veterinarijos felčerio lygį ir kartu su vyresniuoju sūnumi įkūrė pavyzdinę sodybą. Prof. S. Masiokas pasakojo, kad  šeimoje visada buvo jaučiama pagarba mokslui, išsilavinimui, todėl visi norėjo, kad nors jaunėlis galėtų siekti aukštojo mokslo. 1943 m. baigęs Jotainių pradžios mokyklą, Stanislovas buvo priimtas į Ramygalos gimnazijos I klasę. 1945–1948 m. jis mokėsi Panevėžio I berniukų gimnazijoje, tačiau dėl sunkių materialinių sąlygų vienerius mokslo metus teko praleisti ir padėti namiškiams ūkininkauti.

1949 m. Stanislovas grįžo mokytis į Ramygalos vidurinės mokyklos 9-ąją klasę. Mokykloje su bendramoksliais įkūrė fizikų ir matematikų būrelius. Besimokydamas mokykloje Ramygalos Mašinų-traktorių stotyje jis baigė traktorininkų kursus ir vasaromis dirbo laukuose su galingiausia to meto technika. Su matematikos mokytoju Vladu Rinkevičiumi ir kitais bendraklasiais suprojektavo mokyklos stadioną ir aktyviai dalyvavo jį statant. Smalsiam moksleiviui mokykliniai matematikos uždavinynai tapo nebeįdomūs, todėl jis paštu atsisiuntė aukštųjų mokyklų stojamųjų egzaminų uždavinynus. Stanislovas mėgo mokyklos šokių vakarėlius, kuriuose jis grojo akordeonu, lankė tautinių šokių būrelį, mokyklos chorą, sportavo – domėjosi imtynėmis ir šaudymu.

1952 m. baigęs mokyklą Stanislovas Masiokas įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) tada prestižinį Elektrotechnikos fakultetą studijuoti Pramonės įmonių elektrinių įrenginių specialybę (52/9 akademinė grupė). Studijuodamas Stanislovas nusprendė įsitraukti tik į mokslo veiklą ir jau II kurse tapo fakulteto Studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas. 1954 m. KPI iniciatyva buvo organizuota I Pabaltijo ir Baltarusijos SSR studentų mokslinė konferencija, kurioje Stanislovui buvo pavesta organizuoti Elektrotechnikos ir Fizikos mokslų sekcijas. IV kurse Stanislovas susidomėjo tuomet moderniu liuminescenciniu apšvietimu ir pasirinko šią temą diplominiam darbui. 1957 m. S. Masiokas baigė institutą su pagyrimu, įgydamas inžinieriaus elektromechaniko diplomą.

Kauno politechnikos institute

Baigęs KPI buvo paskirtas dirbti į Miestų projektavimo institutą ir dirbo valandiniu dėstytoju KPI. 1959 m. jis vedė Kristiną Merfeldaitę. Po dviejų privalomų paskyrimo darbo metų, KPI mokslo prorektorius Petras Baskutis pakvietė S. Masioką stoti į Elektros mašinų katedros aspirantūrą. Stanislovui pageidaujant toliau tęsti pradėtą jau pasirinktos srities mokslo darbą, KPI pasiuntė jį į Šviesos technikos aspirantūrą Maskvos energetikos institute (MEI) pas prof. Vladimirą V. Meškovą – vieną žymiausių to meto šviesos technikos mokslininkų. Baigęs aspirantūrą, S. Masiokas grįžo į KPI Elektrotechnikos fakultetą, kur dirbo asistentu. 1964 m. spalio 16 d. Stanislovas Masiokas Maskvos energetikos instituto mokslinėje taryboje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Paleidimo reguliavimo aparatai ir liuminescencinių lempų darbo trukmė“. (1993 m. kovo 30 d. Lietuvos mokslo taryboje disertacija buvo nostrifikuota kaip LR Technikos mokslų daktaro disertacija.)

1964 m. S. Masiokas tapo vyr. dėstytoju, 1965 m. – docentu, 1966 m. – Bendrosios elektrotechnikos katedros vedėju. 1964–1966 m. nuo KPI Elektrotechnikos fakulteto atskiriami ir suformuojami du nauji Radioelektronikos ir Automatikos fakultetai. Doc. S. Masiokas išrinktas ir 1967–1973 m. buvo Elektrotechnikos fakulteto dekanas. 1969 m. jis 10 mėnesių buvo stažuotėje Tulūzos universitete Prancūzijoje. Po aspirantūros Stanislovas Masiokas toliau tęsė mokslinę veiklą ir ėmėsi paaukštinto dažnio srovės taikymo apšvietimui temos. Jo iniciatyva KPI buvo įrengta šviesos technikos laboratorija. To pakako, kad Lietuvoje atsirastų šviesos technikos mokslo kryptis. Taip pradėjo formuotis lietuviškoji Šviesos technikos mokykla. Vėliau jį sudomino Mokymo proceso ekranizacija, kuri išaugo į modernią Informacijos vizualizacijos problematiką.  1974 m. pradėtas mokymo proceso ekranizavimas. Sukuriama nauja dėstymo metodika – optimalaus informacijos prieaugio metodas. Doc. S. Masiokas skaitė viešas paskaitas įvairių aukštųjų mokyklų dėstytojams buvusioje SSRS (1981–1985). Pagrindinė tų paskaitų tema – „Mokymo proceso ekranizacija“. Prof. S. Masiokas rašė: „Pradėjus ekranizuoti paskaitas ir pratybas spalvintomis negatyvinėmis diaprojekcijos skaidrėmis, iškilo prieštaros problema tarp skaidrės informacijos kiekio ir jos matomumo. Todėl teko spręsti ne tik dėstymo metodologijos, bet ir šviesos technikos klausimus. Reikėjo naujos diaprojekcijos technikos. Jos tobulinimu susidomėjo jauni gabūs inžinieriai Julius Makčinskas ir Edmundas Andužis. Jų išradingumo, energijos ir auksinių rankų dėka buvo sukurti projektoriai, net 2–3 kartus galingesni už standartinius ir kryptiniai ekranai, net 7 kartus efektyvesni už įprastus difuzinius.“

Doc. S. Masiokas ir jo žmona bei kolegė doc. Kristina Masiokienė buvo mokymo proceso ekranizavimo pradininkai ir diaprojekcinės aparatūros kūrėjai KPI. Jų iniciatyva Elektrotechnikos fakultete įrengiama specializuota auditorija su kino ir diaprojektoriais, sukuriami kryptiniai ekranai. Skaidrių komplektai bei diaprojektoriai buvo apdovanoti SSRS Liaudies ūkio laimėjimų parodos sidabro ir bronzos medaliais. Diaprojektoriai buvo eksponuoti tarptautinėje parodoje Drezdene. Mokymo proceso ekranizacijos patirtis buvo paskelbta 27 publikacijose (1975–1982), o apibendrinta tyrimų medžiaga išspausdinta knygutėje: S. Masiokas, K. Masiokienė. Mokymo proceso statinė ekranizacija. Kaunas: KPI, 1982. – 88 p. (rusų k.) 1968–1990 m. S. Masiokas buvo SSRS Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos Elektrotechnikos mokslinės-metodinės tarybos prezidiumo narys, 1967–1990 m. – Lietuvos SSR Aukštojo mokslo Elektrotechninės literatūros leidybos komisijos pirmininkas. 1988 m. nuo pirmųjų dienų prof. S. Masiokas darbavosi VDU atkūrimo iniciatyvinėje grupėje ir buvo VDU Atkuriamosios tarybos narys (1989–1990). Komisijos posėdžiai VDU koncepcijos ir struktūros klausimais buvo rengiami Bendrosios elektrotechnikos katedroje, KPI I rūmuose.

Nepriklausomoje Lietuvoje

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę prof. S. Masiokas buvo VDU Atkuriamojo senato narys bei Etikos ir statuto priežiūros komisijos pirmininkas (1990–1996). Kauno technologijos universitete jis tęsė pedagoginę ir mokslinę veiklą Elektrotechnikos fakultete (dabar – Elektros ir elektronikos fakultetas). Prof. Stanislovas Masiokas sukūrė įvairių dalykų modulių, kuriuos pats ir dėstė: šviesos technika, informacijos vizualizacija,  profesinio bendravimo pagrindai (dalis – vizualizacija). Organizavo įvairius kursus: „Nuotolinio mokymo kursai“ (2002–2004), „Tęstinio mokymo kursai“ (2004–2010), „Mokomosios informacijos vizualizacija“ (dėstytojams), „Apšvietimo technologijos“ (inžinieriams). Kursą „Mokomosios informacijos vizualizacija“  išklausė per 1000 KTU ir kitų auštųjų mokyklų dėstytojų. Mokymo kursus studentams profesoriui teko skaityti ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai, ir prancūziškai. O pasirinkusiems Šviesos technikos kursą atvykėliams magistrantams iš Ispanijos, Portugalijos bei Lenkijos – ir angliškai. Prof. S. Masiokas aktyviai dalyvavo ir ekspertinėje veikloje: 1992–1997 m. buvo Aukštojo mokslo bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos pirmininkas; Aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komisijos (vadovėliai ministerijos premijoms skirti) pirmininko pavaduotojas (2003–2005) ir pirmininkas (2006–2009), Technikos enciklopedijos (2000–2010) Šviesos technikos straipsnių autorius ir mokslinis konsultantas.

1991 m. prof. S. Masiokas įsteigė UAB leidyklėlę „Candela“ ir buvo jos direktorius. G. Soroso fondo paremta, ji įsigijo reikalingiausią kompiuterinės leidybos įrangą. Per 23 veiklos metus ši leidykla išleido 18 mokslo, mokomosios ir grožinės literatūros knygų, keletą smulkesnių leidinių; 1996–2000 m. ji išleido ir atspausdino tęstinio prestižinio mokslo žurnalo „Veterinarija ir zootechnika“ 11 numerių.

Visuomeninė veikla

Prof. S. Masiokas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo Atkuriamojo Kauno Rotary klubo prezidentas ir pirmasis atkurto klubo prezidentas (1993–1995), Lietuvos Rotary komiteto pirmininko pavaduotojas. Kaip Lietuvos Rotary atstovas jis dalyvavo Ženevos Rotary konferencijoje (1995 m.), o Budapešto Rotary konferencijoje (1999 m.) padarė pranešimą apie Lietuvos Rotary apygardos kūrimo planus. Prof. S. Masiokas sudarė ir išleido tris Lietuvos Rotary direktorijas (katalogus), parengė daugumą klubo leidinių, sukūrė kompiuterinius klubo grafikos elementus, surinko Kauno Rotary klubo istorinę medžiagą. Prof. S. Masiokas yra lietuviškos klaviatūros „ĄŽERTY“ iniciatorius ir propaguotojas. Jo iniciatyva klaviatūros įdiegimas tapo vienu iš Kauno Rotary klubo finansuojamu projektų. 2010 m. prof. S. Masiokui buvo suteiktas Kauno Rotary klubo garbės nario vardas. Nuo 2003 m. jis vadovauja klubui „Elektra“, o nuo 2010 m. dalyvauja KTU „Emeritus“ klubo veikloje.