Virpesių galia: akademikui Kazimierui Ragulskiui – 100

Akad. Kazimierui Ragulskiui – 100

Spalio 15 d. inžinieriui mechanikui, habilituotam technikos mokslų daktarui, Lietuvos mokslų akademijos akademikui  Kazimierui Ragulskiui būtų sukakę 100 metų. 2021 m. leidinyje „Precizinė vibromechanika ir vibrotechnika“ akademikas rašė: „Viskas virpa ir banguoja gamtoje, moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Ir čia yra neribotos galimybės kūrybinėms paieškoms.“ Ši mokslininko citata įkvėpė KTU muziejaus virtualios parodos pavadinimą „Virpesių galia: akademikui Kazimierui Ragulskiui – 100“. Parodoje panaudotos fotografijos iš akad. K. Ragulskio šeimos archyvo, KTU fotoarchyvo ir KTU muziejaus fondų. Parodą rengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Nelengvas kelias į mokslą

Kazimieras Ragulskis gimė 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose (Pakruojo r.) Mykolo Ragulskio ir Liucijos Kazlauskaitės-Ragulskienės šeimoje. K. Ragulskis mokėsi Klovainių ir Pakruojo pradžios mokyklose, 1940–1946 m. Linkuvos gimnazijoje. 1945 m. Ragulskių šeimą sukrėtė didelė nelaimė – enkavėdistai nušovė sūnų partizaną Petrą Ragulskį. Tai įvyko Lygumų valsčiuje, o Linkuvoje apie tai niekas nesužinojo, ir Kazimieras galėjo baigti gimnaziją. Kad nepaimtų į sovietų kariuomenę, padedant mokytojui, K. Ragulskis  suklastojo savo gimimo liudijimą ir tapo 2 metais jaunesnis. 1951 m. baigęs Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą, jis buvo SSRS Mašinų mokslo instituto aspirantu (1952–1954). 1954 m. K. Ragulskis apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Mašinų automatų kumštelinių mechanizmų dinaminio projektavimo metodai“. 1954–1963 m. jis dirbo Lietuvos SSR mokslų akademijos Fizikos–technikos institute Kaune, vėliau pavadintame Elektrotechnikos ir energetikos institutu. Pradėjęs nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio Kazimieras Ragulskis tapo laboratorijos vadovu. 1962 m. Lietuvos SSR mokslų akademijos prezidentas, instituto vadovybės teikimu, pareiškė K. Ragulskiui griežtą  papeikimą už politinio budrumo stoką. Jis vykdė tyrimus netiesinių virpančių dinaminių sistemų stabilizacijos srityje, tačiau instituto vadovybė manė, kad K. Ragulskio tyrimai neperspektyvūs, trukdė jam juos tęsti ir ginti daktaro disertaciją. Tada K. Ragulskis perėjo dirbti į Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialo (ENIMS VF) Kauno laboratoriją, įsteigtą specialiai K. Ragulskio mokslo darbuotojų grupei. 1963 m. spalio 13 d. K. Ragulskis apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją „Mechanizmai ant virpančio pagrindo. Dinamika ir pastovumas“.

Virpesių mechanikos ir technikos mokslo mokyklos kūrėjas

1963 m. gruodžio 28 d. Kauno politechnikos institute buvo įsteigta žinybinė Vibrotechnikos ir kovos su triukšmu laboratorija. Netrukus K. Ragulskis buvo priimtas į šią laboratoriją antraeilėms vyr. mokslinio bendradarbio pareigoms, o 1967 m. tapo laboratorijos vedėju ir perėjo dirbti į pirmaeiles pareigas. Beveik 30 metų prof. K. Ragulskis buvo laboratorijos, palaipsniui išaugusios į mokslinį centrą „Vibrotechnika“, mokslinis vadovas. Jis atrado naują mokslo sritį – precizinę virpesių mechaniką ir techniką, pritaikomą pramonės, kosminės technikos, medicinos, biologijos, meno ir kitose srityse. „Vibrotechnikos“ moksliniame centre tyrimai buvo vykdomi įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sutartis su SSSR mokslinio tyrimo institutais, įvairiomis pramonės įmonėmis ir žemės ūkio organizacijomis. K. Ragulskis surado ir laboratorijai pritaikė buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo patalpas (A. Mickevičiaus g. 11), kurias suremontavo laboratorijos uždirbtomis lėšomis bei darbuotojų fiziniu darbu. Čia veikė 13 mokslinių laboratorijų, skaičiavimo padalinys, projektavimo-konstravimo bei eksperimentinės gamybos skyriai, dirbo apie 300 darbuotojų. 1977 m. „Vibrotechnikos“ mokslo centre buvo įkurta Vibrotechnikos katedra. Mokslo centre „Vibrotechnika“ buvo suburtas darnus kolektyvas, vyravo gera kūrybinė aplinka, kurioje gabūs ir darbštūs moksliniai darbuotojai turėjo puikias galimybes atsiskleisti. Prof. K. Ragulskiui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengta apie 300 mokslo daktarų. Kasmet buvo apginama nuo 7 iki 13 mokslo kandidatų (daktaro) disertacijų, kuriose pateikti originalūs eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai, praktikoje įgyvendinti sukurti išradimai ir inovacijos. 48 „Vibrotechnikos“ mokslo centro mokslininkai tapo habilituotais technikos mokslų daktarais, 21 – Lietuvos mokslo premijų laureatais, 8 – Lietuvos mokslų akademijos akademikais. Centras leido mokslo žurnalą „Vibrotechnika“ (išleisti 69 tomai), publikavo 35 monografijas, paskelbė apie 2000 mokslinių straipsnių, sukūrė ir užpatentavo daugiau kaip 1800 išradimų. Vieno iš akad. K. Ragulskio prof. habil. dr. Vytauto Ostaševičiaus tvirtinimu, „Vibrotechnika“ to meto Sovietų Sąjungoje buvo tikslus to meto JAV „Silicio slėnio“ atitikmuo.

Talentingas ir darbštus K. Ragulskis labai  daug dirbo, kad savo moksliniais, techniniais pasiekimais ir išradimais išsikovotų autoritetą moksle. Tai buvo nelengva, kadangi mokslininkas nebuvo komunistų partijos narys. 1972 m., kai K. Ragulskis tapo kandidatu į Lietuvos SSR mokslų akademijos akademikus, KGB buvo pranešta, kad K. Ragulskio gimimo data yra suklastota, o brolis sušaudytas pokario metais. Kilo didžiulis, triukšmas, prasidėjo svarstymai, tačiau pasiekimai buvo per daug dideli, todėl jam buvo leista dirbti toliau. 1987 m. K. Ragulskis tapo SSRS mokslų akademijos nariu korespondentu. Tai buvo išimtis, nes į SSRS mokslų akademiją rinkdavo tik sąjunginių respublikų mokslų akademijų vadovus. Tais pačiais metais K. Ragulskis tapo Lietuvos SSR mokslų akademijos akademiku. Jam buvo suteiktas SSRS nusipelniusio išradėjo vardas (iš viso jų SSRS buvo 16).

Mokslininkų šeima

1955 m. jaunas mokslininkas Kazimieras Ragulskis vedė inžinierę mechanikę Vydą Kęsgailaitę ir sukūrė darnią šeimą, drauge ėjusią gyvenimo keliu 54 metus iki V. Ragulskienės mirties. Žmona kartu dirbo „Vibrotechnikoje“ ir vykdė tyrimus netiesinių dinaminių, daugiausia vibrosmūginių sistemų srityje. Ji žavėjosi tvirtu vyro charakteriu ir rašė, kad jis „buvo mūro siena, į kurią galėjai atsiremti“. Švęsdama 70-mečio jubiliejų prof. V. Ragulskienė rašė: „Mes niekada nesvarstėme, kieno – jo ar mano – turi būti pirmenybė. Mes stengėmės vienas kitam padėti. O ir susipykti nebuvo kada. Tyliai sėdime kiekvienas prie savo rašomojo stalo“. Ji teigė, kad Kazimierui buvo labai svarbu kūno sveikata ir intelektas, o jai svarbiau buvo dvasios grožis.

Ragulskiai su didžiuliu entuziazmu sutiko Lietuvos atgimimą. Akad. Kazimieras Ragulskis dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavime Vilniuje, Baltijos kelyje, paaukojo nemažas sumas Kaune atstatytam Laisvės paminklui ir S. Dariaus ir S. Girėno paminklui. Ragulskiai sukūrė darnią, pagarba ir vertybėmis grįstą šeimą, užaugino sūnus Liutaurą ir Minvydą, kurie taip pat pasuko nelengvu mokslo keliu.

Nepriklausomoje Lietuvoje

Lietuvai atgavus nepriklausomybę sugriuvo Sovietų Sąjunga. KPI „Vibrotechnikos“ mokslo centras liko be finansavimo, kadangi nutrūko užsakymai iš SSRS mokslo institutų ir įstaigų. Prasidėjo mokslo centro žlugimas. Mokslininkai perėjo dirbti į KTU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto katedras bei privačias įmones. 1993 m. m. gruodžio 31 d. akad. K. Ragulskis buvo atleistas iš darbo KTU. Tai buvo didelis smūgis talentingam mokslininkui, kuris neteko galimybės užsiimti mylima moksline veikla, bet K. Ragulskis nenuleido rankų. Jis rašė mokslinius straipsnius, kuriuos skelbė tarptautiniai mokslo žurnalai, taip pat rašė publicistinius straipsnius, skirtus Lietuvos mokslo, pramonės ir visuomenės klausimams, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, seminaruose, kur skaitė pranešimus. Akad. K. Ragulskio nuopelnai mokslui nebuvo užmiršti – 2001 m. KTU jau suteikė profesoriaus emerito vardą, 2002 m. jis tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaru, o 2006 m. – Ukrainos B. Chmelnickio nacionalinio universiteto garbės daktaru. 2011 m. jis tapo Tarptautinės mokslinės visuomeninės sąjungos „IAIT“, asocijuotos su Jungtinių Tautų Visuomenės Informavimo Departamentu, nariu. 2022 m. už nuopelnus Lietuvai akad. K. Ragulskis buvo apdovanotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Jis buvo 28 monografijų, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų bei patentų autorius bei bendraautoris, per 160 leidinių redaktorius.

KTU muziejus dėkoja akademiko Kazimiero Ragulskio artimiesiems už skaitmenines fotografijų kopijas.