Universiteto istorija daiktuose

Šiais metais KTU muziejus švenčia 60-ąsias įkūrimo metines. 1965 m. gegužės 24 d. Kauno politechnikos institute buvo atidarytas buvusio rektoriaus prof. Kazimiero Baršausko memorialinis kambarys. Ši data vadinama KTU muziejaus įkūrimo diena. Jubiliejaus proga KTU muziejus parengė dvi parodas „Kauno technologijos universiteto muziejui – 60“ (Kauno technologijos universiteto muziejui – 60) ir „Universiteto istorija daiktuose“ Pirmoji paroda skirta KTU muziejaus raidai ir veiklai apžvelgti, antroji – parodyti eksponatus, atspindinčius sudėtingą Kauno technologijos universiteto istoriją. Parodas rengė muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė, fotografijos – Jono Klėmano.

Išsaugotos Lietuvos universiteto relikvijos

Kauno technologijos universitetas yra kilęs iš 1922 m. vasario 16 d. įkurto Lietuvos universiteto. Sovietų okupacijos laikotarpiu ideologinės prievartos ir cenzūros varžomame Kauno politechnikos institute buvo nepamirštos istorinės šaknys. Dėl cenzūros Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto pasiekimai buvo menkinami, tačiau KPI rektorių prof. K. Baršausko (plačiau: „Kad mokslas priartėtų prie žmonių…“ Prof. Kazimierui Baršauskui – 120), vėliau – prof. M. Martynaičio (plačiau: Žodžio žmogus. Prof. Marijonui Martynaičiui – 100) iniciatyva buvo išsaugota nemažai relikvijų – Lietuvos universiteto antspaudai, Vytauto Didžiojo universiteto didysis antspaudas, Lietuvos universiteto vyresniojo mokslo personalo albumas su jų fotografijomis ir autobiografijomis, VDU Technikos fakulteto bei jo Hidrotechnikos kabineto albumai, Lietuvos universiteto kūrėjų – profesorių Antano Purėno (plačiau: Jie kūrė Lietuvos universitetą) ir Kazimiero Vasiliausko (plačiau: Prof. Kazimierui Vasiliauskui – 140) bei buvusių studentų – profesorių K. Baršausko ir Juozo Indriūno dokumentai, fotografijos ir asmeniniai daiktai. Buvę jų mokiniai tęsė paveldo išsaugojimo tradicijas: prof. Antano Žiliuko dėka buvo išsaugota 1923 m. Lietuvos universitete įkurta Mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija su veikiančiomis, prieš 100 metų Šveicarijoje įsigytomis bandymų mašinomis. Taip pat universiteto bendruomenės nariai išsaugojo dešimt Lietuvos universiteto auditorinių suolų, kurie puikiai restauruoti yra KTU Pirmuose rūmuose įkurtoje Istorinėje auditorijoje. Šioje parodos dalyje pamatysite kai kurių išsaugotų relikvijų fotografijas.

Aukštųjų kursų Kaune lektoriai, 1921 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Aukštųjų kursų laisvojo klausytojo Juozo Indriūno studijų pažymėjimas, 1920–1921 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Juozo Indriūno disertacija „Vilnų plaukeliai lankstomi pavargsta“ – pirmoji technikos mokslų disertacija lietuvių kalba, apginta 1936 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto studento Kazimiero Baršausko pažymėjimas, 1926 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto vyresniojo mokslo personalo albumas, 1927 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto senatas, 1924–1925 m. Nuotraukoje (iš kairės): pirmoje eilėje – M. Biržiška, P. Avižonis, rektorius P. Būčys, P. Jodelė, P. Leonas. Antroje eilėje – Z. Žemaitis, A. Purėnas, V. Lašas. (Originalas – KTU muziejuje)

Technikos fakulteto mokslo personalas, 1932 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Rygos politechnikos instituto studento Kazimiero Vasiliausko studijų knygelė, 1901–1907 m. (Originalas – KTU muziejuje)

K. Vasiliausko diplominis darbas, apgintas Rygos politechnikos institute 1907 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Mechaninės medžiagų atsparumo laboratorijos durų lentelė, 1923 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Mechaninės medžiagų atsparumo laboratorijos 200 tonų galingumo presas. Gamintojas – A. J. Amsler&Co (Šveicarija), XX a. 3-iasis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Mechaninės medžiagų atsparumo laboratorijos Mohro-Federhafo bandymo mašinos lentelė, 1927 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Mechaninės medžiagų atsparumo laboratorijos universali 50 tonų galingumo bandymų mašina. Gamintojas – A. J. Amsler&Co (Šveicarija), XX a. 3-iasis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto albumas, XX a. 4-asis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Diplominių projektų gynimas VDU Technikos fakultete, 1931 m. (Originalas – KTU muziejuje)

VDU studentų technikų vyrijos „Plienas“ kepurėlė, XX a. 4-asis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Prof. Steponas Kolupaila su studentais Botanikos sode Hidrometrinėje laboratorijoje, 1933 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Didysis Vytauto Didžiojo universiteto antspaudas. Paryžius, 1939 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

VDU Fizikų-matematikų draugijos studento Aleksandro Ramanausko uniforminė kepurė, 1935 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto auditoriniai suolai, XX a. 3-iasis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalai – KTU muziejuje)

Sovietmečio palikimas

Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1951 m. – Kauno politechnikos institute visos šventės ir kultūriniai buvo ideologizuoti, prievarta buvo diegiamas ateizmas. Tai atsispindi ir parodoje eksponuojamuose 1949–1950 m. universiteto sienlaikraščiuose, kurie likę iš buvusio KPI komjaunimo muziejaus. Tačiau KPI buvo rašomos knygos apie instituto, fakultetų, katedrų ir bibliotekos, kurių šaknys siejamos su 1920 m. įsteigtais Aukštaisiais kursais ir 1922 m. įkurtu Lietuvos universitetu, istoriją, iškilmingai švenčiami jubiliejai. Tai liudija eksponuojami jubiliejiniai medaliai. Kauno politechnikos institutą kūrė Lietuvos universiteto profesoriai ir absolventai, kurie perteikė savo žinias jaunesnėms kartoms, todėl instituto mokslininkai pelnė ne vieną apdovanojimą Sovietų Sąjungoje, padarė ne vieną išradimą. Šioje dalyje eksponuojami pirmųjų pasaulyje šešių ir devynių laisvės laipsnių pjezoelektrinių robotų, 1980 m. sukurtų prof. Kazimiero Ragulskio (plačiau: Akademikui Kazimierui Ragulskiui – 95) ir prof. Ramučio Bansevičiaus, tekstilinių medžiagų pūkinės dangos storio matuoklis – pukomatis, 1974 m. sukurtas Leono Veržbolausko ir Palmiros Garunkštytės-Kunigėnienė, pirmojo lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka“, 1988 m. sukurto KPI Žinybinės elektroninės skaičiavimo technikos laboratorijos darbuotojų, fotografijas. Taip pat šioje parodos dalyje galima pamatyti eksponatus, išlikusius iš 1965 m. įkurto KPI muziejaus – rektoriaus prof. K. Baršausko darbo kabineto baldus ir skulptoriaus Alfonso Janulio KPI muziejui dovanotą prof. K. Baršausko bareljefą. Čia eksponuojamos KPI vadovų dovanų, sportininkų apdovanojimų ir mokymo priemonių nuotraukos.

Kauno universiteto antspaudas, naudotas pirmaisiais sovietų okupacijos metais, 1940–1941 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Mokymo priemonė, naudota Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Mechanikos fakultete XX a. 5-ajame dešimtmetyje. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto fakultetų sienlaikraščiai, 1949–1950 m. (J. Klėmano nuotr., originalai – KTU muziejuje)

KPI Mechanikos fakulteto II laidos absolventų vinjetė, 1951 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Kauno politechnikos instituto Studentų mokslinės draugijos pereinamasis prizas, XX a. 6-asis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

I KPI festivalis, 1956 m. (Konstantino Sasnausko nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Kauno politechnikos instituto studentų uniforminė kepuraitė, sukurta 1956 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

KPI spartakiados pereinamoji dovana krepšinio varžybų nugalėtojui, 1956–1958 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

KPI rektoriaus prof. Kazimiero Baršausko darbo kabineto baldai – pirmieji KPI muziejaus eksponatai, XX a. 6-asis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalai – KTU muziejuje)

Bareljefas „Prof. Kazimieras Baršauskas“ – skulptoriaus Alfonso Janulio dovana KPI muziejui, 1964 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Aritmometras „Feliks“, naudotas KPI mokymo procese. SSRS, XX a. 7-asis dešimtmetis. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

KPI Medienos katedros kolektyvo dovana ilgamečiam katedros vedėjui prof. Česlovui Jakimavičiui, 1967 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Pukomatis – tekstilinių medžiagų pūkinės dangos storio matuoklis 1974 m. sukurtas KPI Lengvosios pramonės Mašinų katedroje. Autoriai Leonas Veržbolauskas ir Palmira Garunkštytė-Kunigėnienė. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos SSR išradėjų ir racionalizatorių tarybos pereinamasis prizas „Eureka“, kurį 1977, 1978, 1979, 1980 ir 1981 m. laimėjo KPI mokslininkai. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

KPI SB4 XIV laidos studentų dovana „Paskutinio skambučio“ šventės proga, 1978 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

„Eureka 1984“ – prizas už geriausią 1984 m. Lietuvos išradimą – mikroorganizmų augimo greičio matuoklį. autoriai: prof. J. Staniškis (vadovas), inžinieriai D. Berulis, V. Žalkauskas, M. Kondratavičius. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

KPI rektoriaus prof. Marijono Martynaičio bareljefas, 1983 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Pirmieji pasaulyje šešių ir devynių laisvės laipsnių pjezoelektriniai robotai, sukurti Kauno politechnikos institute 1980 m. Autoriai – prof. Ramutis Bansevičius ir prof. Kazimieras Ragulskis. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Pirmasis lietuviškas personalinis kompiuteris „Santaka“, sukurtas KPI Žinybinė elektroninės skaičiavimo technikos laboratorijos darbuotojų, 1988 m. (J. Klėmano nuotr., originalas – KTU muziejuje)

Medalis „70 metų aukštajam mokslui Kaune. Aukštieji kursai 1920.1.27“, 1990 m. (Originalas – KTU muziejuje)

KTU dovanos ir simboliai

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Kauno politechnikos institutui tapus Kauno technologijos universitetu atsivėrė bendradarbiavimo su įvairiomis užsienio šalimis galimybės. Tai atsispindi ir KTU muziejaus eksponatuose – gausu užsienio svečių ir universitetų dovanų ir suvenyrų, tarp jų – Belgijos karaliaus Alberto II dovanotos žvakidės su monogramomis ir Čekijos prezidento Vaclovo Klauso vaza, kurių nuotraukos eksponuojamos parodoje. KTU ir toliau švenčia Aukštųjų kursų įkūrimo jubiliejus, o savo įkūrimą sieja su Lietuvos universiteto įkūrimu 1922 m. vasario 16-ąją – tai liudija 1997 m. Rygos technikos universiteto sveikinimas. Ši data įrašyta 2014 m. dailininko Arvydo Každailio sukurtoje KTU vėliavoje, kurios projektas eksponuojamas parodoje, ir logotipe.