Balandžio 3 d. sukanka 100 metų, kai gimė technologijos mokslų daktaras, Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitetas) rektorius prof. Marijonas Martynaitis, vadovavęs šiai aukštajai mokyklai 19 metų. Tapęs rektoriumi po prof. Kazimiero Baršausko mirties, jis buvo energingas pirmtako pradėtų darbų ir tradicijų tęsėjas.
Vadovaujant prof. M. Martynaičiui, KPI ir toliau dinamiškai vystėsi: kūrėsi nauji fakultetai: Automatikos (1967 m.), Inžinerinės ekonomikos (1968 m.), įsteigtas Parengiamasis skyrius (1969 m.), reorganizuojant Santechnikos ir Statybos fakultetus sukurtas Statybos ir santechnikos fakultetas (1971 m.), Skaičiavimo technikos (1977 m.), plečiantis mokslinių darbų apimčiai, šalia nuo 1962 m. veikiančio MTS „Politechnika“ buvo įsteigtas mokslinio tyrimo centras „Vibrotechnika“ (1975 m.), buvo stiprinama mokymo bazė: KPI studentų miestelio teritorijoje buvo pastatyta: Statybos (1965 m.) Elektronikos (1967 m.), ir Cheminės technologijos (1970 m.) rūmai, studentų kavinė „ Kolegos“ (1973 m.), Eksperimentinės dirbtuvės (1975 m.), kas 2-3 metai buvo pastatoma po bendrabutį. Viename iš jų įkurtas 130 vietų profilaktoriumas (1976 m.). Pradėtas statyti Lengvosios pramonės fakultetas (1982 m.) vėliau Skaičiavimo centro rūmai ir t. t. Rektorius, dalykiškai vadovaudamas rektoratui ir dekanams, sugebėjo užtarnauti visos instituto bendruomenės pasitikėjimą ir pagarbą. Amžininkai prisimena jį, kaip konkretų, reiklų ir teisingą vadovą.
Prof. M. Martynaitis tęsė prof. K. Baršausko pradėtus darbus. Vienas jų buvo KPI muziejaus įkūrimas 1965 m. Rektoriaus prof. M. Martynaičio vadovavimo laikotarpiu nebuvo varžomas sovietų valdžios represuotų asmenų ir tremtinių arba jų vaikų stojimas į KPI. Institute taip pat dirbo nuo sovietų valdžios nukentėję darbuotojai ir dėstytojai. KPI rektorius prof. M. Martynaitis siekė išlaikyti, kad mokymo procesas KPI vyktų lietuvių kalba ir agitavo dėstytojus ruošti studentams vadovėlius ir metodines priemones lietuvių kalba ir stengėsi kuo greičiau juos išspausdinti. Prof. M. Martynaitis vienas arba su bendraautoriais paruošė ir atspausdino 6 vadovėlius ir kelis metodinius leidinius, skirtus studijuojantiems mineralinių rišančiųjų medžiagų technologiją. Šalia specialybės vadovėlių ir metodinių priemonių prof. M. Martynaitis rengė, sudarė arba redagavo knygas iš aukštųjų mokyklų istorijos: „Kazimieras Baršauskas“ (1969 m.), „Kauno politechnikos institutas“ (1979 m.), „KPI Cheminės technologijos fakultetas“ 1987 m. Dėl sveikatos būklės 1983 m. prof. M. Martynaitis KPI rektoriaus pareigų atsisakė ir išėjęs į pensiją grįžo dirbti į Silikatų technologijos katedrą, kur dirbo iki 1993 m. Prof. M. Martynaitis dalyvavo kuriant KTU veteranų klubą ir įvairiuose Universiteto renginiuose. KTU senatas įvertinęs profesoriaus nuopelnus, 2009 m. sausio mėnesį KTU Senatas M. Martynaičiui suteikė profesoriaus emerito vardą. Prof. M. Martynaitis mirė 2009 m. lapkričio 4 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Buvusio rektoriaus jubiliejaus proga KTU muziejus parengė virtualią parodą „Žodžio žmogus. Prof. Marijonui Martynaičiui – 100“, atskleidžiančią šios neeilinės asmenybės gyvenimo epizodus, darbinę veiklą ir santykį su Universitetu. Parodą galima pažiūrėti čia: Žodžio žmogus. Prof. Marijonui Martynaičiui – 100
KTU muziejaus informacija