Laisvės gynėjo portretas: doc. Saulius Japertas

Svarbiausios žiniasklaidai | 2023-01-13

Ar žinai, kam turi dėkoti už iškovotą laisvę? Pažinkime savo didvyrius – Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13–ąją Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejus atskleidžia laisvės gynėjų biografijų puslapius.

Saulius Japertas

Lemtingomis 1991 m. sausio dienomis Lietuvos parlamentą gynė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Transporto inžinerijos katedros docentas pulkininkas leitenantas Saulius Japertas. 1990 m. kovo 22 d. Kauno sąjūdžio būstinėje jis įteikė prašymą stoti į atkuriamą Lietuvos kariuomenę, o tų pačių metų lapkričio 23 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje davęs kario priesaiką, jis tapo vienu pirmųjų savanorių. Tą dieną priesaiką davė apie 500 Kauno ir Vilniaus savanorių. Tuo metu S. Japertas buvo Fizikinių ir techninių energetikos problemų instituto (nuo 1992 m. – Lietuvos energetikos institutas) aspirantas, augino dukrą ir sūnų.

1991 m. sausio įvykių metu S. Japertas budėjo parlamente nuo sausio 8 d. Budėjimo metu, nepaisydamas parlamente tvyrojusios įtampos, jis neapleido mokslų – sausio 10 d. baigė rašyti autoreferatą (santrauką). Apie sausio 13-osios naktį laisvės gynėjas pasakojo:

Pastate susirinkę žmonės buvo nusiteikę labai patriotiškai. Visur veikė įjungti radijo imtuvai, nuolat sekėme informaciją. Tarp parlamento gynėjų buvo ir nemažai Afganistane tarnavusių lietuvių, iš Ukrainos atvykusių žmonių. Vienam ukrainiečiui teko ne kartą iš lietuvių kalbos versti per radiją transliuojamus pranešimus. Mūsų, savanorių, planas rusų kariuomenės puolimo atveju, buvo pulti iš užnugario, atitraukiant dėmesį, kad nežūtų taikūs žmonės.

1991 m. gruodžio 12 d. Saulius Japertas sėkmingai apgynė disertaciją „Šilumos atidavimo intensifikavimas formuojantis išilginėms srauto struktūroms“. Netrukus jis pradėjo dirbti Krašto apsaugos sistemoje – 1992 m. birželio 2 d. paskirtas Karinių oro pajėgų poskyrio, vėliau skyriaus, atsakingo už ryšių sistemą, viršininku. 2003 m. sausio 2 d.  jis tapo Ryšių ir informacinių sistemų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininku. Ši tarnyba buvo slaptų NATO ryšių ir informacinių sistemų vyriausiasis administratorius Lietuvoje, garantavusi saugų informacijos perdavimą tarp Lietuvos ir NATO šalių institucijų. Krašto apsaugos sistemoje S. Japertas ištarnavo 17 metų ir, būdamas pulkininku leitenantu, 2009 metų pavasarį išėjo į atsargą.

Kartu kaip kviestinis dėstytojas S. Japertas Kauno technologijos universiteto studentams dėstė paskaitas apie žinybinius telekomunikacijų tinklus. Doc. S. Japertas buvo pirmasis 1998–1999 m. į Lietuvą atvežęs bepiločių orlaivių idėją ir 2000 m. apie tai paskelbęs mokslinį straipsnį. 2009 m. baigęs karinę tarnybą jis pradėjo dirbti KTU visu etatu. Kelerius metus doc. S. Japertas buvo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Telekomunikacijų katedros vedėjas, dabar – KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino docentas ir studijų programų vadovas. Laisvės gynėjas dėsto 7 modulius, susijusius su avionika bei šiuolaikinėmis transporto priemonėmis. Kartu Kauno kolegijoje jis dėsto orlaivių navigacines sistemas. Sausio 13-ąją laisvės gynėjas švenčia šeimoje su artimiausiais draugais.

Daugiau apie KTU dėstytojų ir studentų dalyvavimą 1991 m. sausio įvykiuose galima sužinoti virtualioje parodoje Sausio 13-ąją buvome didvyrių tauta