Teatrinio kelio pradžia Kaune
Liepos 29 d. sukanka 100 metų, kai gimė aktorius ir režisierius, KTU teatro studijos įkūrėjas ir pirmasis vadovas Petras Likša (1920–2011). Tėvas ūkininkas ir prekybininkas jauniausiam sūnui Petrui buvo išrinkęs siuvėjo specialybę ir net buvo pradėjęs mokyti amato, tačiau jaunuolio pasirinkimą nulėmė susitikimas su aktoriumi Jurgiu Petrausku, kuris pas juos pradėjo siūdintis drabužius. P. Likša rašė, kad 1937 m. Pažaislio šile prasidėjo jo teatrinio gyvenimo kelias. Vieną kartą čia jis pamatė skelbimą, kad renkamas kursas į dramos studiją. Komisija, kurioje buvo ir Petras Kubertavičius, priėmė jaunąjį „kriaučiuką“. Dramos studijai tuo metu vadovavo talentingas režisierius Juozas Monkevičius. 1941 m. P. Likša pradėjo vaidinti Kauno teatre, o 1944 m. baigė šio teatro vaidybos studiją. Per 7 metus Kauno dramos teatre jis sukūrė 52 vaidmenis. 1952 m., kai Kauno dramos teatrui pradėjo vadovauti iš Maskvos atvykusi Veronika Motylevskaja, net nemokėjusi lietuvių kalbos, P. Likša kartu su 13 teatro artistų buvo atleistas ir perkeltas į Kauno jaunojo žiūrovo teatrą. Aktoriai jautė didelę nuoskaudą, tačiau, nepaisant to, savo kūrybinę energiją panaudojo naujajame darbe. 1953 m. P. Likša baigė Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno instituto Aukštuosius režisūros kursus. Kauno jaunojo žiūrovo teatre P. Likša daugiau režisavo, negu vaidino, kasmet pastatydamas po 3–4 spektaklius. Už spektaklį apie ropės rovimą sovietų valdžios buvo apkaltintas apolitiškumu, tačiau jaunieji žiūrovai liko sužavėti. Didelės sėkmės sulaukė P. Likšos kartu su aktoriumi Stasiu Petraičiu statyti spektakliai vaikams Jevgenijaus Švarco „Sniego karalienė“, Čarlzo Dikenso „Mažoji Dorit“, kur masinėse scenose pradėjo vaidinti ir Kauno politechnikos instituto dramos studijos aktoriai. 1959 m. m. pabaigoje Kauno jaunojo teatro trupė buvo išformuota.
Sielos atgaiva tapo studentų teatro studija
P. Likšos pažintis su Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto studentais prasidėjo 1948 m. pavasarį tarpfakultetinėje meno olimpiadoje – jo režisuotas Cheminės technologijos fakulteto montažas užėmė pirmąją vietą. 1948 m. rudenį aktorius pakviestas vadovauti Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto dramos būreliui. 1948 m. spalio 13 d. vyko stojamieji egzaminai į dramos būrelį: egzaminus laikė 46, o į dramos būrelį buvo priimti 27 studentai, tarp jų ir būsimoji režisieriaus žmona Regina Matukonytė. P. Likša prisiminė:
„Darbą pradėjom E. B. Vachtangovo laišku „Jauniems studijos aktoriams“. Vachtangovas skatino branginti, veltui nepraleisti nė vienos minutės, mylėti teatrą, nepaskęsti smulkmenose. Šiuo laišku pradėdavom kiekvienus naujus Dramos būrelio darbo metus. Savo studentams pasakiau, kad norėčiau matyti juos kultūringais teatro žiūrovais“.
Pirmasis būrelio pasirodymas buvo literatūrinis montažas-koncertas universitete sutinkant Naujuosius 1949-uosius metus, o jau 1949 m. gegužės 23 d. Kauno dramos teatre įvyko pirmojo studentų būrelio spektaklio Nikolajaus Gogolio „Vedybos“ premjera. Tai buvo pirmasis P. Likšos režisuotas spektaklis. 1951 m. universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, ir Dramos būrelis toliau veikė institute. 1951 m. P. Likša Kauno dramos teatre pastatė spektaklį „Vestuvinis kraitis“, kuriame, teatro vadovybei sutikus, visą kaimo jaunimo būrį vaidino KPI dramos būrelio nariai. P. Likša į mėgėjų teatrą žiūrėjo rimtai. Studijos vadovo pakviestas aktorius S. Petraitis studentus aktorius mokė fechtavimo ir grimo paslapčių. Darbas studentų dramos būrelyje P. Likšai buvo dvasinė ir kūrybinė atgaiva. Jo žmona Regina Likšienė sakė, kad vyras mokėjo suburti kolektyvą ir palaikyti gerą kūrybinę atmosferą. Jis labai paprastai, labai draugiškai bendravo su visais, o būrelio narius studentus švelniai vadindavo savo vaikais.
KPI dramos studijai P. Likša vadovavo 12 metų. Kasmet režisierius su dramos studija pastatydavo po 1–2 spektaklius – per 12 metų pastatyta 17 spektaklių. Spektakliai „Brandos atestatas“ (1951 m.), „Klampynė“ (1956 m.), „Mažoji studentė“ (1960 m.) LSSR meno saviveiklos apžiūrose laimėjo pirmąsias vietas. 1958 m. švenčiant studentų dramos būrelio 10-ąsias įkūrimo metines buvo suvaidintas spektaklis V. Krėvės „Žentas“. Ta proga būreliui buvo suteiktas Kauno politechnikos instituto Teatrinės dramos studijos vardas. Kai kuriuos spektaklius būrelis suvaidino ir per Kauno radiją, o S. Maršako „Dvylika mėnesių“ specialiai buvo paruoštas Radijo teatrui.
30 metų televizijoje
1960 m. P. Likša buvo pakviestas į Lietuvos radiją ir televiziją režisuoti laidas ir spektaklius. Beveik 30 metų jis buvo Lietuvos radijo ir televizijos režisierius, sukūręs per 1000 laidų ir 27 teatro spektaklius, bei aktorius. Žymiausias jo vaidmuo buvo Petras Petraitis legendiniame Galinos Dauguvietytės režisuotame televizijos seriale „Petraičių šeimoje“, rodytame 1964–1972 metais. 1990 m., pačiame savo karjeros saulėlydyje, P. Likša įkūrė ir iki 2000 m. vadovavo Vilniaus senjorų teatrui. Vienas paskutiniųjų jo darbų, kaip režisierius sakė – jo „gulbės giesmė“ spektaklis „Prieš srovę“ apie kunigą Antaną Strazdą.
Norinčius daugiau sužinoti apie aktoriaus ir režisieriaus Petro Likšos kūrybą ir asmenybę kviečiame pažiūrėti scenarijaus autorių Nijolės Baužytės ir Juozo Baužio bei režisieriaus Virgilijaus Kubiliaus 2013 m. sukurtą dokumentinį filmą „Petras, teatras ir TV“ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/35480/filmas-petras-teatras-ir-tv
