Ar žinai, kam turi dėkoti už iškovotą laisvę? Pažinkime savo didvyrius – Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13–ąją Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejus atskleidžia laisvės gynėjų biografijų puslapius.
1991 m. sausio 13-ąją KTU Radijo klubas, vadovaujamas Algio Kregždės, daug prisidėjo prie to, kad žinia apie Sovietų Sąjungos kariuomenės agresiją prieš beginklius Lietuvos žmones žaibiškai pasklistų po pasaulį.
Tarptautinės klasės radijo sporto meistras, treneris, daugkartinis Pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionas (r.m.s šaukinys „LY2NK“), radijo inžinierius, ilgametis KPI (vėliau – KTU) mokslo darbuotojas Algis Kregždė gimė 1940 m. sausio 9 d. Jukniškių kaime Biržų apskrityje radijo inžinierius gimė inteligentiškoje Olgos ir Konstantino Kregždžių šeimoje. Tėvas, baigęs Bauskės mokytojų seminariją, nepriklausomoje Lietuvoje buvo mokytojas, žurnalistas, kooperatininkas. 1923–1927 m. valstiečius liaudininkus atstovavo Lietuvos Respublikos antrajame ir trečiajame Seimuose. Antrosios sovietinės okupacijos metu rėmė partizanus, žuvo 1947 m. pradžioje. Mama Biržų krašte buvo žinoma tautodailininkė-audėja.
Algis 1946 m. pradėjo lankyti Melaišių pradinę mokyklą. 1957 m., baigęs Biržų J. Janonio vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetą. Po trijų semestrų, nutraukęs studijas, kurį laiką Biržuose mokytojavo. 1959 m. buvo priimtas į KPI Elektrotechnikos fakulteto 2-ąjį kursą. Jautriai reaguodamas į jo sunkią materialinę būklę, prof. K. Baršauskas studentą A. Kregždę įdarbino antraeilėse pareigose laborantu Fizikos katedroje. Algis institutą baigė 1963 m. įgydamas diplomuoto radijo inžinieriaus kvalifikaciją. Paskui dvejus metus Kauno radijo gamyklos Specialiame konstravimo biure dirbo inžinieriumi. 1965 m. priimtas KPI Mokslinio tiriamojo sektoriaus Ultragarso pramoninio diegimo laboratorijos vyresniuoju inžinieriumi. 1970 m. paskirtas šios laboratorijos jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1991 m. – pakeltas vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Laboratorijoje dirbo kietųjų kūnų fizikinių- mechaninių charakteristikų matavimo ultragarsiniais metodais srityje. Buvo ūkiskaitinių sutarčių atsakingas vykdytojas. Jo sukurti mikrokietumo matavimo prietaisai buvo eksponuoti tarptautinėje parodoje „Ultragarsas-87“ bei dvejose SSRS liaudies ūkio parodose Maskvoje. Vienoje jų jo darbas apdovanotas sidabro medaliu ir pinigine premija. A. Kregždė spaudoje paskelbė apie 24 mokslinius straipsnius bei mokslinių konferencijų pranešimų tezes, gavo 7 autorinius pažymėjimus. Dirbdamas laboratorijoje jis kurį tai laiką buvo valandiniu dėstytoju Pedagogikos ir estetikos katedroje, ruošė radijo sporto trenerius. 1992 m. pervestas inžinieriaus pareigoms į Radioelektronikos fakultetą darbui KTU Radijo klube 2014 m. išėjo į pensiją, tačiau ir toliau aktyviai dalyvavo KTU Radijo klubo veikloje.
A.Kregždė pasiekė pasaulinio lygio pasiekimų radijo sporte. Studijuodamas KPI aktyviai įsijungė į tuomet Elektrotechnikos fakultete veikusią Radijo sekciją, kuri 1962 m. išaugo į KPI Radijo klubą. Jo veikloje daugiausia dalyvavo Radioelektronikos fakulteto studentų ir darbuotojų. Čia dar studijuodamas jis pradėjo treniruoti KPI trumpabangininkų komandą. Kartu su kitais KPI Radijo klubo nariais jis įrenginėjo, vėliau tobulino, radijo stoties aparatūrą ir antenas, kėlė operatorių meistriškumą. Siekiant aukštų rezultatų pasaulinėse trumpųjų bangų ryšio varžybose, jis inicijavo ir, kartu su Arvydu Macu, organizavo pirmąsias KPI Radijo klubo ekspedicijas į Gruzijos kalnus. Čia su 1966 m. startavusia komanda Pasaulio trumpųjų bangų čempionate iškovojo nugalėtojų taurę. 1969 m. tapus Europos čempionais, jam kartu su kitais komandos nariais suteikė tarptautinės klasės sporto meistro vardą (1971). Dalyvaudamas trumpųjų radijo bangų ryšio varžybose, A. Kregždė daug kartų tapo Lietuvos, Baltijos šalių, Sovietų Sąjungos čempionu ir prizininku, Europos ir pasaulio varžybų rekordininku bei medalininku. KPI komandos laimėjimai buvo ir jo kaip jos trenerio nuopelnas. Už komandos aukštus sportinius pasiekimus jam suteikė Lietuvos nusipelniusio trenerio vardą. Jis buvo KPI (vėliau KTU) Radijo klubo tarybos pirmininku, vadovavo Lietuvos radijo sporto federacijos trumpųjų bangų komitetui, buvo šios federacijos prezidentu, Europos radijo sporto federacijos viceprezidentu ir prezidentu.
1991 m. sausį KTU Radijo klubas, vadovaujamas Algio Kregždės, neliko nuošalyje ir ėmėsi slaptos veiklos. Radijo klubo nariai pradėjo palaikyti ryšį su gynėjais Vilniuje, kad iškilus būtinybei, informaciją būtų galima perduoti Vakarams. Tuo metu Radijo klubas buvo įsikūręs prie klubo „Kolegos“ – dviejuose galiniuose bendrabučio kambariukuose penktame aukšte. Čia buvo visa įranga, ant stogo stovėjo galingos antenos. Susirinko 15–18 žmonių grupė, kuri kilus neramumams ir gavus signalą iš Kauno miesto savivaldybės ėmė nuolat budėti prie radijo įrangos. Ypač daug laiko tam skyrė studentai Saulius Pranckevičius ir Česlovas Vizgirda. Prasidėjus Vilniaus televizijos bokšto šturmui informacija anglų kalba mėgėjiško radijo ryšio kanalais tuoj pat buvo perduota į užsienį, per kelias minutes ji pasiekė pasaulines naujienų agentūras – CBS, „Amerikos balsą“ ir kt., dėl šio radijo tilto pasaulis apie įvykius sužinojo labai greitai. Čia daugiausia pasidarbavo trumpabangininkas amerikietis Rodžeris Bartas. Jis perduodavo kauniečių siunčiamas į eterį žinias didžiosioms JAV žiniasklaidos priemonėms. Lietuva vėliau įvertino jo nuopelnus Sausio 13-osios atminimo medaliu. Ruošiantis galimai visiškai okupacijai ir informacinei blokadai KTU Radijo klubas įgyvendino dar kelis projektus, nors jais pasinaudoti neteko. Kauno klinikose, susitarus su vadovybe, buvo slapta gauta patalpa, kur atgabentas 5 kilovatų radijo siųstuvas, o KTU mokslininkai pagamino antenas, kurias esant reikalui būtų galima iškelti ant aukšto klinikų kamino. Šio siųstuvo galingumo būtų užtekę transliuoti informaciją visam pasauliui. Prie šio projekto ypač prisidėjo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto (anksčiau – Elektrotechnikos fakultetas) darbuotojas Juozas Vladas Petruškevičius ir ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos centro Kauno filialo darbuotojas Vytautas Liatukas. Dar viena radijo stotis buvo įrengta Kauno miesto savivaldybėje, aukščiausiame jos taške, kad puolimo atveju informaciją būtų galima perduoti į stotį bendrabutyje. Čia Radijo klubo nariai budėjo kiek daugiau nei mėnesį, kol padėtis šiek tiek stabilizavosi. KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su Savanoriška krašto apsaugos tarnyba (SKAT), sukūrė ir impulsinius ultratrumpųjų bangų ruože veikiančius trukdytuvus, kurie, sumontavus juos automobiliuose ir privažiavus prie tankų veiksmų zonos, būtų palikę juos bent kuriam laikui be radijo ryšio. Blogiausio scenarijaus atveju – jei būtų likviduotas ir radijo siųstuvas klinikose – kurtos mažos mobilios radijo stotys automobiliams, iš kurių važinėjant būtų galima transliuoti žinias vietiniams regionams nedideliu atstumu. KTU trumpabangininkai vykdė ir žvalgybinį darbą: įrašinėjo Kaune dislokuotos sovietų kariuomenės vadovybės komandas padaliniams, kariškių pokalbius ir visa tai perduodavo savivaldybės atitinkamai komisijai, ruošė priemones trikdyti karinių padalinių ryšius su vadovybe.
A.Kregždė dar studijuodamas iš kitų išsiskyrė erudicija, tvarkingumu, pasišventimu radijo sportui ir ryžtu siekti užsibrėžto tikslo. Jo pasiekti įspūdingi sportiniai laimėjimai stiprino, ypač jaunimo, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdė savivertės jausmą, o tuo pačiu žadino tautinę savimonę.
Daugiau apie KTU dėstytojų ir studentų dalyvavimą 1991 m. sausio įvykiuose galima sužinoti virtualioje parodoje Sausio 13-ąją buvome didvyrių tauta
KTU muziejaus informacija
