Ar žinai kam turi dėkoti už iškovotą laisvę? Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13–ąją KTU muziejus atskleidžia laisvės gynėjų biografijos puslapius. Vienas jų – mokslininkas ir tautodailininkas dr. Julijus Valančauskas (1932–2021), kartu su žmona Nijole Ona Valančauskiene gynęs Televizijos bokštą Vilniuje. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Vyčio kryžiaus ordino medaliu. Ginant Televizijos bokštą J. Valančauskui nuo šūvių garso buvo pažeista klausa.
Julijus Valančauskas gimė 1932 m. balandžio 12 d. Kretingos apskrityje Mosėdžio valsčiuje Lyksūdės kaime. Tėvai Domininkas Valančauskas ir Magdalena Rušinskaitė užaugino septynis vaikus – tris sūnus ir keturias dukteris. Julijus mokėsi Šačių pradžios mokykloje ir Mosėdžio progimnazijoje. 1951–1954 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Grįžęs dirbo įvairiose Klaipėdos įmonėse ir mokėsi Klaipėdos 4-ojoje darbo jaunimo vakarinėje mokykloje. 1958 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1963 m. įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Pagal paskyrimą dirbo Kėdainių ir Švenčionių autotransporto įmonėse vyriausiuoju inžinieriumi. 1966 m. pradėjo dirbti vyr. inžinieriumi KPI Mokslinio tyrimo sektoriuje, po metų perkeltas toms pačioms pareigoms į Vibrotechnikos laboratoriją. 1970 m. tapo vyr. moksliniu bendradarbiu, 1973 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Smūginio veikimo mechanizmų vibracijų ir triukšmų tyrimas“. Dirbo smūginių virpesių ir triukšmo tyrimo bei vibroatramų srityje. 1978 m. pervestas į KPI Mokslinio tyrimo sektoriaus „Politechnika“ Darbo apsaugos žinybinę laboratoriją toms pačioms pareigoms. Vėliau laboratorija priskirta prie Inžinerinės ekonomikos fakulteto Darbų apsaugos katedros. J. Valančiauskas kartu buvo ir šios katedros dėstytojas. 1990 m. Kauno politechnikos institutą reorganizavus į Kauno technologijos universitetą J. Valančauskas dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu iki 1992 m.
Mokslininkas kartu buvo ir tautodailininkas – gamino suvenyrus ir papuošalus iš gintaro, bendradarbiavo su Kauno dailės kombinatu. Užaugino du vaikus – sūnų ir dukrą. Julijus Valančauskas mirė 2021 m. gruodžio 11 d. Palaidotas Karmėlavos kapinėse. Mokslininkas ne kartą sakė, kad svarbiausias dokumentas jo gyvenime yra Laisvės gynėjo pažymėjimas. KTU muziejus kviečia pagerbti Laisvės gynėjo dr. Julijaus Valančausko atminimą ir prisiminti jo gyvenimo akimirkas.
