Lapkričio 14 d. Kauno technologijos universiteto muziejus šventė 60-ąsias įkūrimo metines. Švenčiant jubiliejus muziejai paprastai prisimena savo ištakas, rengia jubiliejines parodas, išleidžia jubiliejui skirtus leidinius. Laikydamasis tradicijų KTU muziejus vasario 14 d. atidarė naują istorinę erdvę – KTU Pirmuose rūmuose įrengė Istorinę auditoriją, gegužės pabaigoje parengė 2 virtualias parodas „Kauno technologijos universiteto muziejui – 60“ ir „Universiteto istorija daiktuose“, o lapkričio 14 d. buvo pristatyta muziejaus vadovės dr. Audronės Veilentienės knyga „Nematoma muziejaus pusė“.
Mintis parašyti knygą muziejaus vadovei kilo todėl, kad dauguma lankytojų mato tik vieną muziejaus pusę – ekspozicijas ir parodas, bet nemato, kaip jos rengiamos, kiek žinių ir mokslinio tiriamojo darbo reikia tiriant muziejines vertybes ir kitų muziejinio darbo subtilybių. Knygoje ji, remdamasi asmenine patirtimi, aprašė, kaip pasisekė išsaugoti tarpukario medžiagų atsparumo laboratorijos įrangą ir auditorinius suolus; kaip gimė ekspozicijos ir parodos; kokias paslaptis slepia kolekcijos; kaip kuriamos edukacijos ir kam reikalingi muziejuje saugomi eksponatai.
Pristatydama knygą dr. A. Veilentienė pateikė 16 metų muziejinio darbo rezultatus: 2 paveldo išsaugojimo projektai, 3400 apskaitytų ir į Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą įtrauktų eksponatų, 7 ekspozicijos, 19 stacionarių ir kilnojamųjų parodų ir 91 virtuali paroda. 7 edukacinės programos. Aktyvų mokslinį darbą liudija parašyta mokslo monografija „Kauno technologijos universiteto istorijos kelias“, sudarytas 3 dalių mokslo istorijos straipsnių rinkinys „Mokslo raida Kauno technologijos universitete per 100 metų“, moksliniai straipsniai ir pranešimai konferencijose. Taip pat muziejaus vadovė papasakojo apie unikalius eksponatus, kurių neturi kiti Lietuvos muziejai – tai Lietuvos universiteto antspaudai ir albumas, jau minėti laboratorijos įrengimai ir suolai, prof. Kazimiero Ragulskio ir prof. Ramučio Bansevičiaus 1980 m. sukurti pirmieji pasaulyje pjezoelektriniai robotai.
Sveikindamas muziejų jubiliejaus proga KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka ir mokslo prorektorius prof. Kęstutis Baltakys įteikė padėkas muziejaus vadovei dr. Audronei Veilentienei ir fotografui Jonui Klėmanui. Muziejaus vadovė įteikė padėkas KTU bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie KTU muziejaus rinkinių gausinimo ir veiklos gerinimo
Diskusijoje apie muziejaus įkūrimą ir reikšmę kalbėjo KTU „Emeritus“ klubo nariai doc. Zita Monkevičienė ir doc. Juozas Deltuva. Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narys Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius dr. Ramojus Kraujalis papasakojo, kad Lietuvos muziejų asociacijai priklauso 101 muziejus ir pabrėžė, kad universitetų muziejai yra svarbi Lietuvos muziejų sistemos dalis. Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas, daugiau kaip 30 metų dirbęs Nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje ir padėjęs įkurti Vilniaus universiteto muziejų, papasakojo, kad universitetų muziejai ypač svarbūs tuo, kad saugo mokslo istorijos eksponatus, kurių neturi kiti Lietuvos muziejai.
KTU muziejus sulaukė gausių sveikinimų, gėlių, šypsenų ir linkėjimų. Prof. Irena Leliūgienė padovanojo muziejui vertingą eksponatą – Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Antano Purėno 1944 m. ataskaitą, apie karo universitetui padarytus nuostolius, o KTU pučiamųjų grupė „The BrassBees“, vadovaujama Raimundo Arnašiaus, padovanojo renginio dalyviams gražų koncertą.
KTU muziejaus informacija
Jono Klėmano nuotr.
