Birželio 23 d. Kaune buvo minimos 85-osios 1941 m. birželio sukilimo metinės. Istorija byloja, kad Vytauto Didžio universiteto studentai aktyviai dalyvavo 1941 m. birželio 23–27 d. sukilime prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę. Kai 1941 m. birželio pradžioje buvo areštuoti Vilniaus Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo nariai, sukilimo organizavimą perėmė Kauno LAF’o štabas, kuriam faktiškai vadovavo studentas ateitininkas, priklausęs „Grandies“ korporacijai Pilypas Žukauskas Narutis. Tarp 40 P. Žukausko (Naručio) išvardintų Lietuvių aktyvistų fronto štabo narių, rengusių ir dalyvavusių 1941 m. sukilime, 30 priklausė ateitininkams, 16 iš jų buvo grandiečiai. Naktį iš birželio 23 į 24 d. LAF’ui pavyko užimti svarbiausias Kauno įstaigas ir išvaryti raudonarmiečių likučius. Birželio 24 d. 6 val. vakare Kaunas jau buvo visiškai LAF’o rankose. Tris dienas lietuviai aktyvistai be jokios vokiečių pagalbos kovojo su rusais dėl Kauno. Kaune veikė 36 atskiros sukilėlių grupės. Kautynių dėl Kauno metu žuvo apie 200 lietuvių sukilėlių. Dar 150 sužeistų sukilėlių gulėjo Kauno ligoninėse. Birželio 24 d. rytas jau išlaisvintame Kaune buvo papuoštas ne tik trispalvėmis vėliavomis, bet ir pirmuoju „Į Laisvę“ numeriu, kurį išleido Broniaus Stasiukaičio vadovaujami ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ atstovai Antanas Strabulis ir Jonas Verbickas. Atsakingiausius uždavinius rengė ir vykdė ateitininkai, ypač korporacijų „Grandis“ ir „Gaja“, atsargos karininkų korporacijos „Ramovė“ nariai. Taip pat sukilime aktyviai dalyvavo varpininkų korporacijų nariai, neolituanai, studentų socialdemokratų draugija „Žaizdras“, voldemarininkų korporacija „Lietuva“, vyrija „Plienas“, korporacija „Fraternitas Lithuanica“.
Sukilime žuvo skautų korporacijos „Vytis“ filisteriai doc. Juozas Milvydas ir inž. Viktoras Lapas. Korporacijos „Jūra“ narys Vytautas Rudminas žuvo sukilimo metu keldamas vėliavą ant Taupomųjų kasų pastato (dabar čia įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė). Senamiestyje žuvo grandietis Antanas Živatkauskas, Šančiuose – Antanas Norkūnas, Aleksote – Andrius Radvila, Marijonas Staškevičius ir kt.
Sukilimas Kaune atliko reikšmingą vaidmenį. Kaunas davė ženklą sukilti visai Lietuvai ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą bei naują Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Per vieną savaitę (birželio 22–29 d.) okupacinė sovietų kariuomenė buvo išvyta iš Lietuvos, išlaisvinta apie du tūkstančiai politinių kalinių. Dauguma pramonės įmonių ir miestelių buvo apsaugoti nuo sunaikinimo. Sukilimas užkirto kelią sovietų kariuomenės represijoms ir žiaurumams prieš Lietuvos gyventojus, be to, vokiečiai negalėjo teisintis, kad jie okupuoja Lietuvą kaip Sovietų Sąjungos teritoriją. Dar didesnė buvo sukilimo moralinė ir psichologinė reikšmė pasipriešinusi okupacinei sovietų kariuomenei, tauta atgavo pasitikėjimą savo jėgomis.
KTU muziejaus informacija
