Tarpukariu ir pokariu Kaune nebuvo žmogaus, kuris nežinotų žymaus akių gydytojo, Lietuvos aklųjų ir iš Sibiro grįžtančių tremtinių globėjo Juozo Nemeikšos. Tarpukariu J. Nemeikša buvo vienas ir Aklųjų instituto ir Lietuvos akliesiems globoti draugijos steigėjų, rūpinosi aklųjų gydymo ir švietimo organizavimu. Sunkiaisiais karo ir pokario metais gydytojo ir jo sesers priešmokyklinio ugdymo pedagogės Marijos Nemeikšaitės butas Karo ligoninės gatvėje buvo tapęs į bėdą patekusių inteligentų prieglobsčiu. Karo metais Nemeikšos gelbėjo žydus, savo namuose buvo priglaudę aklą dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, jai nežinant J. Nemeikša apmokėdavo už jos dainavimo pamokas. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, čia prieglobstį rado rašytojas Balys Sruoga. Po karo čia gyveno ir baletą „Audronė“ kūrė kompozitorius Juozas Indra, čia nuo tremties į Sibirą slėpėsi būsimoji aktorė ir režisierė Eugenija Jankutė su motina. Vakarais čia rinkdavosi dailininkai Domicėlė Tarabildienė ir Antanas Žmuidzinavičius, skulptorius Petras Rimša, aktorė Monika Mironaitė, ateidavo rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas ir kiti. Čia grįžę iš Sibiro gyveno ministro ir diplomato Valdemaro Vytauto Čarneckio vaikai ir žmona Eleonora. Brolis ir sesuo Nemeikšos per Raudonojo Kryžiaus Kauno skyrių organizuodavo pagalbą našlaičiams.
Dabar gydytojo Juozo Nemeikšos pavardė yra beveik užmiršta, net Vikipedijoje nėra jo biografijos. Vis dėlto, žymusis gydytojas šiltai minimas kolegų ir jo globotinių prisiminimuose. Siekdamas priminti nepelnytai užmirštą Lietuvos šviesuolį, 130-ųjų J. Nemeikšos gimimo metinių proga Kauno technologijos muziejus surengė virtualią parodą, kurioje panaudotos jo giminaitės Liudvikos Čarneckienės išsaugotos nuotraukų, atvirlaiškių ir rankraščių kopijos. Parodą galima pamatyti čia: https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/gydytojui-juozui-nemeiksai-130/
