1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarui prof. Steponui Kairiui –145

Svarbiausios | 2024-01-08

1879 m. sausio 3 d. gimė 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto sigtataras, tiekimo ir maitinimo ministras, Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys, Kauno miesto savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Technikos fakulteto docentas, vėliau – profesorius, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Steponas Kairys. Visą gyvenimą S. Kairys kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją. Jis pasižymėjo nepaprastu sąžiningumu – kartu su M. Biržiška jis kategoriškai atsisakė pasiimti žemės sklypus už Nepriklausomybės aktą, taip pat S. Kairys atsisakė ir premijos iš Kauno savivaldybės už vandentiekio ir kanalizacijos ekonomišką ir efektyvų pravedimą. Jo nuomone, Kaunas nėra toks turtingas miestas, kad švaistytųsi pinigais. S. Kairys parengė projektą ir vadovavo Kauno vandentiekio ir kanalizacijos statybai, taip Laikinąją sostinę paversdamas moderniu europietišku miestu. Dirbdamas Vytauto Didžiojo universitete, jis parengė nemažai studentų, kurie galėjo tęsti jo darbus,  todėl jis pelnytai vadinamas Lietuvos inžinerinės ekologijos pionieriumi. Nacių okupacijos metais S. Kairys slėpė žydų tautybės mergaitę, o 1943–1945 m. buvo vienas iš antinacinės rezistencijos vadovų – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku. 1943 m. jis kartu su kitais Vytauto Didžiojo universiteto Senato nariais keletą dienų buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1944 m. pavasarį, sužinojęs, kad vėl gali būti suimtas, Juozo Kaminsko pavarde mėgino žvejo laiveliu bėgti į Švediją, tačiau buvo sugautas ir įkalintas Liepojos kalėjime. Jis neatskleidė savo tapatybės ir su kitais pabėgėliais atsidūrė Vokietijoje, vėliau – Amerikoje, kur Juozo Kaminsko pavarde gyveno iki mirties.

Plačiau apie prof. S. Kairio gyvenimo akimirkas – KTU muziejaus virtualioje parodojehttp://muziejaus_virtualios_parodos/prof-steponui-kairiui-140