2024 m. kovo 9 d. žymiai Lietuvos dailės istorikei, architektei, baldų ir drabužių dizainerei, humanitarinių mokslų daktarei Kauno politechnikos instituto docentei dr. Marijai Matušakaitei (1924–2016) būtų sukakę 100 metų. Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Dalia Vasiliūnienė rašė, kad M. Matušakaitė „buvo tarp tų, kurie formavo Lietuvos dailės istorikų mokyklą, nors, paradoksalu, niekada nedėstė būsimiems profesionalams. Pagarbos senajai Lietuvos kultūrai, dėmesingumo dailės kūriniui ir jo plastikai, dailėtyrinės ekspertizės įgūdžius ji ugdė savo asmeniniu pavyzdžiu ir tekstais. Marija Matušakaitė paliko gilų įspaudą Lietuvos menotyros mokslo istorijoje ir šilčiausius prisiminimus ją gerbusių ir mylėjusių kolegų, bičiulių širdyse“.
1963–1983 m. Marija Matušakaitė dirbo Kauno politechnikos instituto (KPI) Lengvosios pramonės fakulteto Odos ir tekstilės gaminių katedroje. Dėstydama KPI, Marija pradėjo nuolat dalyvauti Kultūros ministerijos organizuojamose ekspedicijose po Lietuvą, rinkti duomenis apie vertingus meno kūrinius, skelbti apie juos straipsnius Lietuvos spaudoje ir dalyvauti mokslinėse konferencijose. 1970 m. Lietuvos istorijos institute ji apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „XVI–XVII a. skulptūriniai Lietuvos antkapiai“. Išėjusi į pensiją 1983 m., Marija Matušakaitė atsidėjo vien meno istorijai – LDK dailės tyrimams. 1984 m. ji išleido pirmąją monografiją „Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę su neišsenkančia energija ji rengė monografijas, kurių pagrindą sudarė ilgus metus kaupta medžiaga, nuolat pildoma naujausiais atradimais. 1997–2010 m. ji parašė ir išleido 9 monografijas, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasaulietinei ir religinei dailei. Dr. M. Matušakaitei iki paskutiniųjų metų labai rūpėjo senųjų dailės kūrinių išsaugojimas. Ji skaudžiai išgyveno faktą, kad 1990 m. jos atrasta gotikinė XV a. Švč. Mergelės Marijos statulėlė Laukžemės bažnyčioje (pati atradėja ją vadino „Laukžemės Madona“) ilgus metus buvo be deramos restauracijos ir specialios priežiūros ir tik 2013 m. skulptūra pagaliau pradėta restauruoti. Už darbus 1998 m. dr. M. Matušakaitei buvo įteikta Lietuvos Vyriausybės meno premija, 2007 m. ji buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2009 m. pelnė Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premiją. Ji buvo Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos narė, Lietuvos dailės istorikų draugijos garbės narė. 2009 m., dr. Marijai Matušakaitei švenčiant jubiliejinį gimtadienį Lietuvos dailės istorikų draugija parengė jai skirtą knygą „Kuriantis PROTAS brangesnis nei turtai…“.
Doc. M. Matušakaitės 100-mečio proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė 5 dalių virtualią parodą „Lietuvos dailės istorikų Mokytoja. Doc. Marijai Matušakaitei – 100“. Pirma dalis skirta doc. M. Matušakaitės biografijai ir darbams, antroje ir trečioje – eksponuojami dailės istorikės piešti plakatai, naudoti kaip vaizdinė medžiaga kostiumo istorijos paskaitose Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakulteto studentams, ketvirtoje ir penktoje – doc. M. Matušakaitės studenčių darbai. Šiuos eksponatus išsaugojo ir KTU muziejui perdavė jos kolegė doc. Jūratė Banionienė. Parodoje taip pat panaudotos Inos Dringelytės fotografijos.
Parodą galima pamatyti čia: Lietuvos dailės istorikų Mokytoja. Doc. Marijai Matušakaitei – 100
Inos Dringelytės nuotr.
KTU Muziejaus informacija
