Pereiti prie turinio

Virtuali paroda prof. Jurgio Slavėno 100-mečiui

Svarbiausios | 2024-04-22

2024 m. balandžio 21 d. sukako 100 metų, kai gimė medžiagų mechanikos profesorius, technikos mokslų daktaras, Valstybinės premijos laureatas, ilgametis studentų mokslinio darbo tarybos pirmininkas Jurgis Slavėnas. Šia proga KTU muziejus surengė virtualią parodą „Studentų mokslinio darbo organizatorius: prof. Jurgiui Slavėnui – 100“, kurioje panaudotos skaitmeninės kopijos iš KTU muziejaus, KTU fotoarchyvo ir „Emeritus“ klubo. Parodą parengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Jurgis Slavėnas gimė 1924 m. balandžio 21 d. Delnickų kaime (Krosnos valsčius). 1941 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono berniukų gimnaziją. Įstojo  į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto Statybos skyrių. Nacių okupacinei valdžiai varžant studentų priėmimą, J. Slavėnas iš pradžių buvo priimtas hospitantu, vėliau tapo studentu. Nacių kariuomenei užėmus Universiteto pastatus ir nutraukus studijas, J. Slavėnas grįžo į tėviškę. 1944–1947 m. jis dirbo Plentų valdyboje techniku, vėliau – inžinieriaus ir vyr. inžinieriaus pareigose. J. Slavėnas norėjo grįžti į Universitetą, bet iš pradžių jo nepriėmė, nes tėvai buvo pernelyg turtingi. Tik užtarus prof. K. Baršauskui J. Slavėnas 1947 m. grįžo tęsti studijas. Studijuodamas J. Slavėnas aktyviai dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje. 1951 m. su pagyrimu apgynęs kelių specialybės inžinieriaus diplomą jis baigė Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultetą. Po instituto baigimo J. Slavėnas buvo paskirtas dirbti į karinį dalinį Archangelske inžinerinių darbų vykdytoju. 1953–1956 m. J. Slavėnas buvo KPI Mechanikos fakulteto Statybinės mechanikos katedros aspirantas. 1957 m. jis apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Mastelio faktoriaus tyrimo klausimu, atliekant plieno nuovargio bandymus“. Nuo 1957 m. studentams skaitė Medžiagų atsparumo kursą. 1962 m. jam buvo suteiktas docento vardas, nuo 1982 m. – profesorius. 1969 m. už darbus metalų stiprumo tyrimų srityje J. Slavėnas kartu  su Jeronimu Baušiu ir Stasiu Vasausku buvo apdovanotas Valstybine premija. 1962–1971 m. doc. J. Slavėnas buvo Mašinų gamybos fakulteto Studentų mokslinio darbo (SMD) mokslinis vadovas, 1971–1981 m. – KPI Studentų mokslinio darbo tarybos pirmininkas, vėliau – pirmininko pavaduotojas ir Respublikinės studentų mokslinio darbo tarybos pirmininko pavaduotojas. Prof. J. Slavėnas buvo vienas iš vadovėlio „Medžiagų atsparumas“ autorių, parašė 7 mokymo priemones ir daug mokslinių straipsnių. Buvo gabus pedagogas ir parengė ne vieną tūkstantį inžinierių, vadovavo doktorantams, rūpinosi Nuovargio stiprumo tyrimo laboratorija.

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, 1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas tapo Kauno technologijos universitetu. Iki 1993 m. prof. Jurgis Slavėnas dirbo KTU Mašinų gamybos fakulteto Medžiagų atsparumo katedroje. Išėjęs į pensiją prof. J. Slavėnas aktyviai dalyvavo KTU veteranų klubo „Emeritus“ veikloje – vadovavo 12 asmenų Istorinės atminties išsaugojimo grupei, kuri tvarkė virtualų KTU istorinių ir atmintinų datų kalendorių ir taip prisidėjo prie KTU istorinės atminties išsaugojimo. 1997 m. išleistoje monografijoje „Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto 1922–1997“ prof. J. Slavėnas parašė straipsnį „Studentų mokslinis darbas (SMD), 2005 m. leidykla „Technologija“ išleido jo parašytą leidinį „Statybinės mechanikos katedra 1922–1962“. Prof. J. Slavėnas  mirė 2019 m. sausio 17 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Leidinyje, skirtame „Emeritus“ klubo 15 metų sukakčiai, 2018 m. prof. J. Slavėnas rašė: „Praeitis, dabartis ir ateitis – tai vientiso ir nenutrūkstamo laiko skalės realios dedamosios dalys. Jos tarpusavy glaudžiai susietos ir viena be kitos negali egzistuoti… Tik bendromis visų mūsų pastangomis Universiteto garbinga istorinė atmintis bus jai prideramai įvertinta ir išsaugota. O darbą kiekvienam geriausia pradėti nuo savo šaknų pažinimo.“

Parodą galima pažiūrėti čia: Studentų mokslinio darbo orgnizatorius: prof. Jurgiui Slavėnui – 100

KTU muziejaus informacija