Gegužės 1 d. chemikas organikas, KTU profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Romualdas Baltrušis švenčia garbingą 95-erių metų jubiliejų. Prof. R. Baltrušis plėtojo kelių krypčių mokslinius tyrimus. 1980 m. jis Kauno pilitechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete įkūrė Augimo stimuliatorių laboratoriją, kurioje su suburta ir vadovaujama mokslininkų grupe susintetino apie 1000 naujų organinių junginių. Kai kurie iš jų pasižymėjo biologiniu aktyvumu ir buvo pavadinti „stilitais“. Jie skatino žemės ūkio kultūrų augimą, didino derlingumą, todėl buvo sėkmingai pritaikyti žemės ūkyje. Kita R. Baltrušio tyrimų kryptis – hidrintų pirimidino darinių sintezė ir jų pritaikymas kai kurių polimerų termooksidacinės destrukcijos stabilizavimui. Šio mokslininko ir pedagogo veikla buvo itin sėkminga – 130 mokslinių straipsnių, 49 autoriniai pažymėjimai, beveik 40 mokslo populiarinimo straipsnių, parengti 9 mokslų daktarai ir 2 habilituoti mokslų daktarai.
Per ilgus pedagoginio darbo metus studentams skaitė organinės chemijos, bioorganinės chemijos, polimerų fizikos ir chemijos, polimerų chemijos, medienos ir celiuliozės chemijos paskaitų kursus. 1985 m. profesorius laimėjo geriausio KPI lektoriaus konkursą. Vienas ir su bendraautoriais parengė ir išleido mokymo metodinių priemonių, 3 vadovėlius, monografiją, kartu su F. Staniuliu išvertė V.Radionovo „Organinės chemijos praktikos darbus“. 1975 m. už vadovėlius „Stambiamolekulinių junginių chemija“ ir „Organinė chemija“ I ir II dalis R. Baltrušiui (kartu su kitais) paskirta Lietuvos valstybinė premija. 1986m. R. Baltušiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Sovietų okupacijos metais organinės chemijos paskaitose prof. R.Baltrušis rasdavo progos atkreipti studentų dėmesį į Tėvynę ir tautą naikinančius okupacinius veiksnius: studentams pasakodavo apie lietuvių chemikų, baigusių Vytauto Didžiojo universitetą nepriklausomoje Lietuvoje, darbus, paminėdavo jų vardais pavadintas JAV laboratorijas, tuo siekdamas parodyti, kiek lietuviai galėtų pasiekti būdami laisvi.
1989 m. prof. R. Baltrušis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos ir Atkuriamojo Senato narys, 1990–1994 m. – KTU Organinės chemijos katedros profesorius. 1999 m. prof. R. Baltrušis parengė ir paskelbė monografiją „N-aril(heterociklil)-β-alaninų sintezė, kitimai ir savybės“. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę profesorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, parašė ir išleido monografiją apie prof. Antaną Purėną, memuarus „Atsiminimų pynė“ ir dienoraščio fragmentus „Nuvilnijusios dienos“.
Pasitikdamas garbingą jubiliejų, prof. R. Baltrušis sako, kad mokslas turi būti pritaikytas praktikoje. Profesoriui taip pat rūpi, kad būtų išsaugotas Lietuvos paveldas. Jis daug metų dirbo buvusioje Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Tyrimų laboratorijoje, kuri dėl ypatingos architektūros pelnytai vadinama Kauno modernizmo perlu, todėl jam ypač svarbu, kad būtų išsaugota ne tik pastato architektūra, bet ir interjeras. Svarbiausios prof. R. Baltrušio vertybės – darbas, tikėjimas ir tėvynė – susiformavo dar besimokant Ukmergės gimnazijoje. Prof. Romualdas Baltrušis sakė: „Linkiu visada nešiotis meilę Lietuvai savo širdyse ir nepamiršti, kad Tėvynė – vienintelis kampelis ant Žemės rutulio, kur sava kalba, šventės, tradicijos ir istorija, dėl kurių išsaugojimo pasiaukodami kovojo mūsų protėviai.“
KTU muziejus sveikina profesorių su garbingu jubiliejumi ir skiria virtualią parodą: https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/prof-romualdui-baltrusiui-95/
