Minime Kovo 11-osios akto signataro Algirdo Patacko 80-metį

Svarbiausios | 2023-09-28

2023 m. rugsėjo 28 d. KTU absolventui, antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarui Algirdui Patackui būtų sukakę 80 metų. Algirdas  Patackas gimė mokytojų šeimoje. Studijuodamas KPI Cheminės technologijos fakultete, A. Patackas nestojo į komjaunimo organizaciją, nors buvo verčiamas prodekano Andriaus Novodvorskio. Jo pasipriešinimas sovietinei sistemai pasireiškė įpusėjus studijas: 1963 m. mediumo šventės metu jis slapta Lietuvos tautinės vėliavos spalvų dažais išdažė Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje stovėjusį paminklą komjaunuoliams, o mazuto mišiniu ant jo nupiešė Gedimino stulpus. Kilo didžiulis triukšmas, paminklą plovė įvairiais chemikalais kelis mėnesius, tačiau kaltininkas nebuvo išaiškintas. 1965–1966 m. jis buvo pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas. Būdamas aspirantu, A. Patackas įsitraukė į žygeivių judėjimą, rinko tautosaką, pradėjo rašyti ir leisti antisovietinius leidinius. 1986–1987 m. išduotas infiltruoto KGB agento, A. Patackas be teismo buvo kalinamas KGB rūsiuose už pogrindžio leidinių „Pastogė“, „Lietuvos ateitis“, „ETHOS“ redagavimą ir leidimą. A. Patackas buvo parengęs disertaciją iš elektrochemijos, tačiau dėl KGB persekiojimo negalėjo jos apginti. Atgimimo laikotarpiu A. Patackas Kauno politechnikos institute ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė etiką, kultūros filosofiją, baltų kultūrą. 1988–1990 m. jis buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio Seimų narys. 1992–1996 m., 1996–2000 m., 2011–2015 m. A. Patackas buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, priklausė Sąjūdžio, Krikščionių demokratų, „Drąsos kelio“ frakcijoms, gyvenimo pabaigoje buvo Mišrios Seimo grupės narys. Jis parašė 9 knygas baltų kultūros ir kitomis temomis, apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės medaliu už publicistiką, Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, tačiau atsisakė jį priimti. Jis labai griežtai pasisakė apie atkurtos Lietuvos visuomenę: „1918 m. vasario 16-osios Lietuva buvo suvargusi, bet sveika. 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuva sirgo. Šią ligą galima palyginti su vėžiu, iki šiol skleidžiančiu metastazes. Šios ligos vardas, jos priežastis – kolaboravimas“.